Į PIETUS

Prieš žingsniuojant piečiau siūlome papietauti. „Ant kampo“ neseniai įsikūrė naminių makaronų namai „Paslėpti receptai“, o kiek toliau S. Daukanto gatvėje – ir ne pirmus metus pilvus lepinanti itališka trattoria „Buon Giorno“. O dabar – pirmyn per S. Daukanto tiltą. Jis Nemuno salą ir Kauno centrą sujungė 1988-aisiais – ar pastebite atgimimo ženklus detalėse? Kabančio tilto ilgis – 151 metras, jis – vienas iš kelių būdų patekti į Nemuno salą ir tikrai populiariausias. Būtent juo „Žalgirio“ fanai žygiuoja į rungtynes arenoje.

S. Daukanto tiltas ir Karaliaus Mindaugo pr., nuotr. A. Aleksandravičiaus.

Jau netrukus pakvies ir didžiosios salos naujienos – „Mokslo sala“ ir baseinų kompleksas, bet ir žalumos šioje gamtos oazėje netrūksta. O jei pamiršote papietauti centre, užsukite į „Žalgirio“ arenos restoraną „Sala“ – iš čia atsiveria puikūs vaizdai į kitą Nemuno krantą…

… į kurį netrukus ir nukeliausime. Tiesa, teks grįžus į Karaliaus Mindaugo prospektą paėjėti iki Vytauto Didžiojo tilto, nebent labai gerai mokate plaukti ir nebijote sušlapti. Juokaujame! Taigi į Aleksotą pateksite per keliolika minučių, o anksčiau ši kelionė trukdavo net dvi savaites. Kodėl? Nes tiek skyrėsi Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai, naudoti Rusijos imperijoje ir Vakarų Europoje…

Atsidūrę kitoje Nemuno pusėje pamatysite funikulierių – kviečiame juo pakilti į Aleksoto apžvalgos aikštelę. Arba, jei esate tikri vaikštūnai, kopkite laiptais. O dabar pamojuokite – jums šypsosi Kauno senamiestis… Įspūdingasis saulės laikrodis rodo „tikrąjį“ Kauno laiką – tai sovietmečiu buvo savotiškas jo kūrėjų protestas prieš sistemą.

Kauno senamiestis, nuotr. A. Aleksandravičiaus.

Apžiūrėjus Kauno panoramą kviečiame atrasti Aleksotą – tai ir istorinis aerodromas, ir pikantiškas turgus, ir visais metų laikais žavintis VDU Kauno botanikos sodas, ir net Kauno tvirtovės fortai. Kad nepasiklystumėte, išleidome „It’s Kaunastic“ serijos maršrutą po Aleksotą, puikiai tinkamą pasivaikščiojimams – jį rasite „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre Laisvės al. 36 ar internete www.kaunastika.lt.

VDU Kauno botanikos sodas, nuotr. A. Aleksandravičiaus.

Į ŠIAURĘ

Pirma stotelė – Vienybės aikštė! Prieš keletą metų iš pagrindų atnaujinta erdvė netruko tapti mėgstama kauniečių laisvalaikio vieta. Ypač šiltuoju sezonu – čia zujama paspirtukais, triratukais, riedlentėmis, dviračiais, dalinamasi dienos įspūdžiais, gaivinamasi fontane, klausomasi greta esančio kariliono koncertų ar tiesiog geriama kava.

Vienybės aikštė, nuotr. A. Aleksandravičiaus.

Po puodelio espreso metas eiti toliau – laukia gražioji V. Putvinskio gatvė, tikra modernizmo alėja, kurioje – ir populiariausi muziejai, ir alternatyviais renginiais viliojantys Kauno menininkų namai, ir tiesiog puiki architektūra. Čia galima užtrukti ir kelias valandas.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, nuotr. A. Aleksandravičiaus.

Liko jėgų? Pirmyn į Žaliakalnį – vienu iš dviejų Kaune veikiančių istorinių funikulierių ar vieneriais iš galybės laiptų. Jei tiesiai iš Vienybės aikštės, tebūnie tai „Šilelio“, „Pompėjos“, „Bangos“ ar „Veneros“ laiptai. Juos sudaro 256 pakopos, o viršuje aptiksite įstabiai jautrią Nenartavičių koplytėlę. Greta ir gražioji Kristaus prisikėlimo bazilika, nuo kurios terasos pamatysite visą Kauną.

Bet eikite šiauryn, giliau į Žaliakalnį Žemaičių gatve, vingiuokite „Kompotu“ – Braškių, Vyšnių, Kriaušių gatvelėmis, stebėkitės čia sutelpančia medinės ir šiuolaikinės architektūros įvairove, užklyskime į koncertą senojoje sinagogoje Vaisių gatvėje ir atraskite Brazilką. XX a. pradžioje Žaliakalnio šlaituose namelius statėsi iš Pietų Amerikos grįžę emgirantai – pasijusite lyg keliaudami laiko mašina. O jei nuo Žemaičių gatvės eisite dešiniau, pateksite į Zanavykų turgų, kuriame kadaise pardavinėti arkliai, o šiandien gausite šviežių produktų. Tik nepasivėlinkite. O jei taip ir nutiks, prie turgaus visą parą galite sutikti legendinę senbernarę Bitę. Ji mėgdavo čia apsipirkti, o šauniosios žaliakalnietės atminimą bronzoje įamžino Lukas Šiupšinskas.

Senbernarės „Bitės“ skulptūra, nuotr. A. Aleksandravičiaus.

