Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai dažniausiai tai daro ne tik norėdami gyventi gražesniame name – jie ypač nori sutaupyti, sumažinti šildymo sąskaitas. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyti dar iki 1993 m., todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatus dažnai reikia atnaujinti. Kodėl? Per senų namų sienas ir langus dažnai švilpia vėjas, stogas praleidžia ne tik orą, bet ir lietaus ar sniego vandenį, o senas šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato aukštus ir šios problemas su laiku tampa vis opesnės.
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Investicijas kompensuoja sumažėjusios sąskaitos
Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio renovacija gali padėti sutaupyti 50-70 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Visgi, galutinis rezultatas priklauso nuo įvairių veiksnių – kokia daugiabučio vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas ir pan.
Preliminarius energijos sutaupymus prieš renovaciją gali apskaičiuoti specialistai, ruošiantys investicijų planą, atsižvelgę į numatytas įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias priemones. Vien pasikeitus langus, apšiltinus sienas ir stogą bei sutvarkius šildymo sistemas, vidutiniškai pasiekiamas 50-60 proc. energijos sutaupymas.
Renovacija – ne tik sumažėję sąskaitos
Nors daugeliui renovacija siejasi tik su mažesnėmis sąskaitomis, svarbu nepamiršti įvertinti ir platesnio naudų spektro. Pavyzdžiui, po jos gyvenamoji aplinka tampa sveikesnė ir patogesnė, todėl leidžia padidinti ir nekilnojamojo turto vertę.
Anot V. Vrubliausko, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.
Nepamirškite, kad nevėdinamose patalpose dažnai susikaupia didelė CO2 koncentracija, o tai didina sergamumą įvairiomis ligomis – alergijomis, astma ir kt. Netinkamai vėdinamų patalpų oras gali būti kelis kartus labiau užterštas nei lauke. Taip pat nevėdinamuose kambariuose gali pradėti kauptis drėgmė, atsirasti pelėsis.
Geresnė gyvenimo kokybė
Renovacijos metu atnaujinamos ne tik namo konstrukcijos ir gyvenimo sąlygos butuose tampa komfortiškos – taip pat visiškai pasikeičia daugiabučio, o dažnai ir visos jo aplinkos estetinė išvaizda.
„Gyventojų gyvenimo kokybę itin pagerina būstas, kuriame netrupa sienos, vėjas nepučia pro kiaurus langus. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja V. Vrubliauskas.
Galite prisidėti prie švaresnės ateities
Ar žinojote, kad padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas prisideda prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo? Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų visoje Europos Sąjungoje.
Vienas efektyviausių būdų mažinti šias emisijas – didinti daugiabučių energinį efektyvumą juos atnaujinant. Skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2.
Norite dar labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo? APVA rekomenduoja įsirengti atsinaujinančius bei alternatyvius energijos šaltinius – taip ne tik prisidėsite prie klimato atšilimo stabdymo, bet su laiku ir sutaupysite nemažą sumą pinigų, kuriuos skirtumėte šildymui.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia APVA direktorius.
Pašnekovas skatina nepamiršti visų šių naudų, priimant sprendimą renovuoti savo gyvenamąjį daugiabutį ar ne. Paklauskite savęs, kokioje aplinkoje norite gyventi ir sprendimą priimsite lengviau.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.