Klimato kaitos iššūkiai – galimybė susitelkti pozityviems pokyčiams
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė atkreipia dėmesį, kad klimato kaita ir jos padariniai palies visus – jau dabar matome pokyčius ir jų įtaką kiekvieno gyvenime, nes klimato kaita yra didžiausias šio amžiaus iššūkis visam pasauliui. Klimato kaitos pasekmės matomos žemės ūkio, turizmo, energetikos sektoriuose, nyksta biologinė įvairovė, vis dažnesni miškų gaisrai, pastebima žala visuomenės sveikatai. Iššūkių kasmet vis daugiau, jų įveikimui reikia kvalifikuotų specialistų, kurie kurtų klimato kaitos procesus padedančias švelninti inovacijas, siūlytų sprendimus, kaip palengvinti verslų ir visuomenės adaptaciją prie neišvengiamų pokyčių.
„Taikomoji ekologija – studijos apie klimato kaitos procesų švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Visa Europa įtraukiama į aplinkosauginių problemų sprendimą ir Žaliojo kurso įgyvendinimą. Taikomosios ekologijos studijos siekia apimti Žaliojo kurso iškeliamas problemas. Nors didžioji VDU Žemės ūkio akademijos mokslinių tyrimų dalis apima žemės ūkio sektorių ir kokias technologijas galime taikyti šioje srityje, jauniems specialistams siūlome savo žiniomis prisidėti prie klimato kaitos švelninimo galimybių susijusiuose transporto ir energetikos sektoriuose. Aplinkos ir ekologijos katedros mokslininkai jau septynis dešimtmečius stebi klimato pokyčius ir labai aiškiai matyti, kad paskutiniai du dešimtmečiai pilni ekstremalių situacijų klimate, žemės ūkyje, žmonių darbo ir gyvenimo sąlygose“, – į neišvengiamus pokyčius atkreipia dėmesį doc. dr. D. Šileikienė.
Anot mokslininkės, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie klimato kaitos švelninimo savo iniciatyvomis, teisėkūros principais – inicijuodami ir palaikydami naujų teisės aktų siūlymus, ieškodami geriausios praktikos pavyzdžių Europoje. „Europa lyderiauja aplinkosaugos srityje, galima rasti inovatyvių sprendimų pavyzdžių, kaip praktiškai įrengti ir apželdinti namus, sodinti gyvatvores, įrengti apsaugas ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Nereikia laukti iniciatyvos iš valdžios institucijų, kiekvienas žmogus, pradėdamas nuo savęs, gali kurti ar prisidėti prie jau esamų iniciatyvų“, – mintimis dalijasi doc. dr. D. Šileikienė ir pastebi, kad socialinės atsakomybės skiepijimas ir jos perteikimas kitiems yra pats pažangiausias būdas.
Anot mokslininkės, gerosios praktikos pavyzdžiais galima įkvėpti žmones gyventi kitaip ir tai būtina daryti jau dabar, nes nieko nekeičiant laukia dar daugiau iššūkių galinčios sukelti klimato kaitos pasekmės. „Tvarus ekonomikos pažangos skatinimas ir žmonių asmeninio gyvenimo tvarumo vystymas – ateities kryptis. Kiekvienas turime savęs paklausti, ar gyvenime mums tikrai tiek daug visko reikia, turime protingai sugyventi su gamta. Jungtinės Tautos teigia, kad esant dabartiniam klimato kaitos tempui išnykimas gresia milijonui augalų ir gyvūnų rūšių gamtiškai turtingiausiose vietovėse visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2100 m. gali išnykti apie 90 proc. šiandien likusių Šveicarijos Alpių ledynų. Europos Komisija skelbia informaciją, kad iš Europos Sąjungoje esančių 10 tūkstančių augalų rūšių 3 tūkstančiai pripažintos nykstančiomis, iš jų dešimtadaliui gresia išnykimas. Drugių populiacija per paskutinius du dešimtmečius sumažėjo 60 procentų, problemų kyla ir bitėms. Manau, kad negalima gamtos išnaudoti tik imant ir nieko negrąžinant. Ekologinio pėdsako skaičiavimas turėtų būti mūsų kasdienis darbas. Tos informacijos priėmimas ir įveiklinimas savo asmeniniame gyvenime gali daug pakeisti“, – pastebi doc. dr. D. Šileikienė ir atkreipia dėmesį, kad studijų programa Taikomoji ekologija įpareigoja mąstyti plačiau – siekti mažinti neigiamą poveikį aplinkai visose srityse.
