O viskas prasidėjo nuo Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (KKNUC), kurio duris mūsų pašnekovė pirmą kartą atvėrė sulaukusi 11 metų.
„Tikriausiai jums kyla klausimas kaip aš ten patekau? Gimiau ir augau mažuose Lietuvos miesteliuose. Dar ankstyvoje vaikystėje tėvai pastebėjo, kad šiek tiek neprigirdžiu. Mano sesė taip pat neprigirdi, tačiau nei mes pačios, nei aplinkiniai nebuvome girdėję apie kurčiuosius ir jų bendravimą gestų kalba. Augome dar mygtukinių telefonų laikais, be interneto, tad nelabai buvo galimybių gauti informaciją“, – pasakoja Vaida.
Moteris užaugo apsupta girdinčių žmonių, tad jos pažintis su gestų kalba prasidėjo gana vėlai, tik patekus į kurtiesiems ir neprigirdintiems vaikams skirtą ugdymo įstaigą. Ten esantys vaikai bendravo rankomis, tačiau Vaida prisipažįsta tuomet net nesupratusi, kad tai yra gestų kalba. Vaikai taip pat nesuprato kaip mergaitė, turinti klausos negalią, taip puikiai kalba sakytine kalba. „Prisimenu tuos laikus kaip kosmosą, o šiandien šypsausi ir mokydama gestų kalbos kitus svarstau, kad gal nėra taip jau sunku?“, – sako pašnekovė.
Klausos negalia netapo kliūtimi siekti mokslo aukštumų
Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre Vaida mokėsi 3 metus. Vėliau perėjo į vidurinę mokyklą ir sėkmingai ją baigusi įstojo į VDU universiteto viešosios komunikacijos studijas. Įgijusi bakalauro laipsnį, Klaipėdos universitete baigė rinkodaros magistrą ir ties tuo nesustojo – Taikomosios dailės mokykloje įgijo vizualinės reklamos gamintojos specialybę.
Šiandien Vaida – ne tik VDU dėstytoja, gestų kalbos mokanti ir Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pedagogus, bet ir studentė – būsima specialiosios pedagoginės pagalbos, specialiosios pedagogikos antrakursė.
„Paklauskite patys savęs, kiek pedagogų bet kurioje Lietuvos mokykloje šiuo metu moka arba mokosi lietuvių gestų kalbos? Kiek mokyklų yra pasiruošę priimti klausos sutrikimą turinčius vaikus? Kiek jų užtikrins švietimą vaikui jo gimtąja kalba – lietuvių gestų kalba? Aš suprantu, su kokiomis problemomis susidurs klausos negalią turintys vaikai, nes pati per tas problemas perėjau. Švietimo klausimas klausos negalią turinčių žmonių atžvilgiu yra labai opus“, – savo sprendimą rinktis šią studijų kryptį paaiškina geriausia Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja išrinkta Vaida.
Gestų kalba – visų žmonių kalba
Iki šiol nesusidūrusiems su gestų kalba tikriausiai kyla daugybė klausimų. Pavyzdžiui, kaip iš tiesų vyksta vertimas? Ar kiekvienas ištartas žodis turi konkretų savo atitikmenį?
„Vertimą pažodžiui mes vadiname kalkine gestų kalba, kurioje nėra paisoma nei logikos, nei gramatikos ir ji labai skiriasi nuo gimtosios gestų kalbos. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje turime žodį stovi, kuris tinka apibūdinti viskam: mašina stovi, laikas stovi, gyvenimas stovi, dviratis stovi ir pan. Tačiau gestų kalboje netikslinga būtų sakyti, kad laikas stovi, rodant gestą, kuris apibūdina žmogaus stovėjimą, juk laikas kojų neturi. Lygiai taip pat, kaip kojų neturi nei gyvenimas, nei dviratis. Tas pats galioja ir kalbant apie kitus veiksmažodžius, pavyzdžiui, plaukia, skrenda ir pan. Kiekvienas daiktas tą patį veiksmą atlieka skirtingai: paukštis skrenda plasnodamas sparnais, o lėktuvas skrenda kaip transporto priemonė, vadinasi gestų kalboje yra skirtingi to paties veiksmažodžio gestai, apibūdinantys kiekvieno daikto tą patį veiksmą. Apskritai, vertimo procesas yra sudėtingas uždavinys, nes skiriasi ir lietuvių kalbos bei gestų kalbos žodžių tvarka sakiniuose“, – paaiškina Vaida.
Nors su gestų kalba iš arti nesusidūrę gali laikyti ją gana primityvia ir ribota, pašnekovė įsitikinusi – tai nėra tiesa. Gestų kalba turi savarankišką gramatiką, fonologinį ir morfologinį lygmenis, sintaksę. Gestų kalboje labai svarbios ir veido mimikos.
