Mokytojų pakanka, tačiau jų kaita neramina
Ukmergės rajoną drąsiai galima vadinti vienu iš pozityviausių Lietuvos regionų pavyzdžių. Kaip pasakoja šios savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, regione sumažėjus demografijai ir užsidarius daliai mokyklų, buvo pasirūpinta, kad jose dirbę mokytojai turėtų galimybę dirbti kitose rajono mokyklose.
„Rūpinamės ne tik tinkamu mokinių pavežimu, bet ir mokytojų darbo vietų išsaugojimu. Sistemoje išlaikyti pedagogai šiandien mums leidžia turėti mažesnius rūpesčius dėl mokytojų trūkumo. Žinoma, pradžioje mokytojai dalinosi darbo krūviu ir tuo pačiu darbo užmokesčiu, tačiau dabar jaučiame, kad esame geresnėje padėtyje nei kaimyninės savivaldybės“, – teigia V. Kalinas.
Kur kas labiau Ukmergės rajono savivaldybę neramina ne pedagogų trūkumas, o mokytojų kartų kaitos iššūkiai. Skaičiuojama, kad nesiėmus savalaikių veiksmų, 2024-2025 m, kritinei masei mokytojų išėjus į pensiją, regioną gali ištikti „pedagogų krizė“.
„Ukmergės rajone nėra nė vieno mokytojo, jaunesnio nei 29 metai, o mokytojų amžiaus vidurkis – net 54 metai. Tai daugiau, nei bendras šalies vidurkis. Šiai dienai turėdami vangią mokytojų kaitą, ateityje turėsime prastesnes startines pozicijas pritraukiant jaunus mokytojus“, – sako V. Kalinas.
Ruošti būsimus pedagogus padeda VDU
Siekdama sumažinti negatyvias menkos mokytojų kartų kaitos pasekmes ir tuo pačiu ieškodama galimybių pritraukti daugiau jaunimo, Ukmergės rajono savivaldybė intensyviai dirba įvairiomis kryptimis. Viena jų – ateities mokytojų rengimas bendradarbiaujant su VDU Švietimo akademija.
„Kartu su VDU vykdome programą, kurios metu gimnazinėse klasėse mokytojai kalbina ir atrenka moksleivius, norinčius siekti mokytojo profesijos. Universitetas jiems organizuoja mokomųjų dalykus paskaitas, stovyklas, o jei abiturientai nusprendžia rinktis mokytojo profesiją, rengia praktikas jų pačių mokyklose“, – pasakoja pašnekovas.
Siekdama paskatinti jaunimą rinktis pedagogo profesiją, savivaldybė taiko ir kitas priemones – rinkoje ieško ne pagal specialybę dirbančių pedagogų, skatina persikvalifikavimą bei visada yra pasiruošusi suteikti būstą iš kito miesto atvykusiems specialistams.
„Atlikome rajono gyventojų, turinčių pedagogo išsilavinimą, bet nedirbančių švietimo sistemoje, monitoringą. Paaiškėjo, kad jų mūsų savivaldybėje daugiau nei 30. Organizuojame su jais susitikimus, kviečiame į savivaldybę pokalbiui prie kavos, aptariame grįžimo į mokyklą galimybes. Galvojame ir apie mokytojų persikvalifikavimą, darbuotojų pritraukimą iš kitų sektorių. Jei jaunas žmogus domisi mokytojo darbu, net ir mokslo metams jau įsibėgėjus suteikiame galimybę įsitraukti į sistemą, gauti būstą“, – pasakoja Ukmergės rajono savivaldybės atstovas.
Vis tik vien savivaldybių indėlio, V. Kalino nuomone, nepakanka. Reikalingas kompleksiškesnis požiūris į mokytojų profesiją ir valstybiniu lygiu: „Visu pirma – tai konkurencingas ir orus atlyginimas. Mokytojo profesija yra laikoma prestižine, tad ir atlygis dirbant tokį darbą turėtų būti atitinkamas. Šiai dienai mokytojo profesija yra sudėtinga ir reikalaujanti daug papildomų biurokratinių darbų, o tai natūraliai nėra patrauklu ir atbaido jaunimą rinktis mokytojo kelią. Švietimo sistema turi keistis, mokytojai neturėtų būti apkraunami darbais, kurie tiesiogiai mažai kuo susiję su mokytojavimu. Situacijai pasikeitus, pedagogai galėtų visą savo dėmesį skirti mokinių ugdymui, o tai natūraliai gerintų ir mokymosi kokybę“.
