Pokyčiai žemės ūkyje
Šiai dienai agrosektorius išgyvena kardinalią transformaciją – pokyčiai pastebimi visose srityse: technologijų, verslo ir net mokslo. Tiek Vakarų šalyse, tiek Lietuvoje žemės ūkis sparčiai modernizuojamas ir skaitmenizuojamas, jame vis daugiau darbų atlieka robotai, dronai, automatinė technika, žemę dirbanti be tiesioginės žmogaus pagalbos, sėjanti ar ravinti laukus. Skaičiuojama, kad vos po kelių metų apie 80 proc. visų pramoninių dronų bus naudojami būtent žemės ūkyje.
Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. A. Miceikienės, sparčiai tobulėja ne tik technika, bet ir ja gaminami produktai, procesai tampa inovatyvesni, o didžiausias dėmesys yra skiriamas gamtai draugiškoms technologijoms bei ekologijai.
„Šiai dienai be išimties visi žemės ūkio sektoriai privalo prisitaikyti prie Europos žaliojo kurso strategijos. Tai reiškia, kad procesai žemės ūkyje turi būti perorganizuoti taip, kad kardinaliai mažėtų žala aplinkai. Puiku yra tai, kad didelė dalis Lietuvos agroverslų, bendradarbiaudami su mokslininkais, jau dabar yra gerokai pažengę ir vykdo bei įgyvendina šiuos reikalavimus kur kas geriau nei daugelis kitų Europos šalių“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.
Vis tik jau dabar ateities technologijas taikantiems Lietuvos žemės ūkio subjektams, norintiems ir toliau neužleisti lyderių pozicijų, reikalingi aukštas ir tarpdisciplinines kompetencijas turintys specialistai. „Agrosektoriui nuolat reikia ne tik aukštos kvalifikacijos robotikos, skaitmenizacijos specialistų, inžinierių ar technologų, bet ir verslo specialistų, t. y. žmonių, kurie geba kurti darbo vietas, taip pat specialistų, galinčių užimti labai nišines pozicijas. Pavyzdžiui, pakavimo medžiagų iš žemės ūkio atliekų gamintojų, ekologiškų medicinos priemonių kūrėjų, laukinės gamtos atkūrėjų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.
Specialistų kalvė
VDU Žemės ūkio akademija – vieta, kurioje vykdomos įvairios bioekonomikos verslo ir viešojo sektoriaus studijų ir su žemės ūkiu susijusios programos. Kaip pasakoja prof. dr. A. Miceikienė, VDU Žemės ūkio akademijoje siūlomų studijų populiarumas kiekvienais metais auga, o šiais metais stojančiųjų į magistrantūros studijas sulaukta žymiai daugiau nei universitetas gali pasiūlyti valstybės finansuojamų vietų.
„Šiuo metu sparčiai populiarėja žemės ūkio, vandens ir žemės inžinerijos studijos, o vienos populiariausių visoje Lietuvoje yra agronomijos, apskaitos ir finansų bei logistikos studijos. Šios studijos sulaukia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentų susidomėjimo, nes yra vykdomos tiek lietuvių, tiek ir anglų kalbomis. Topines pozicijas užima ir mūsų naujos tarpkryptinės studijų programos. Viena jų – Sumanioji inžinerija, apjungianti ir informatikos, ir inžinerijos kompetencijas. Šiais metais pradėjome vykdyti ir visiškai naują, vos keliuose Europos universitetuose užregistruotą programą – Bioekonomikos verslo vadyba, kuri apjungia technologijų ir vadybos žinias“, – pasakoja pašnekovė.
Unikali programa – Kraštovaizdžio dizainas, ruošianti kūrybingus, inovatyvius specialistus įvairiems aplinkos projektavimo ir tvarkymo projektams.
Didelį dėmesį VDU Žemės ūkio akademija skiria ir aplinkosaugos specialistų ruošimui. Viena populiariausių šios srities studijų programų – Taikomoji ekologija, padedanti spręsti tokias globalias problemas kaip klimato kaita ir CO2 emisijų mažinimas, skatinanti ekologinį ūkininkavimą, ekologinių verslų kūrimą. Ne mažesnį susidomėjimą ir puikias ateities perspektyvas siūlo ir studijų programa Maisto kokybė ir sauga, kurioje ruošiami technologai, gebantys kurti ateities maisto produktus, taikyti beatliekines technologijas.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiai dienai Lietuvai itin aktuali studijų programa Miškininkystė, mat šios srities specialistų poreikis ateityje tik augs. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, ekologinės pusiausvyros atkūrimas yra prioritetų sąrašo viršuje. VDU Žemės ūkio akademijoje netrūksta ir klasikinių studijų programų, o viena populiariausių ir vienintelė tokia Lietuvoje, apjungianti apskaitos ir finansų žinias – Apskaita ir finansai.