„Esu ne kartą girdėjus, kad gestų kalba bendraujantys žmonės atrodo it dažnai pyktųsi, bet tai netiesa. Veido mimikos yra svarbi gramatikos dalis, pavyzdžiui, antakių pakėlimas ir galvos linktelėjimas į priekį yra klausimo formulavimo dalis“, – sako lietuvių gestų kalbos VDU studentus mokanti Vaida.
Nors mokymosi procesas nėra lengvas ir reikalauja nemenkų pastangų, geros nuotaikos ir kuriozinių situacijų paskaitų metu tikrai netrūksta. Juk vos vienas netinkamai atkartotas gestas gali kardinaliai pakeisti visą reikšmę. „Svarbiausia nebijo pasijuokti iš savo klaidų“, – sako pašnekovė ir džiaugiasi, kad jos dėstomas laisvai pasirenkamas dalykas pritraukia vis daugiau universiteto studentų.
„Gestų kalbą renkasi pačių įvairiausių studijuojamų dalykų studentai ir asmeniškai mane tai labai džiugina. Gestų kalba yra visų žmonių kalba, todėl jos mokytis gali bet kas. Visada sakau, kad svarbu mokėti ne tik kalbą, bet ir pažinti žmogų bei jo kultūrą. Suprasti, kas yra kurčias žmogus, kokie yra jo įpročiai, kultūra, identitetas lygiai taip pat svarbu, kaip ir mokėti pačią gestų kalbą. Kažkada gal ir buvo nusistovėjęs požiūris, esą gestų kalbą studijuoja tik tie asmenys, kurie buvo susidūrę su klausos negalią turinčiu žmogumi arba augo kurčiųjų šeimoje, tačiau dabar taip nėra. Apie gestų kalbą kalbama vis garsiau, tad būsimi studentai vis dažniau domisi nauja studijų kryptimi. Vieni išdrįsta ir meta sau iššūkį išmokti naują kalbą, o baigę studijas tampa lietuvių gestų kalbos vertėjais, kiti išsigąsta sunkumų. Tačiau noriu visus padrąsinti: iš tiesų daug labiau yra įdomu, nei sunku“, – sako Vaida.
Negalią turintiems studentams – valstybės teikiama parama
Paklausus, ar negalią turintiems žmonėms Lietuvoje sudarytos galimybės studijuoti, Vaida patikina: studijos prieinamos, tačiau klausimas – kiek pats žmogus to nori ir turi ryžto. Ne vieną diplomą įgijusi moteris iš savo patirties žino, kokios svarbios klausos negalią turinčiam žmogui lietuvių gestų kalbos vertėjo paslaugos – šį specialistą klausos negalią turintys studentai turi galimybę pasikviesti į paskaitas. Vis tik neprigirdinčiam ar negirdinčiam studentui net ir su vertėjo pagalba nėra paprasta daryti konspektus ar dalyvauti diskusijose ir debatuose.
Siekti aukštojo mokslo skatina ir Valstybinio studijų fondo vykdomas projektas „Studijų prieinamumo didinimas“. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tikslas – didinti studijų prieinamumą asmenims, turintiems negalią. Projekto dalyviai studijų metu turi galimybę gauti finansinę paramą: tikslines išmokas, skirtas papildomomis su studijomis susijusioms išlaidoms padengti.
Projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ metu organizuojami mokymai ir aukštųjų mokyklų darbuotojams, dirbantiems su studentais, turinčiais negalią. „Negalią turinčių studentų studijų individualizavimas“ – taip pavadintuose mokymuose savo patirtimi su kitais aukštųjų mokyklų dėstytojais dalinosi ir mūsų pašnekovė – klausos negalią turinti Vaida Lukošiūtė. Mokymų dalyviai diskutavo apie sunkumus, su kuriais susiduria klausos negalią turintys studentai, kokių pritaikymų reikia, kad studijos būtų jiems prieinamos. Pasakojo apie paslaugas, kurių vis dar trūksta šią negalią turintiems studentams.
„Visos priemonės studijų prieinamumui didinti yra reikalingos ir efektyvios. Matydami, kad keičiasi aplinka, gerėja sąlygos ir supratimas negalios klausimu, su laiku vis daugiau žmonių išdrįs siekti aukštesniojo ar aukštojo išsilavinimo. Labai svarbi yra finansinė parama, kuri suteikia galimybę studentui įsigyti priemonių, pagerinančių studijų kokybę, pavyzdžiui, įsigyti klausos aparatus ir jų priedus, kurių kainos siekia kelis šimtus ar net tūkstančius eurų, – sako Vaida ir abejojančius savo jėgomis drąsina pabandyti. – Tikiu, kad savo pavyzdžiu suteikiu daugiau drąsos ir kitiems. Noriu pabrėžti – studijuoti galite kiekvienas, nes viskas yra įveikiama per darbą, drąsą, norą ir svarbiausia – pasitikėjimą savimi. Kiekvienam iš mūsų keliai yra atviri, bet ne kiekvienas išdrįsta tuo keliu eiti. Neribokite savęs dėl baimės, o juo labiau dėl negalios.“