Unikalios pedagogikos studijos
Vilniuje ir Kaune veikianti VDU Švietimo akademija – vienintelė Lietuvoje įstaiga, rengianti visų specializacijų pedagogus, o čia taikoma studijų koncepcija – unikali visame Baltijos regione. Kaip pasakoja šios akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, dabartinė moksleivių karta yra nestandartinė ir kelianti iššūkių, todėl šiais laikais yra reikalingas ir nestandartinis pedagogo požiūrius į mokinius.
„Universiteto puoselėjama Artes liberales studijų sistema, kuri apima daug tarpdisciplininių dalykų, plačiai taikoma ir mūsų akademijoje. Studentai ne tik mokosi grynosios pedagogikos, bet ir turi galimybę pasirinkti papildomus studijuojamus dalykus, pavyzdžiui, biomediciną, technologijas, menus. Toks mokymosi modelis praplečia pasaulėžiūrą, leidžia tiek į mokytojo profesiją, tiek į mokinio lūkesčius pažiūrėti iš skirtingų perspektyvų, lanksčiau reaguoti į įvairius profesinius iššūkius, priimti sprendimus netipinėse situacijose“, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.
Be pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio mokslo, mokomųjų dalykų ir sporto pedagogikos studijų, VDU Švietimo akademija vykdo ir specialiosios pedagogikos bakalauro studijų programą, kurios metu yra ruošiami pedagogai, galintys dirbti su specialių poreikių turinčiais mokiniais.
„Studentai yra rengiami teikti logopedinę pagalbą, taip pat ruošiami specialieji pedagogai, kurie dirba su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, klausos, regos negalią. Šiai dienai yra daug kalbama apie tai, kad mokyklos turi būti pritaikytos visiems vaikams, nesvarbu, kokie jų gabumai ar sutrikimai. Ir tai akivaizdžiai pasiekia jaunąją kartą. Matome, kad susidomėjimas šiomis studijomis kiekvienais metais tik auga“, – pasakoja VDU Švietimo akademijos kanclerė.
Ateities mokytojas – inovatyvus mokytojas
Norintys savo ateitį sieti su pedagogo profesija, VDU Švietimo akademijoje gali rinktis ir šiais laikais sparčiai populiarėjančio STEAM ugdymo programą, kuri pagrindiniam ir viduriniam ugdymui ruošia aukštos kvalifikacijos mokomojo dalyko pedagogus, turinčius fundamentalias pasirinktos ugdymo krypties kompetencijas.
„Tai mokomojo dalyko pedagogikos programa, taikanti integruotą ir kūrybinį ugdymo modelį. Integracija daugiausiai apimta gamtos mokslus – biologiją, chemiją, fiziką bei tokias disciplinas kaip matematika, informacinės technologijos bei menai. Mūsų STEAM koncepcija leidžia iškart pasirinkti 2 mokomuosius dalykus bei juos integruoti tarp skirtingų disciplinų. Studijų metu studentai mokosi kurti įvairias mokymosi galimybes, plėtoti netradicines ugdymo programas, ieškoti integralių ryšių įvairiuose mokomuosiuose dalykuose ir tokiu būdu didinti mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą“, – aiškina prof. dr. L. Kaminskienė.
Praėjusiais metais VDU Švietimo akademijoje pedagogikos bakalauro studijas pasirinko apie 270 abiturientų. Šiais metais, dar nesibaigus stojimams, abiturientų, norinčių sieti savo ateitį su mokytojavimu, skaičius jau yra perkopęs praėjusių metų rezultatą.
„Stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičiai visoje Lietuvoje auga ir tai džiugina. Žinoma, norėtųsi, kad jie būtų dar didesni ir galėtume greičiau parengti tiek mokytojų, kiek reikia Lietuvai. Tačiau lyginant su tuo, ką turėjome iki 2018 m., kai stojančiųjų skaičiai drastiškai krito ir nutrūko natūrali kartų kaita, situacija šiai dienai jau yra kur kas geresnė. Deja, dar nėra pakankamai pedagogų, kurie galėtų po 4-5 metų pakeisti išeinančius, todėl negalime mažinti darbų apimčių, turime ir toliau vykdyti patrauklias, įdomias ir inovatyvias studijas, kurios pritrauktų, o svarbiausia – „užkabintų“ jaunimą siekti mokytojo profesijos“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė.