Migrenos skausmas kėsinasi kelioms valandoms ar net kelioms dienoms paguldyti žmogų į lovą, sugriauti planus ir sumažinti produktyvumą. Todėl dažnai patiriantiems stiprius galvos skausmus, ypač lydimus pykinimo, jautrumo šviesai ir garsui, pravartu žinoti migrenos prevencijos priemones ir būdus, kaip suteikti sau pirmąją pagalbą iš karto, vos pajutus pirmuosius migrenos simptomus.
Artėjantį migrenos priepuolį ne visada galima nuspėti
Fiksuojama, kad migrena serga mažiausiai 1 iš 10 darbingo amžiaus žmonių visame pasaulyje. Nors liga moteris kankina tris kartus dažniau nei vyrus, nuo jos nėra apsaugotas niekas. Vienoje galvos pusėje lokalizuotas, pulsuojantis, vidutinio stiprumo ar stiprus skausmas, dažnai lydimas pykinimo, vėmimo, garso ar šviesos baimės ir stiprėjantis žmogui judant, gali užklupti bet kuriuo amžiaus tarpsniu ir bet kuriuo paros metu.
Kai kurie sergantieji migrena, prieš prasidedant priepuoliui, patiria vadinamąją aurą. Tokiais atvejais 5-60 minučių iki galvos skausmo priepuolio žmonėms pasireiškia platus neurologinių sutrikimų spektras: mirguliuoja akyse, matomi zigzaginiai raštai ar tamsios dėmės, tirpsta ar dilgčioja galūnės ir dalis veido, svaigsta galva, sunku rišliai kalbėti.
Vis tik daugeliu atvejų migrena prasideda staiga ir be jokių įspėjamųjų ženklų apie sėlinantį skausmo priepuolį. Todėl abiem atvejais – tiek kenčiant nuo migrenos su aura, tiek be jos – svarbu žinoti priemones, kurios padės išvengti pasikartojančio priepuolio ateityje, ir būdus, kaip sau padėti čia ir dabar, kol migrena dar nepaguldė į lovą.
Nepagydoma, bet kontroliuojama
Nors tikslūs migrenos sukėlėjai nėra žinomi iki šiol, tiriama, kad pagrindinės migrenos priepuolio priežastys yra paveldimumas, taip pat kaukolėje esančių kraujagyslių, turinčių 5-HT1 (5-hidroksitriptamino-1) receptorius, išsiplėtimas, ir uždegimą skatinančių neuropeptidų išsiskyrimas per trišakio nervo nervų galūnes. Dažnesni moterų ligos atvejai siejami ir su hormoniniais pokyčiais.
Deja, visiškai pagydyti migrenos kol kas neįmanoma, tačiau taikant konkrečias priemones, galvos skausmus galima sumažinti, sutrumpinti ir suretinti. Pagrindiniai migrenos gydymo būdai yra prevencija, kitaip – trigerių vengimas, ir neatidėliotino migrenos priepuolio gydymui skirti triptanų grupei priklausantys vaistai, slopinantys migreninio pobūdžio skausmą ir sutraukiantys išsiplėtusias galvos smegenų kraujagysles.
Prevencinės priemonės migrenai atitolinti
Kai kurių fiziologinių pokyčių, galinčių provokuoti migreną, žmogus pats nėra pajėgus kontroliuoti. Pavyzdžiui, sergantysis negali valdyti su migrena siejamų smegenyse esančių neurologinių receptorių, įtakoti paveldimumo ar hormoninių pokyčių. Migreną provokuojantys išoriniai dirgikliai individualiais atvejais taip pat yra skirtingi. Tačiau egzistuoja kelios bendrinio pobūdžio prevencinės priemonės, kurių žmogus gali imtis kasdien tam, kad išvengtų, nutolintų arba sumažintų priepuolius ateityje.
Trigerių vengimas. Bene svarbiausia migrenos prevencijos priemonė kiekvienu individualiu atveju yra ligą provokuojančių dirgiklių žinojimas ir jų vengimas. Be fiziologinių organizmo pokyčių ir paveldimumo, migreną provokuoja alkoholis, stresas, šviesa, garsas, oro sąlygų pokyčiai, vaistai, kvapai, alkis. Deja, skirtingiems žmonėms skirtingi gali būti ir dirgikliai, todėl labai svarbu stebėti savo pojūčius ir sekti, kokie aplinkos veiksniai galėjo išprovokuoti prasidėjusį priepuolį.
Miegas ir poilsis. Reguliarusmiegas padeda užtikrinti sklandžią viso organizmo veiklą, kitaip vadinamą homeostaze, o kokybiškas poilsis padeda adekvačiau reaguoti į kasdienes stresines situacijas, kurių išvengti dabartiniame pasaulyje beveik neįmanoma. Labai svarbu laikytis miego ir poilsio režimo: eiti miegoti ir keltis tuo pat metu, taip pat išlaikyti reguliarią rutiną savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Reguliari mityba. Yra žinoma, kad migreną provokuoja sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, kurį įtakoja alkis ir nereguliari mityba, todėl kaip ir miegoti, taip maitintis pravartu reguliariai. Taip pat ilgą laiką buvo manyta, kad migrenos trigeriais yra kai kurie maisto produktai: kava, sūris, cukrus. Nesurinkus pakankamai įrodymų, šios teorijos atsisakyta, tačiau negalima daryti prielaidos, kad individualiais atvejais konkretūs maisto produktai nedaro įtakos.
Fizinis aktyvumas. Prasidėjus migrenos priepuoliui, net paprastas galvos pasukimas į šoną gali sukelti didžiausius skausmus, tačiau priepuoliui praėjus reguliarus, lengvo ar vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas gali turėti įtakos migrenos prevencijai. Be to, sportas padeda kontroliuoti stresą – vieną dažniausių migrenos provokatorių.
Kaip sau padėti, jeigu priepuolio nepavyksta išvengti
Kartais lengviau pasakyti, nei padaryti. Net ir stebint savo savijautą ar laikantis subalansuoto miego ir mitybos režimo, migrenos priepuolis gali smogti skaudžiai ir staiga. Tokiu atveju, labai svarbu priepuolį gydyti vaistais ir tai daryti neatidėliotinai.
Nestipriam galvos skausmui malšinti paprastai pakanka vaistinėse be recepto parduodamų analgetikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo bei kitų skausmą malšinančių vaistų. Esant stipresniam migrenos priepuoliui, pasireiškiančiam su aura ar be jos, gali būti skiriami specifiniai triptanų grupės vaistai.
Triptanų grupei priklausanti veiklioji medžiaga sumatriptanas yra selektyvaus poveikio kraujagyslių 5-HT1 receptorių agonistas, pasižymintis antimigreniniu poveikiu žmogaus organizmui. Nustatyta, kad sumatriptanas sutraukia kaukolės arterijas, slopina trišakio nervo aktyvumą, ir yra veiksmingas neatidėliotinam migrenos priepuoliui, pasireiškiančiam su aura ar be jos, gydymui.
Prasidėjus migreniniam galvos skausmui, vaisto su sumatriptano veikliąja medžiaga pravartu gerti kiek galima greičiau, nors ir vėliau migrenos priepuolio metu išgerto vaistinio preparato veiksmingumas yra toks pats.
Apie migreną ir kitas lėtines ligas plačiau skaitykite https://www.teva.lt/rupinames-sveikata