Technologinius sprendimus didžiausioms pasaulio bendrovėms kurianti tarptautinio kapitalo kompanija „Accenture“ pirmą kartą mūsų šalyje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį šiemet apibendrino posakiu „Susitikime metavisatoje“.
Pasak kompanijos vadovo Baltijos šalyse Maksims Jegorovs, pirmaisiais pandemijos metais žmonės naudojo daugiau inovacijų, negu technologijų kompanijos spėjo jų kurti, ir tai yra visą žaidimą aukštyn kojomis apvertęs reiškinys.
„Paprastai kompanijos nuolat kuria inovatyvias idėjas, skaitmenines platformas ir startuolius, tačiau žmonės su jomis nespėja žengti koja kojon ir vartoja lėčiau, negu tos technologijos yra kuriamos. Pandemija viską apvertė – žmonės pradėjo reikalauti daugiau virtualių produktų negu kompanijos spėjo jų pasiūlyti“, – pastebi M. Jegorovs.
Pasaulį pakeis keturios technologijų tendencijos
Kristaps Banga, „Accenture“ inovacijų ir plėtros vadovas Baltijos šalyse, atkreipia dėmesį, kad naujausia technologijų vizija paremta ne tik vidinėmis kompanijos įžvalgomis ir ilgamete patirtimi. Reikšmingą indėlį tam šiemet turėjo pasaulinio lygio mokslininkai, akademikai ir tarptautinės korporacijos.
„Šiemet mes nekalbame apie radikalias naujoves. Kalbame apie evoliuciją, tęstinumą ir skirtingų technologijų kombinaciją. Visos metavisatoje dabar sutinkamos technologijos iš tikrųjų egzistuoja jau ne vienerius metus. Pavyzdžiui, virtuali realybė, blokų grandinė, skaitmeninė valiuta, 3D dizaino sprendimai ir žaidimai. Augant 5G paklausai ir evoliucionuojant technologijoms, tapo įmanoma visa tai sujungti“, – sako K. Banga.
Jis pastebi, kad metavisata jau dabar daro įtaką vartotojų sprendimams: žmonės gali virtualiai pasimatuoti drabužius ar pamatyti, kaip jų namuose realiai atrodytų norimas įsigyti baldas. Kompanijos turi galimybę susitikimus organizuoti internetu, naudodamos tokias platformas kaip „Zoom“ ir vis dažniau tai darys virtualioje realybėje.
„E. prekybą vykdančios įmonės sprendžia, ar viską palikti taip, kaip yra, kai potencialus pirkėjas tiesiog naršo e. parduotuvėje, ar pereiti į kitą etapą, kuriame vartotojui kuria 3D patirtį. Į visa tai reikia žiūrėti ne iš savo, o iš kliento perspektyvos ir nuspėti, ko jis tikisi iš jūsų verslo“, – sako K. Banga.
Šių metų „Technology Vision 2022“ tyrime jis išskiria keturias aktualiausias technologijų tendencijas, kurios artimiausiu metu keis pasaulį: skaitmeninė patirtis, programuojama aplinka, duomenų kilmė ir autentiškumas bei kvantinė kompiuterija.
Nuo virtualių matavimosi kabinų iki E. Macrono ir NFT
Anot pranešėjo, skaitmeninė patirtis arba tai, kaip asmuo sąveikauja su skaitmenine platforma, daugiausia palies verslus, madą ir politiką. Čia neliks ribos tarp to, kas tikra ir netikra.
K. Banga pateikia realius pavyzdžius: greitosios mados gigantė „H&M“ pirkėjams internetu siūlo pasimatuoti drabužius ir žingsniuoti podiumu, o viena iš sportinių prekių lyderių „Nike“ žengia į virtualią „Nikeland“ platformą ir ragina klientus čia žaisti žaidimus, tuo pat metu išbandant kompanijos gaminius.
Į suaugusiųjų smėlio dėžę kviečia ir finansinių technologijų bei tvarių inovacijų kūrėjai, lietuvių „Sandbox“, sukūrę virtualią erdvę, kur žmonės gali keistis skaitmeninių žaidimų būtybėmis ir parduoti jas kaip NFT (ang. non-fungible token), kitaip vadinamais duomenų vienetais, saugomais skaitmeninėje erdvėje ir pagrįstais ta pačia technologija, kaip kriptovaliutos.