Inovatyvi idėja ir jos įgyvendinimas – gyvūnų ir žmonių gyvybių išsaugojimui
Aplinkosaugos ekspertas, dirbantis poveikio aplinkai tyrimų srityje, UAB „Ekostruktūra“ bendrasavininkas Darius Pratašius, džiaugiasi įgytu išsilavinimu, įdiegtomis vertybėmis ir po studijų atsivėrusiomis karjeros galimybėmis. „Baigęs studijų programą Taikomoji ekologija kasdien naudoju studijų metu įgytas žinias. Plačios aplinkosaugos srities žinios absolventams atveria daug galimybių, studentai gali rinktis artimą darbą, kur jie imlesni. Mane dar studijuojant domino programinės įrangos galimybių išnaudojimas, Geografinė informacinė sistema (GIS), triukšmo, oro ir vandens kokybės vertinimas, stimuliacijos. Pradėjau darbą kaip GIS inžinierius, vėliau dirbau aplinkosaugos įmonėje, po septynių metų tapau aplinkosaugos vadovu, direktoriumi ir galiausiai su kolege įkūrėme savo įmonę“, – apie sėkmingą karjeros pradžią ir tolygų augimą kalba D. Pratašius.
Aplinkosaugos srities ekspertas, dirbdamas su poveikio aplinkai vertinimu, atkreipė dėmesį į aktualią problemą – autoįvykius, kurių metu dėl susidūrimų su automobiliais nukenčia gyvūnai ir žmonės. „Siekdami sumažinti nelaimingų autoįvykių keliuose skaičių sukūrėme inovatyvią priemonę, perspėjančią vairuotojus apie netoli kelio esantį gyvūną. Viskas prasidėjo nuo galimybių studijos, kokios priemonės taikomos pasaulyje ir Lietuvoje. Pastebėjome, kad siekiant išvengti gyvūnų ir automobilių susidūrimų kuriamos gyvūnus atbaidančios sistemos, bet jos nėra efektyvios. Kilo mintis, kad reikėtų eiti kitu keliu – ieškoti būdų, kaip vairuotojus informuoti apie netoliese esančius gyvūnus. Dabar šiam tikslui naudojami kelio ženklai, tačiau dalis vairuotojų prie jų pripratę ir ignoruoja. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasitelkė šiuolaikines technologijas – termovizorine kamera fiksuojami gyvūnai, juos aptikus perduodamas signalas ir perspėjama švieslentėse, tačiau ši sistema taip pat nėra tobula, nes pravažiavęs švieslentę vairuotojas nėra informuojamas. Kilo idėja sukurti tokius daviklius, kurie būtų montuoti ant kiekvieno kas 50 metrų išdėstyto signalinio stulpelio. Montuojamos išmaniosios kepurės, kurios infraraudonųjų spindulių pagalba fiksuoja šiltus organizmus ir juos aptikus pradeda mirksėti – taip vairuotojai tamsiuoju paros metu informuojami, kad reikėtų būti ypatingai budriems – mažinti greitį ir atsargiau pravažiuoti pavojingą ruožą“, – apie inovatyvią, gyvybes galinčią išsaugoti idėją pasakoja D. Pratašius ir pastebi, kad kuriant priemonę buvo naudingos studijų metu įgytos žinios ir įdiegtos vertybės, suformuotas ekologinis mąstymas.
D. Pratašius inovatyvios idėjos įgyvendinimui įkūrė dar vieną įmonę – MB „Dok inovacija“ ir džiaugiasi sėkmingu startu bei sulaukiamu palaikymu. Idėjos aktualumą įrodo su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, sukurtas produktas pastebėtas ir tarptautinėje parodoje – sulauktas dėmesys ir pripažinimas džiugina ir skatina toliau dirbti.
