Viena perspektyviausių darbo sričių
Kaip pasakoja VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius, IT sektorius nuolatos kinta ir išsiskiria savo dinamiškumu, todėl naujoms tyrimų kryptims ir inovacijoms vystyti reikalingi įvairių sričių IT specialistai.
„Šiandien sunkiai rasite verslą, kuris nenorėtų savo komandos sustiprinti vienos ar kitos srities IT darbuotojais arba kuris neieškotų tokio pastiprinimo. Paanalizavę konkrečių pozicijų poreikį netruktume įsitikinti, kad visada buvo ir yra reikalingi klasikiniai programuotojai, intensyviai ieškoma multimedijos specialistų, kurie gebėtų dirbti su virtualia, išplėstine realybe, taip pat jaučiamas didelis duomenų mokslininkų, sprendžiančių įvairias šiuolaikinio pasaulio problemas, aktualumas“, – sako profesorius.
Bene svarbiausią vaidmenį, anot pašnekovo, IT sektoriuje atlieka dirbtinio intelekto specialistai, kurie rengiami ir VDU Informatikos fakultete. Ši sritis padeda optimizuoti procesus ir sprendžia užduotis, kurioms būdingi panašūs ir pasikartojantys veiksmai, pavyzdžiui, identifikuojant gedimus, valdant įvairius buities prietaisus, parenkant geriausią maršrutą ir t. t.
„Praktinius darbo su dirbtiniu intelektu įgūdžius studentai įgauna bakalauro, o gilina jau magistro studijų programose. VDU Informatikos fakultete vykdomų „Informatikos sistemos“ ir „Matematika ir jos taikymas“ bakalauro studijų programų studentai turi galimybę įgyti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo metodų taikymo specializaciją, o studijuojantys programoje „Multimedijos ir interneto technologijos“ pramoksta dirbtinį intelektą taikyti kompiuteriniuose žaidimuose“, – pasakoja prof. dr. T. Krilavičius.
Studijų kryptys ir galimybės
Kaip ir visame VDU, taip ir Informatikos fakultete yra taikomas laisvųjų menų, arba Artes Liberales, studijų modelis. Fakulteto dekanas pamini, kad šių studijų išskirtinumas – jų pritaikomumas tiems studentams, kurie ne tik nori įgyti specialybę, bet ir ketina ateityje save realizuoti užimdami skirtingas pozicijas: vadovaudami multikultūrinei komandai, bendraudami su klientais, formuodami įmonės įvaizdį ir planuodami tarptautinę plėtrą, kurdami įmonės strategiją ir planus.
„Mes siekiame parengti ne siauro profilio specialistus, o ekspertus, turinčius platų universitetinį išsilavinimą, kuris ne vien suteikia įvairialypių žinių, bet ir leidžia išugdyti laisvą bei kūrybingą asmenybę. „Minkštieji“ įgūdžiai, apimantys ir psichologijos, ir vadybos žinias, svarbūs siekiant ne tik gebėti su klientais ar komandos nariais diskutuoti technologinėmis temomis, bet ir turėti platesnį suvokimą apie pasaulį ir jame vykstančius procesus“, – teigia prof. dr. T. Krilavičius.
VDU Informatikos fakultete vykdomos trys bakalauro studijų programos: „Informatikos sistemos“, „Matematika ir jos taikymas“, „Multimedijos ir interneto technologijos“. Antroje studijų pakopoje – magistrantūroje – studentai renkasi iš dviejų programų: „Taikomosios informatikos“ ir „Taikomosios matematikos“. Jau ankstyvais studijų metais studentai įtraukiami į įvairias praktines veiklas ir mokslinius tyrimus. Kaip pasakoja fakulteto docentas, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Amilevičius, universiteto studentai, tarp jų – ir bakalaurantai, kiekvienais mokslo metais sėkmingai darbuojasi laboratorijose, projektuose, o už tai gauna ir atlygį.
„IT studijuojančiam žmogui praktika yra labai svarbi. Pirmiausia tai – galimybė save išmėginti realiuose projektuose, pritaikyti turimas žinias, didinti savo kompetencijų krepšelį, nes tik per praktiką įgyjamos reikalingos patirtys šioje srityje. Be to, praktika leidžia prisiliesti prie naujausių technologijų, inovatyviausių įrankių, vystomų produktų ir sistemų, padeda išmokti gana sudėtingų sprendimų kūrimo. Studentams, įgijusiems vertingos patirties ir turintiems naujausių žinių bagažą, lengviau integruotis į nuolat besikeičiančią IT darbo rinką“, – sako doc. dr. D. Amilevičius.