Nuo privačių verslų neatsilieka ir politika aukščiausiu lygiu. Štai prieš paskutinius rinkimus prancūzų kandidatas į šalies prezidentus Emanuelis Makronas, norėdamas pasiekti dar platesnę rinkėjų auditoriją, persikėlė į vieną populiariausių virtualių žaidimų „Minecraft“.
Skaitmeniniai dvyniai ir gamtos ištekliai debesyje
Kalbėdamas apie antrą aktualią technologijų tendenciją – programuojamą aplinką – K. Banga sako, kad skaitmeninės ir virtualios aplinkos sinergiją sustiprins 5G ryšio plėtra. Ji užtikrins galingą ir itin greitą duomenų perdavimą, kuris galės būti naudojamas net tūkstančius kilometrų nutolusių įrenginių valdymui ir savaeigių automobilių bandymams.
„Tai skaitmeniniai dvyniai: vienas jų yra analoginis brolis, kitas – jo skaitmeninis brolis. Pavyzdžiui, vienos karščiausių temų šiuo metu yra energijos išteklių taupymas ir saulės elektrinės. Šiuo atveju, saulės baterijos yra skaitmeninis brolis, gyvenantis ant stogo, tačiau jis taip pat turi ir brolį, gyvenantį kompiuteryje, ir trečią brolį, gyvenantį debesyje. Jie visi yra tarpusavyje susiję: nuo jūsų stogo gaunama informacija apie saulės energiją ir jos suvartojimą yra analizuojama ir saugoma debesyje“, – sako K. Banga.
Žaliąsias idėjas įgyvendins sintetiniai duomenys
Prognozės rodo, kad ateityje dauguma dirbtinio intelekto modelių duomenų bus sintetiniai, tačiau K. Banga užbėga už akių šią sąvoką demistifikuodamas ir pateikdamas pavyzdžius, kaip dirbtinumas pasitarnaus visuomenei.
Anot jo, dirbtinis intelektas yra kaip žmogus: tam, kad jis kažką išmoktų, jis turi daug mokytis. Pavyzdžiui, norėdamas atpažinti šunį, dirbtinis intelektas prieš tai turi pamatyti tūkstančius šunų nuotraukų. Kartais tai užima pernelyg daug žmonių laiko ir pastangų, todėl šiuos duomenis galima susintetinti.
„Pavyzdžiui, žmonės vis labiau nori būti „žali“: jie nori elgtis atsakingai ir rūšiuoti atliekas. Tačiau labai dažnai taromatai grąžina bent kiek pažeistą butelį atgal, nes algoritmas jo neatpažįsta. To išvengti galima pasitelkiant sintetinį algoritmą, kuris gali sukurti milijonus to paties butelio variacijų“, – dėsto K. Banga.
Jis skaičiuoja, kad sintetinių duomenų pagalba virtualioje aplinkoje taip pat galima pigiau ir saugiau testuoti savaeiges mašinas, lyginant su jų bandymais realioje aplinkoje.
Kvantinė kompiuterija sveikatos sistemoje
Technologijas dar plačiau galima panaudoti sveikatos sistemoje, o kai kurios iš jų jau naudojamos ir dabar.
„Štai prieš maliarijos plitimą nukreipta reklamos kampanija pasiekė daugybę žmonių visame pasaulyje. Kampanijos veidu tapusiam Davidui Beckhamui pakako kartą įgarsinti reklamą anglų kalba ir tas pats įrašas buvo panaudotas dar bent 20 skirtingų kalbų taip, kad nė neatskirtum, kad pats Davidas nemoka nei indų, nei mandarinų kalbos, o reklamos kampanija buvo ištransliuota milijonams žmonių suprantama kalba, nenaudojant jokių vertėjų ir subtitrų“, – sako K. Banga.
Jis pasakoja, kad netgi Covid vakcinos buvo kuriamos pasitelkiant informacines technologijas ir kvantinę kompiuteriją.
