Gamtai žaibai yra naudingi, žmogui – pavojingi
Ar esate girdėję posakį, kad žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia? Tikimybė, žinoma, menka, tačiau mūsų Žemėje egzistuoja ir tokie gamtos kampeliai, kuriuose žaibuoja praktiškai nuolatos – vos per naktį į žemę smogia net 40 000 žaibų. Tokia yra Venesueloje tekančios Katatumbo upės apylinkių kasdienybė.
Lietuvoje praėjusiais metais iš viso užfiksuota apie 123 tūkst. žaibų išlydžių. Didžioji jų dalis – vasaros metu. Klimatologiniu požiūriu išlydžiai vyksta šiltuoju metų laiku, kai atmosferoje yra daug šilumos, drėgmės ir daug energijos, kuri turi būti iškrauta. Tad žaibas yra ne kas kita, kaip natūrali gamtos elektros iškrova, susidaranti atsiradus skirtingiems potencialams tarp įsielektrinusių perkūnijos debesų ir žemės arba tik tarp debesų.
Gamtoje žaibas yra natūralus planetos būdas išsaugoti elektrinę pusiausvyrą tarp jos paviršiaus ir atmosferos. Žaibavimo metu gamtoje įvyksta daugybė akimi nepastebimų cheminių reakcijų. Pavyzdžiui, skatinamas augalų augimas, todėl po žaibavimo sparčiau auga žolė ir kiti augalai. Kitaip tariant, žaibai pasitarnauja kaip natūrali žemės trešimo technologija.
Nors gamtai žaibai yra reikalingi, žmogui ir turtui jie labai pavojingi. Tikimybė būti nutrenktam žaibo ne tokia ir menka – maždaug 1 iš 3 tūkst. Tiesa, mieste pavojus kur kas mažesnis nei būnant gamtoje, mat saugo supantys aukšti pastatai su įrengtais žaibolaidžiais.
Pavojingiausias – tiesioginis žaibo smūgis
Apie žaibus liaudyje sklando daugybė mitų. Vienas iš jų susijęs su paslaptingaisiais kamuoliniais žaibais. Tikriausiai dauguma girdėję istorijų, esą kamuolinis žaibas į namus gali prasibrauti net ir pro rakto skylutę, todėl perkūnijos ir žaibų metu būtina aklinai užverti visus langus ir plyšelius.
Informacijos apie kamuolinius žaibus šiai dienai mokslininkai turi nedaug. Nėra tiksliai žinoma kaip jie susidaro, tačiau žinoma, kad kamuoliniai žaibai dažniausiai atsiranda po paprasto žaibo, smogiančio iš debesies į Žemę. Šių žaibų išskirtinumas – ne tik apvalaina jų forma ir blyškesnė nei įprasta žaibo spalva, bet ir sunkiai nuspėjama judėjimo trajektorija. Kamuolinis žaibas gali visiškai nejudėti arba judėti horizontaliai pastoviu greičiu, šokinėti, tarsi kamuolys.
Vis tik pavojingiausias, anot specialistų, yra tiesioginis žaibo smūgis, kuris tiesiogiai veikia statinio konstrukcijas ir juose esančius elektros prietaisus. Tiesioginis žaibo smūgis gali pridaryti milžiniškus nuostolius – uždegti ir sugriauti neapsaugotus gyvenamuosius namus, sukelti viršįtampius ryšių bei elektros tinkluose, sugadinti instaliaciją, sukelti įvairius trukdžius.
Įtampas ir elektros grandinių pažeidimus gali sukelti ir nutolęs žaibo smūgis. Tai ypatingai kenkia šiuolaikiniams buitiniams prietaisams, išmaniesiems įrenginiams bei jų sistemoms, mikroelektronikos gaminiams, valdymo grandinėms ir automatikai. Žaibo išlydis elektros prietaisus gali paveikti ne tik per elektros tinklą, bet ir išorines antenas, interneto ir laidinio telefono linijas, kai jos nutiestos naudojant varinius kabelius, todėl stipriai žaibuojant elektros prietaisus rekomenduotina atjungti. Tolimas žaibo išlydis gali būti ir labai pavojingas: pavyzdžiui, sukelti statinio, užpildyto sprogstamųjų dujų ar dulkių mišinių, sprogimą.