VDU mokslininkų kuriamos pažangios technologijos
Vytauto Didžiojo universitete teorija žengia koja kojon su praktika, o studentams nuo pat studijų pradžios atsiveria galimybė mokytis ir dirbti su geriausiais savo srities specialistais, iš arti susipažinti su pažangiausiomis universiteto mokslininkų kuriamomis technologijomis.
VDU mokslininkai sukaupę ilgą ir sėkmingą šnekos atpažinimo ir šnekos sintezės mokslinių tyrimų ir taikymų patirtį. Vienas sėkmingiausių šios srities projektų – programinė įranga „Semantika 2“, leidžianti garso įrašą paversti tekstu.
„Garso įrašų kasdien gausėja, todėl juos perklausyti arba perrašyti ranka fiziškai tampa vis sudėtingiau. Įsivaizduokite: jei gydytojui nebereikėtų ranka suvedinėti paciento duomenų, tuomet jis galėtų daugiau laiko skirti pačiam pacientui; kaip padidėtų žurnalisto darbo efektyvumas, jeigu jam nebetektų perklausyti ilgų įrašų su pašnekovu, o vadybininko – jei šiam nereikėtų žymėtis visų kliento pageidavimų. Visa tai tampa įmanoma naudojant minėtą programinę įrangą“, – pasakoja doc. dr. D. Amilevičius.
Visuomenei ne mažiau naudingas ir kai kuriuose interneto portaluose jau įdiegtas VDU mokslininkų išradimas – neuroninis šnekos sintezatorius, kalbantis lietuviškai.
„Tokio pobūdžio technologijas naudoja interneto gigantai „Google“, „Microsoft“, „Apple“, „Amazon“. Vis dėlto jų pritaikymas ir kokybė vis dar glūdi detalėse. Mūsų panaudotos technologinės detalės lėmė tai, kad sudėtingai lietuvių kalbai šis sprendimas tapo kur kas kokybiškesnis: neuroninis balsas taisyklingiau kirčiuoja, geriau derina linksnius ir gimines, todėl mažai kuo skiriasi nuo natūraliai kalbančio žmogaus balso“, – aiškina VDU Informatikos fakulteto docentas.
Dar vienas VDU mokslininkų kartu su studentų pagalba visai neseniai sukurtas pažangus sprendimas – neapykantos kalbos atpažinimo įrankis, padedantis naujienų portalams aptikti žeminančius ir įžeidžiančius komentarus. Idėja sukurti dirbtiniu intelektu paremtą technologiją, kaip pasakoja prof. dr. T. Krilavičius, kilo stebint augančias neapykantos internete apraiškas.
„Darbuodamiesi su socialinių tinklų tekstais pamatėme, kad komentaruose labai daug neapykantos kurstymo, pasisakymų prieš įvairias visuomenės grupes, tautines mažumas. Pradėjus galvoti, kaip būtų galima suvaldyti neapykantos kalbą internete, išsigrynino idėja sukurti įrankį, kuris leistų identifikuoti tokią kalbą ir ją pašalinti iš komentarų. Rinkome visokiausius neapykantos kalbos pavyzdžius, žodžių kombinacijas, iš kurių išryškėja priešiškumas tam tikroms visuomenės grupėms, ir tokiu būdu mokėme dirbtinį intelektą atpažinti šių dalykų sklaidos apraiškas. Sprendimo veikimo principas paremtas procentinėmis tikimybėmis, pavyzdžiui, jei tikimybė, kad komentare sėjama neapykanta, yra 70 procentų, šis automatiškai blokuojamas, jeigu tik 50 procentų, tuomet publikuojamas, tačiau jei tikimybė – tarp 50 ir 70 procentų, tuomet komentaras yra laikinai blokuojamas ir perduodamas patikrinti žmonėms“, – pasakoja VDU Informatikos fakulteto dekanas.
Šiems ir kitiems mokslininkų projektams sėkmingai įgyvendinti, prof. dr. T. Krilavičiaus ir doc. dr. D. Amilevičiaus nuomone, didelę dalį duoklės atidavė ir VDU studentai, kurie savo pastangomis, idėjomis ir dideliu entuziazmu prisidėjo prie visuomenei aktualių ir reikalingų sprendimų kūrimo.