LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius, kreipdamasis į šalies savivaldybių tarybų narius bei vadovus, akcentavo, kad valstybinės žemės valdymas ir lankstesnės skolinimosi galimybės yra ne tik ilgamečiai savivaldos tikslai, bet ir šios Vyriausybės priimti įsipareigojimai, įtvirtinti jos programoje.

„Lietuvą netrukus pasieks naujojo laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšos, tad savivaldybės turės unikalią galimybę viešosiomis investicijomis inicijuoti ilgalaikius pokyčius regionuose. Visa tai įvykdytume dar efektyviau, jei paraleliai galėtume patys nuosekliai planuoti savo teritorijas ir gerinti sąlygas darbo vietas kuriantiems investuotojams – o tam būtina, kad savivaldybės galėtų savarankiškai valdyti valstybinę žemę,“ – sakė M. Sinkevičius.

Suvažiavime buvo priimta rezoliucija, raginanti Vyriausybę nedelsiant parengti atitinkamus šias galimybes įtvirtinančius įstatymų projektus, o Seimą – priimti juos dar pavasario sesijoje, kad jau nuo 2023 metų savivaldybės galėtų veikti dar efektyviau.

LSA vadovas taip pat kalbėjo apie savivaldybių patirtį ir įgytus įgūdžius valdant pandemiją bei nelegalių migrantų antplūdį. Pasak jo, viena po kitos ištikusios krizės tampa naująja realybe, kurioje labai pravers jau išmoktos pamokos - lyderystė, sugebėjimas operatyviai ieškoti išeičių ir įgyvendinti sprendimus, glaudus bendradarbiavimas su centrine valdžia, verslu, nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis. Tai rodo ir visapusiškas savivaldybių indėlis teikiant pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams ir miestams-partneriams pačioje Ukrainoje.

Suvažiavime didelis dėmesys skirtas tiesioginių merų rinkimų temai. Jau rytoj Seimui antrą kartą balsuojant už Konstitucijos keitimą, merai ir tarybų nariai ragino kuo greičiau žengti ir kitus žingsnius reglamentuojant mero statusą ir nustatant, kad meras, net ir nebūdamas tarybos nariu, turi pirmininkauti tarybos posėdžiams, sudaryti jos darbotvarkes, pasirašyti sprendimus bei turėti veto teisės galimybę. M. Sinkevičius pabrėžė, kad šis modelis, nors ir ne visiškai atitinka siūlytą LSA, yra arčiausiai to, ko tikisi visuomenė ir vietos bendruomenės, kurios per septynerius pastaruosius metus įsitikino politinio stabilumo privalumais.

Foto: Organizatorių nuotrauka

Į suvažiavimo dalyvius nuotoliniu būdu kreipėsi ir Ukrainos Bučos miesto meras, Ukrainos miestų asociacijos valdybos narys Anatolii Fedoruk. Padėkojęs Lietuvos savivaldybėms ir ypač Bučos partneriui Palangos miestui už paramą, meras teigė, jog ji Ukrainai bus lygiai taip pat reikalinga ir ateityje, kai bus pradėti atstatyti miestai ir atkuriamas viešasis gyvenimas.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta suvažiavime kalbėjo apie svarbų vietos valdžios vaidmenį karo sąlygomis. Pasak jo, dauguma Ukrainos savivaldos bendruomenių tai pademonstravo tik prasidėjus karui. Ypatingai sudėtinga dirbti tiems, kurie atsidūrė okupuotose teritorijose, kur patiria nuolatinį fizinį ir psichologinį smurtą. Ambasadoriaus duomenimis, šiuo metu yra pagrobti 11-os Ukrainos miestų merai.

P. Beshta dėkojo Lietuvai, kuri „priima Ukrainos kovą su nacizmu kaip bendrą kovą.“

„Jau pirmą karo savaitę Lietuvos savivaldybės pareiškė stabdančios bet kokius santykius su Rusijos miestais bei institucijomis ir pradėjo teikti humanitarinę pagalbą ukrainiečiams ir tiems iš jų, kurie buvo priversti palikti savo šalį. Jūs rūpinatės brangiausiu dalyku, kurį turime – mūsų vaikais. Mes šito niekada nepamiršime,“ – sakė Ukrainos ambasadorius.

Rusijos užpultos Ukrainos karo aukas suvažiavimo dalyviai pagerbė tylos minute.

Į suvažiavimo dalyvius taip pat kreipėsi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo narys Stasys Šedbaras.