Patogios studijų formos
VDU Žemės ūkio akademija studijų programas siūlo trimis formomis: studentai gali rinktis dienines, nuotolines ir mišrias nuotolines ištęstines studijas. Dieninių studijų metu studentai visą laiką mokosi Akademijoje bei turi visas galimybes atlikti praktikas įvairiose verslo įmonėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Laboratoriniai ir praktiniai darbai yra atliekami įmonėse, todėl studentai nuolat susipažįsta su pačiomis naujausiomis technologijomis, kurios yra taikomos žemės ūkyje. Studentai taip pat gali pretenduoti į verslo stipendijas, kurių dydžiai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.
Puikius rezultatus studentai rodo ir nuotolinių bei mišrių nuotolinių ištęstinių studijų metu, kuomet dėl darbo grafiko ar kitų aplinkybių skirti visos dienos vien tik studijoms negali. „Nuotolinės studijos puikiai įgyvendinamos tokiose programose kaip Apskaita ir finansai, Logistika ir prekyba. Visus darbus studentai atlieka per nuotolį ir tik apie 10 proc. mokymosi proceso vyksta atvykus į universitetą. Na, o studentams, kurie neturi galimybių studijoms skirti visos darbo dienos, siūlome mišrias nuotolines ištęstines studijas, kurios vykta dirbantiems palankiu metu, naudojant šiuolaikiškas mokymosi nuotoliu priemones. Tokią studijų formą dažniausiai renkasi norintys persikvalifikuoti arba įgyti papildomą kvalifikaciją savo darbo vietoje“, – sako pašnekovė.
Mokslo ir studijų sinergija
Be įvairių šiuolaikiniam žemės ūkio sektoriui aktualių studijų programų, VDU Žemės ūkio akademija vykdo ir mokslinius tyrimus, susijusius su bioekonomikos vystymu. Akademijoje veikia daugiau nei dvidešimt modernių mokslinių laboratorijų ir 3 moksliniai centrai, kuriuose yra naudojama pažangiausia laboratorinė įranga.
„Turime europinio lygio laboratorijas, kurios palieka įspūdį iš užsienio atvykusiems kolegoms. Šiose laboratorijose pagrindinės mokslo kryptys yra bioekonomika, nagrinėjanti darnų bioekonomikos vystymąsi, biosistemų inžineriją, tyrinėjanti augalų ir gyvūnų ekologinį potencialą ir tvarią miškininkystę, biomasės inžineriją, dirbanti su atsinaujinančiais energijos ištekliais, bei agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“, – pasakoja Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas.
Dėl laboratorijų pažangumo, VDU Žemės ūkio akademija kasmet sulaukia ne vieno kvietimo bendradarbiauti tarptautiniuose moksliniuose projektuose, kurių metu Lietuvos mokslininkai atlieka svarbius tyrimus, kuria ir įgyvendina technologijas, padedančias spręsti įvairias globalines problemas.
„Žinoma, įdomiausi yra tarptautiniai projektai, kuriuose dalyvauja akademijos mokslininkai, pavyzdžiui „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas Europos maisto grandinėse“, „Hidroenergijos sprendimai besivystančioms šalims“, „Dirvožemio tyrimai ir inovatyvūs sprendimai miškams“, „Žiedinė ekonomika Centrinėms ir Rytų Europos šalims“. Visi jie – programos „Horizontas 2020“ dalis ir yra glaudžiai susiję su Europos žaliojo kurso strategija“, – pasakoja doc. dr. R. Skominas.
Šiuolaikiškose VDU Žemės ūkio akademijos laboratorijose dirba ne tik pripažinti mokslininkai, bet ir Akademijos studentai, kurie į mokslinius tyrimus yra įtraukiami įvairiomis formomis. „Studentai, rengdami savo baigiamuosius darbus, turi galimybę dirbti mokslinėse laboratorijose. Be to, VDU Žemės ūkio akademijos studentai įsitraukia į Lietuvos mokslo tarybos finansuojamus projektus, kurių paskirtis skatinti studentus dalyvauti aktyvioje mokslinėje veikloje ir kelti mokslinę kompetenciją. Dalyvavimas projektinėse veiklos gabiausiems studentams garantuoja galimybę dirbti kartu su mokslininkais sprendžiant aktualias problemas. Gana aktyviai mokslinėse veiklose dalyvauja doktorantūros studijoms besiruošiantys studentai, jie savo mokslinius pasiekimus pristato mokslinėse konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – pasakoja Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.
Doc. dr. R. Skomino teigimu, darbas su mokslininkais studentams ypatingai naudingas, o agroverslo įmonės džiaugiasi, kad darbo rinką papildo žmonės, žinantys ne vien tik vadovėlines tiesas, bet ir suprantantys kaip realiai vyksta įvairūs procesai. „Dažniausiai įvairūs moksliniai pasiekimai yra pritaikomi versle. Tad jei studentas yra dirbęs su naujausia laboratorine įranga, sprendęs aktualias problemas, nuėjęs dirbti į žemės ūkio sektorių jis jau būna pasiruošęs bei susipažinęs su naujovėmis ir adaptacija jam yra kur kas lengvesnė“, – teigia doc. dr. R. Skominas.