Sveikatos priežiūros specialistų skaičiavimais, migrena pasireiškia viename iš keturių namų ūkių visame pasaulyje, o ja įvairiu dažnumu pakartotinai serga tiek darbingo amžiaus moterys, tiek vyrai, tiek vaikai. Nors migrena yra dažna, nepagydoma ir dažniausiai užklumpa staiga, žinant prevencines priemones ir būdus, kaip suteikti sau pirmąją pagalbą, ligos eigą galima kontroliuoti.
Serga kas penkta moteris
Migrena serga viena iš penkių moterų ir vienas iš 16 vyrų visame pasaulyje. Dažniausiai liga užklumpa darbingo amžiaus, 20-39 metų asmenis, tačiau ji gali prasidėti paauglystėje ir nepraeiti net vyresniame amžiuje. Nors tikslūs ligos sukėlėjai iki šiol nėra žinomi, manoma, kad pagrindinės migrenos priepuolio priežastys yra kaukolėje esančių kraujagyslių, turinčių 5-HT1 (5-hidroksitriptamino-1) receptorius, išsiplėtimas ir uždegimą skatinančių neuropeptidų išsiskyrimas per trišakio nervo nervų galūnes.
Dažnesni moterų ligos atvejai taip pat siejami su paveldimumu ir hormoniniais pokyčiais. Nustatyta, kad moteriškųjų lytinių hormonų – estrogenų – smegenų receptoriai aptinkami vadinamajame migrenos skausmo kelyje, todėl manoma, kad įvairiais gyvenimo etapais vykstantys estrogenų pusiausvyros pokyčiai gali malšinti, arba, atvirkščiai – išprovokuoti ligą.
Migreną iššaukti gali ir kitos, nuo žmonių tiesiogiai priklausančios ir nepriklausančios priežastys: stresas, sutrikęs miego režimas, alkoholis, nereguliari mityba, alkis, įvairūs kvapai, vartojami vaistai, oro sąlygų pokyčiai, šviesa ir garsas.
Dažniausiai užklumpa staiga
Fiksuojama net 10 skirtingų migrenos rūšių, tačiau dažniausios yra dvi: migrena be auros arba su ja. Migrenos su aura atveju 5-60 minučių iki galvos skausmo priepuolio patiriamas platus neurologinių sutrikimų spektras, kitaip vadinamas aura. Jos metu pasireiškia regos, jutimo ir kalbos sutrikimai: mirguliuoja akyse, matomi zigzaginiai raštai ar tamsios dėmės, tirpsta ar dilgčioja galūnės ir dalis veido, svaigsta galva, sunku rišliai kalbėti.
Vis tik labiausiai paplitusi šios neurologinės ligos rūšis yra migrena be auros. Tokiu atveju migrena prasideda staiga ir bet kuriuo paros metu: vieniems ji gali pasireikšti naktį ar paryčiais ir net pažadinti iš miego, kitiems – atliekant kasdieninius įprastus veiksmus: vairuojant, apsiperkant, esant darbo susitikime.
Suprasti padeda trys klausimai
Kartais migrenos simptomatika įvairialypė, ir tam tikri simptomai būdingi tik konkrečioms migrenos rūšims. Neretai kelias dienas prieš ir po priepuolio gali būti juntamas sumažėjęs darbingumas, dirglumas, irzlumas ir kiti elgesio ar nuotaikos pokyčiai.
Tačiau labiausiai atpažįstami migrenos simptomai yra vienoje galvos pusėje lokalizuotas pulsuojantis, vidutinio stiprumo ar stiprus skausmas, lydimas pykinimo, vėmimo, garso ar šviesos baimės ir stiprėjantis žmogui judant. Asmeniui, kuris skundžiasi galvos skausmu, migrenos priepuolį nuo kitokio pobūdžio galvos skausmo padės atskirti šie klausimai:
1. Ar skausmo metu jaučiu pykinimą?
2. Ar skausmo metu negaliu atlikti kasdienės veiklos?
3. Ar skausmo metu erzina šviesa ir garsai?
Jeigu bent du atsakymai yra teigiami, galima įtarti migreną. Tokiu atveju rekomenduojama kuriam laikui atsitraukti nuo įprastos veiklos, gerti vaistus, prigulti ir pailsėti. Migrenos simptomus labai svarbu pašalinti iš karto, todėl prasidedant priepuoliui, pasireiškiančiam su aura arba be jos, reikalingas gydymas triptanų klasei priklausančiais vaistais, kurie padeda greitai grįžti prie įprastos veiklos.
Pirmoji pagalba sau
Migrenos priepuolių ūmumą ir dažnumą prognozuoti sudėtinga, o priepuoliams besikartojant, sunkėjant ir dažnėjant, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris padės atpažinti migrenos rūšį ir parinks tinkamiausią gydymo metodą. Tačiau visais atvejais, patiriantiems migrenos priepuolius, pravartu žinoti, kaip sau padėti čia ir dabar.
Migrenos priepuolio gydymui galima vartoti specifinius vaistus, slopinančius migreninio pobūdžio skausmą ir sutraukiančius išsiplėtusias galvos smegenų kraujagysles. Pagrindinė vaisto veiklioji medžiaga – sumatriptanas. Tai yra triptanų klasei priklausantis selektyvaus poveikio kraujagyslių 5-HT1 receptorių agonistas, pasižymintis antimigreniniu poveikiu žmogaus organizmui.
Reikšmingų klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad sumatriptanas sutraukia kaukolės arterijas, slopina trišakio nervo aktyvumą, ir yra veiksmingas neatidėliotinam migrenos priepuoliui, pasireiškiančiam su aura ar be jos, gydymui. Prasidėjus migreniniam galvos skausmui, vaistus reikia gerti kiek galima greičiau, nors ir vėliau migrenos priepuolio metu išgerto vaistinio preparato veiksmingumas yra toks pats.
Svarbi profilaktika
Migrena yra lėtinė ir nepagydoma liga, todėl pagrindinė sergančiojo užduotis yra nedelsiant gydyti pirmuosius migrenos simptomus ir užkirsti kelią naujiems priepuoliams ateityje.
Naujus migrenos priepuolius gali provokuoti daug veiksnių (trigerių), kurie kiekvienu konkrečiu atveju gali būti skirtingi. Pavyzdžiui, ilgai buvo manyta, kad migreną gali provokuoti tokie maisto produktai kaip kava, sūris ar šokoladas, tačiau mokslininkams nesurinkus pakankamai įrodymų, tokia prielaida paneigta. Ir atvirkščiai, kai kuriems žmonėms vienas dažniausių migrenų provokatorių yra būtent alkis.
Individualiai būklei geriau suprasti ir atsekti, kokie yra pagrindiniai migrenos trigeriai, labai svarbi yra savistaba. Skausmui kartojantis, pravartu pildyti vadinamąjį migrenos kalendorių, padedantį aiškiai suskaičiuoti priepuolių dažnį, pobūdį ir intensyvumą, ir pasidalinti juo su savo gydytoju tam, kad šis galėtų parinkti tinkamiausią gydymą.