Į RYTUS

Gal į kiną? Neseniai duris atvėrė net penkerius metus restauruotas seniausias Lietuvos kino teatras – „Romuva“. Septynias dienas per savaitę čia rodomas europietiškas, festivalinis, dokumentinis, autorinis – žodžiu, toks, kurio kitur reta – kinas, tad pasimatymą pradėti ar pabaigti „Romuvoje“ galite bet kada.

Kino teatras „Romuva“, nuotr. A. Aleksandravičiaus.

Jei metas ankstyvas, kviečiame išgerti kavos „Green Cafe“ ar prie Soboro neseniai atvertoje stilingoje kavinėje „Habits“. Žinoma, užsukite ir pas mus, į „Kaunas 2022“ ir „Kaunas IN“ turizmo informacijos centrą Laisvės al. 36 – rekomenduosime renginius, padovanosime spalvingų žemėlapių ir padėsime išsirinkti kaunastiškiausių suvenyrų.

O tuomet – pasipustykite padus ir kopkite į Žaliakalnį. Jei laikysitės žaidimo taisyklių, teks rinktis į Vytauto parką vedančius laiptus, esančius už trumputės Laisvės alėjos atkarpos, esančios peržengus Vytauto prospektą. Tai darydami galite apžiūrėti 58 numeriu pažymėtą gražuolį namą, įkvėptą olandiškosios tarpukario architektūros, dešinėje, arba neįžengiamą, bet labai įdomią Jurgio Mačiūno aikštę kairėje.

Perėjus Vytauto parką laukia viena žavingiausių Žaliakalnio dalių, arba Radijo rajonas, apspitęs buvusį radiofoną, iš kurio 1926 m. pasigirdo šaukinys „Alio alio, kalba Kaunas, Lietuva“. Perkūno alėjoje – atgimstanti sporto halė, už jos ir stadionas, taip pat daug istorinių vilų. Kaip ir Vaižganto gatvėje, kurioje laukia ir Sugiharos namai-muziejus. Daugiau istorijų ir adresų rasite mūsų išleistame Žaliakalnio gide, kurį rasite internete ar Laisvės al. 36.

Į VAKARUS

Kol pasieksite Senamiestį, gali praeiti ne viena valanda – priklausomai nuo to, kas jus domina. Galbūt palandžiosite po Laisvės alėjos kiemus ieškodami gatvės meno piešinių? Jų čia dešimtys. O gal turite bilietą į dramos, lėlių, muzikinį, kamerinį teatrus? Pastarieji – prie Miesto sodo, slepiančio daugybę istorijų. Netoli ir filharmonija, džiuginanti romantiškais klasikinės muzikos koncertais.

Gatvės piešinys „Victory“ (liet. „Pergalė“), piešinio autorius Tadas Vincaitis, nuotraukos aut. A. Aleksandravičius.

Kauno centrinis paštas, stebinantis savo modernistinėmis formomis, šiandien virtęs parodų erdve – „Kaunas 2022“ nuo gegužės 14 d. kviečia sugrįžti į 1972-uosius, kai tame pačiame Miesto sode susidegino Romas Kalanta, ir sužinoti, kokios maištingos nuotakos tuomet tvyrojo to meto Kaune. Kituose pastato aukštuose įsikūręs kultūros centras „CulturEUkraine“, skirtas prieglobstį mūsų mieste radusiems ukrainiečiams, bet atviras visoms kūrybingoms sieloms.

Kauno centrinis paštas, nuotr. A. Aleksandravičius.

Dar viena ypatinga stotelė – Šv. Gertrūdos bažnyčia ir šalia jos esanti žvakių šventovė. Ar žinojote, kad sovietai šią gotikinę grožybę, vieną seniausių Kaune, norėjo nugriauti, kuomet planavo naujas statybas? Žmonės protestavo – bažnyčia išliko.

Šv. Gertrūdos bažnyčia, nuotr. A. Aleksandravičiaus.

Ties Naujamiesčio ir Senamiesčio riba – Istorinė LR Prezidentūra, parodas eksponuojanti net savo sodelyje. Šiame gubernijos laikus menančiame pastate iki metų pabaigos svečiuojasi Vasario 16-osios aktas ir veikia visas valdžias ir epochas pristatanti interaktyvi paroda. Tiesą sakant, jei norite pažinti Kauno istoriją ir turite vos valandėlę, rekomenduojame ateiti būtent čia.

Jei jėgų dar liko ir 10000 žingsnių nespėjote suvaikščioti, tai tikrai padarysite Senamiestyje. Atraskite siaurutes gatveles, jose besislepiančias meno galerijas ir parduotuvėles, jaukius restoranus ir autentišką aurą. Pasiilgus žalumos laukia Nemuno ir Neries santaka ir joje esantis atnaujintas parkas, o krepšinio aistruolius pradžiugins naujieji Krepšinio namai. Prie jų – Luko Šiupšinsko sukurta krepšinio „išradėjo“ James Naismith skulptūra, atidengta Krepšinio šimtmečio Lietuvoje proga..

Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus, nuotr. A. Aleksandravičius.

Muziejų gerbėjai Senamiestyje džiaugsis inovatyviomis Maironio lietuvių literatūros muziejaus parodomis ir poeto sodu, Vaižganto butu-muziejumi, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos ir Pilies skyriais, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejumi. Kiekvienas savotiškas, įdomus, ir būtinas aplankyti bent kartą gyvenime. Gal šiandien ta diena?