„Paprastai, vakcinoms sukurti ir įsitikinti jų veiksmingumu prireikia 14–20 metų, tačiau pandemijos metu mokslininkai neturėjo tiek daug laiko. Taikydami kvantinę kompiuteriją ir dirbtines simuliacijas, šią vakciną jie ištestavo 95 procentų tikslumu per itin trumpą laiką“, – pasakoja pranešėjas.
Lietuvoje jau dygsta pirmieji virtualūs namai
Metavisatoje sparčiai populiarėja ir virtualus nekilnojamasis turtas, o Lietuvoje jau dygsta ir pirmieji tokie namai, pavadinimu „Skylum“.
Tomas Naščišonis, virtualaus NT investavimo ir vystymo startuolio „Crypto House Capital“ įkūrėjas, sako, kad metavisata yra tokia pati, kaip ir mums įprasta visata, o didysis sprogimas įvyko devyniasdešimtaisias, sulig interneto atsiradimu.
Anot jo, metavisata vis plečiasi: joje atsiranda planetos, arba kitaip – virtualūs pasauliai, galaktikos ir platformos, o pati metavisata tampa vis labiau suprantama ir atvira kiekvienam.
„Norėdami tapti metavisatos dalimi, turime žingsniuoti po truputį, bet mąstyti globaliai. Pirmasis žingsnis prasideda erdvėje. Kaip ir realiame pasaulyje, metavisatoje reikalinga erdvė susitikimams, pokalbiams bei diskusijoms. Erdvė savo ruožtu prasideda virtualiuose pasauliuose, turinčiuose savo miestus. Aš pats tikiuosi, kad tie miestai bus decentralizuoti arba hibridiniai, o juose išdygs įvairių paskirčių patalpos: komercinės, gyvenamosios ir specialiosios paskirties, pavyzdžiui, meno galerijos“, – sako T. Naščišonis.
Jis sako, kad NT vystymas metavisatoje niekuo nesiskiria nuo mums įprasto pasaulio, nes sukuria tokią pat ekonomiką, kaip ir realus. Skirtumas tik tas, kad „Crypto House Capital“ darbuotojai nedėvi statybinių šalmų ir nekilnoja plytų.
Dėmesio centre – duomenų apsauga ir švietimas
Kartu su programuojama aplinka iškyla būtinybė vartotojui suteikti pažadą, kad jis dalijasi savo asmeniniais duomenimis saugioje virtualioje aplinkoje.
Kompanijos atlikto tyrimo duomenimis, net 84 procentai lietuvių pritaria naujoms technologijoms, tačiau ieškoti naujų bendravimo būdų pasitelkiant skaitmeninį dvynį šiandien yra pasirengę 35 procentai.
Martynas Rudokas, „Accenture“ vadovas Lietuvoje, pastebi, kad turint omenyje dabartinį žmonių išprusimą, šis procentas visai nėra mažas, o Lietuvoje yra puiki dirva technologijoms augti – kompanijoms tereikia investuoti į švietimą.
„Pandemija parodė, kad žmonės geba greitai įsisavinti naujas technologijas, bet, žinoma, mes nenorime dar vienos pandemijos, kad tai patvirtintume. Yra kitas, kur kas geresnis būdas padėti žmonėms greitai pritaikyti naujausias inovacijas – švietimas. Galvodami apie metavisatą, žmonės susiduria su baimėmis, o jos kyla dėl nežinojimo. Šiandien tik 36 procentai lietuvių sutiktų dalintis savo asmeniniais duomenimis su prekybininku ir tik 29 procentai galvoja, kad gerai išmano skaitmeninę saugą“, – pasakoja M. Rudokas.
Tuo pat metu K. Banga yra įsitikinęs, kad net jeigu atrodo, kad vakar žolė buvo žalesnė, o dangus – giedresnis, reikia judėti į priekį. Juolab, kad dirbtinis intelektas jau ir dabar yra kiekvieno kišenėje.
„Kažkada džiaugėmės telefonais su mygtukais, o dabar savo kišenėse kiekvienas turime po išmanųjį įrenginį su dirbtiniu intelektu. Turime pasinaudoti technologinių pokyčių pranašumais ir pritaikyti juos visose sau ir bendruomenėms naudingose situacijose“, – teigia K. Banga.