Papildomas pavojus saulės elektrinių turėtojams
Draudimo specialistai dėl žaibų išlydžio kiekvienais metais skaičiuoja tūkstančius eurų siekiančias žalas. Dažniausiai nuo žaibų sukeltų viršįtampių nukenčia kompiuterinė technika, elektros instaliacijos, televizoriai. Įmonių turte gali nukentėti brangūs gamybiniai įrenginiai, pagaminta produkcija, žaliavos, o nuostoliai kartais siekia ir šimtus tūkstančių eurų.
„Pernai metai buvo iš tiesų audringi. Užfiksavome kiek mažiau nei 100 įvykių, kuriuos sukėlė žaibai. Didžioji dalis jų – dėl žaibo sukeltų elektros įtampos svyravimų sutrikę ar visiškai nustoję veikti prietaisai bei buitinė technika. Fiksavome ir itin skaudų atvejį, kuomet žaibas sukėlė gaisrą gyvenamajame pastate – namas visiškai sudegė“, – sako draudimo kompanijos „BTA“ Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Specialisto teigimu, nuo stichijų kentėjo tiek gyventojų, tiek įmonių turtas. Vidutiniškai žalos, kurias sukėlė gamtinės jėgos, draudimo kompanijos klientams atsiėjo apie 1,5 tūkst. Eur, viso šioms jų patirtoms žaloms kompensuoti buvo išmokėta beveik 800 tūkst. Eur.
Susirūpinti žaibų keliamu pavojumi specialistai ragina ir saulės elektrinių savininkus. Šiemet Lietuvoje užregistruotas rekordinis skaičius paraiškų dėl nuosavų saulės elektrinių finansavimo, tad susidomėjimas saulės elektrinių įrengimu pastaruoju metu sparčiai auga. Investuojantys į saulės elektrines turėtų nepamiršti, kad saulės elektrinės yra jautrios žaibo viršįtampiams, kurie gali pilnai sugadinti visą saulės elektrinę arba jos komponentus.
„Investicijos į saulės elektrinę yra išties didelės ir gali siekti dešimtis tūkstančių eurų, tad įsivaizduokite riziką, kurią prisiimate tinkamai neapsaugodami jos nuo žaibo. Žaibo išlydžiui pataikius į saulės elektrinės sistemą, bus sugadinti praktiškai visi moduliai, tame tarpe ir inverteris. Galima sakyti, teks išmesti visą įrangą. Apsaugos nuo žaibo, viršįtampio, įžeminimo ir potencialo suvienodinimo sistemos kaina sudaro labai nedidelę saulės elektrinės įrengimo vertės dalį, todėl investuoti į tai vienareikšmiškai verta“, – sako saulės elektrinių projektavimo ir montavimo darbus atliekančios įmonės UAB „EST LT“ rinkodaros vadovas Nerijus Paklonskas.
Saulės elektrinė turi patikimai tarnauti dešimtmečiais, tačiau vienas vienintelis žaibo smūgis visas jūsų investicijas gali paversti beprasmiai išmestais pinigais. Tačiau ir netinkamai įrengta apsauga nuo žaibo bus menkas pagalbininkas, todėl pašnekovas ragina apsaugos nuo žaibo įrengimo darbus saulės elektrinėse patikėti tik kvalifikuotiems savo srities specialistams.
„Įrengiant apsaugos nuo žaibo sistemą, labai svarbu teisingai įrengti ir įžeminimo sistemą, pasiekiant reikiamą įžeminimo varžą. Įžeminimo varžos matavimai atliekami su specialiais prietaisais, kurie yra sertifikuoti ir turi metrologinę patikrą. Deja, nemaža dalis rangovų, įrengdami apsaugą nuo žaibo, daro tai tik dėl akių. Todėl ypatingai svarbu pasirinkti savo srities profesionalus, kurie atsakingai žiūri į darbą ir galimas pasekmes“, – sako N. Paklonskas.