Būsimi specialistai – laukiami pokyčių iniciatoriai
VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. D. Šileikienė pastebi, esant daugiau taikomosios ekologijos žinių turinčių specialistų, bus lengviau keisti visuomenės požiūrį į aplinkosaugą ir vartojimą, vis daugiau žmonių pereis prie tvaraus gyvenimo būdo „Visuomenės brandumo požymis – siekis gyventi taip, kad būtų geriau patiems ir gamtai, susidraugavimas su gamta turi eiti per asmeninių patirčių perteikimą ir ugdymą, švietimą, mokslinius tyrimus, informacijos pateikimą. Nuolat kalbama apie ekologines problemas, klimato kaitą, Europoje šis aplinkosauginis požiūris į ekologines problemas ir klimato kaitos švelninimą labai aktyvus ir pozityvus. Europos komisija skiria labai daug finansų, juos reikia įsisavinti sąmoningai, kad gyvenimas taptų tvaresnis, kad žemės ūkyje, pramonėje, transporto sektoriuje įgyvendintume pokyčius, tada mūsų aplinka taps kokybiškesnė, mažiau sirgsime. Europoje kasmet fiksuojama 50 tūkstančių žmonių mirčių dėl oro taršos. Tai – be galo dideli skaičiai, kuriuos galima sumažinti gerinant oro kokybę, mažinant taršą. Keisdami savo įpročius ne tik padedame gamtai, bet ir geriname savo pačių gyvenimo kokybę“, – apie iššūkius, kuriems sprendimus kurs ir įgyvendins studijų programos Taikomoji ekologija absolventai, kalba doc. dr. D. Šileikienė.
Šios studijų programos absolventė Simona Pošiūnaitė įsitikinusi, kad studijų metu įsisavintos žinios apie biologinę įvairovę ir jos gyvenamąją aplinką, įgytas supratimas apie gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką tarpusavyje gali sušvelninti ir padėti prisitaikyti prie globalinio atšilimo sukeltų problemų. „Klimato kaitos sukelti padariniai, pavyzdžiui, kritulių kiekio pasikeitimas, potvynių bei sausrų intensyvėjimas, karščio bangos, prastėjanti vandens kokybė, nykstanti rūšių įvairovė, mažėjantis pasėlių derlius ir kiti veikia visus gyvosios ir negyvosios gamtos komponentus, taip pat ir žmonių sveikatą, todėl būtent šiuo metu ypač reikalingi kvalifikuoti ekologai, suprantantys sudėtingus aplinkos procesus, gebantys parengti klimato kaitos švelninimo priemones, mokantys spręsti įvairias ekologines problemas. Aukšta studijų kokybė bei profesionalūs dėstytojai VDU Žemės ūkio akademijoje paruošia stiprius ir kompetentingus taikomosios ekologijos specialistus“, – mintimis dalinasi programos absolventė S. Pošiūnaitė.
Studijų programa Taikomoji ekologija – mylintiems gamtą
Studijų programos Taikomoji ekologija absolventė Eva Kareivaitė nuo vaikystės jaučia meilę gamtai. Tai ją paskatino rinktis studijas, kurios atveria dar daugiau galimybių prisidėti prie tvarios gamtos kūrimo, puoselėjimo ir išsaugojimo. „Studijuojant paskutiniame kurse nusišypsojo sėkmė – atlikau apmokamą pusės metų trukmės praktiką aplinkosaugos srityje tarptautinėje įmonėje „Hollister Lietuva“, po praktikos gavau darbo sutarties kontraktą, likau aplinkosaugos srityje, džiaugiuosi galimybe dirbti tarptautinėje kompanijoje ir prisidėti prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Studijų metu įgijau ne tik aplinkotyros žinių, kurias naudoju atliekant savo kasdienias funkcijas, bet ir išmokau sistemiškai vertinti situaciją, priimti greitus sprendimus ir spręsti iškilusias problemas“, – apie studijų metu įgytas kompetencijas ir sėkmingą karjeros startą mintimis dalinasi studijų programos Taikomoji ekologija absolventė E. Kareivaitė.
Plačios žinios – galimybė patiems rinktis karjeros kryptį
Studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi išskirtinai plačias įsidarbinimo ir karjeros galimybes – gali dirbti valstybės, mokslo ir studijų institucijose, švietimo įstaigose, aukštųjų technologijų ir inovacijų, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, analizės, analitikos, sertifikavimo, akreditacijos ir kitose taikomosios ekologijos žinių reikalaujančiose srityse, įgyvendinti aplinkosauginius, klimato kaitos valdymo projektus, gebės patys kurti aplinkosaugos verslą, gilinti žinias magistrantūros studijose.
VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad studijų programos Taikomoji ekologija absolventai dabar labai paklausūs visose sferose, o tokių specialistų poreikis ateityje vis labiau augs. Būsima darboviete gali tapti Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas ir jo padaliniai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės, įmonių aplinkos apsaugos skyriai. Programos absolventai steigia savo įmones, kuria inovatyvius produktus ir prisideda prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo.
Prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, vyks iki liepos 25 d. 12 val. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.