Kokią apsaugą rekomenduoja specialistai?
Elektros instaliacinių medžiagų gamintojo dukterinės įmonės Lietuvoje UAB „OBO Bettermann“ produkto vadovas Valdas Stančikas pastebi, kad visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas supratimas apie žaibų pavojų ir padaromą žalą. Dažnai apie apsaugą nuo žaibų pradedama galvoti tik nutikus nelaimei ir patyrus didelę žalą, o viena didžiausių klaidų, kurias daro savo turtą apsaugoti norintys gyventojai – bandymas apsaugos nuo žaibo sistemą montuoti savarankiškai, neturint tam reikalingų žinių ir įgūdžių.
„OBO Bettermann“ atstovo teigimu, tinkamai suprojektuoti patikimą apsaugos sistemą nuo žaibų nėra paprasta, todėl savarankiškai imtis tokių darbų ar pasikliauti patikimos reputacijos neturinčiais rangovais tikrai nevertėtų.
„Netinkamai įrengus apsaugos nuo žaibo sistemą galite sulaukti atvirkštinio rezultato – sistema ne tik neapsaugos, bet ir gali sukelti gaisrą pastate, sugadinti įrenginius ir sunaikinti brangų turtą, – sako ekspertas. – Norint užtikrinti kokybišką apsaugą, patariu kreiptis į patikimus ES gamintojus, kurių įranga atitinka visus reglamentuotų standartų reikalavimus ir suteikia ilgalaikę garantiją. Kartu su montavimo bei priežiūros darbų kokybe, tai lemia sistemos patikimumą ir ilgaamžiškumą, – sako V. Stančikas.
Įmonės „OBO Bettermann“ atstovas pasakoja, kad pilnavertę apsaugos nuo žaibų sistemą sudaro išorinė (neleidžianti kilti gaisrams) ir vidinė (sauganti elektros, elektronikos prietaisus) apsaugos. Išorinė apsauga – tai žaibolaidžiai. Po žaibo smūgio į objektą, tinkamai įrengtas žaibolaidis priima žaibo išlydžio srovę ir saugiai nuveda ją į žemę. Žaibo srovė turi sklisti nepažeisdama saugomo objekto ir žmonių, esančių to objekto viduje ar išorėje.
Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) galiojantis standartas IEC 62305 (Lietuvoje LST EN 62305) reglamentuoja kompleksinės apsaugos nuo žaibo sistemos projektavimą, montavimą ir priežiūrą. Remiantis šiuo standartu, sumontuota pasyvi išorinės apsaugos nuo žaibo sistema maksimaliai padidina apsaugos patikimumą.
Vidinė apsauga užtikrina elektrinių prietaisų nepažeidžiamumą. Šiuolaikinė statistika patvirtina, kad nuostoliai dėl žaibų sugadintos aparatūros yra katastrofiškai augantys, ypač įvertinus duomenų praradimus, įrenginių prastovas. Taigi, čia į pagalbą ateina viršįtampio ribotuvai, kurie žaibo iškrovos atveju sumažina elektros įtampos šuolius ir neleidžia pažeisti prietaisų.
Specialisto teigimu, įsitikinimas, kad saugumui užtenka tik išorinės apsaugos nuo žaibo, yra klaidingas. Įrengus išorinę apsaugos nuo žaibo sistemą būtina ir vidinė apsauga, kitu atveju nuo nelaimės apsaugoti nebūsite. „Savo ir savo artimųjų gerovės kalviais esame tik mes patys, todėl į žaibo grėsmę neturėtume numoti ranka. Nereikėtų laukti, kas bus rytoj ir jau šiandien būti atsakingiems už savo sveikatą ir turtą“, – sako UAB „OBO Bettermann“ produkto vadovas.