Kepenys – didžiausias žmogaus organas, atliekantis daugybę svarbių funkcijų. Sutrikus kepenų veiklai, neišvengiamai paveikiamas visas organizmas, mat kūnas nebegali tinkamai pašalinti toksinų, o iš žarnyno patekusios nuodingosios medžiagos silpnina imuninę sistemą, atveria kelius kitų ligų vystymuisi ir progresavimui.

Kepenys ne tik valo organizmą, bet ir dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja kraujo ir cukraus kiekį, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų, fermentų veiklą, gamina ir išskiria tulžį, kaupia tam tikrus vitaminus ir kt. Taigi nuolatos dirba, visapusiškai užtikrindamos sklandžią organizmo veiklą.

Kepenų pažeidimai vystosi nebyliai

Skaičiuojama, kad nuo kepenų ligų kasmet pasaulyje miršta maždaug 2 milijonai žmonių. Reguliariai nesitikrinant sveikatos, laiku pastebėti kepenų veiklos pokyčius ne visuomet paprasta, mat organizmo negalavimai reiškiasi palaipsniui. Ankstyvąją diagnostiką apsunkina ir tai, kad kepenys neturi skausmo receptorių, įprastai išduodančių galimus pažeidimus.

Kepenų ligų simptomams išryškėjus, dažniausiai pastebimas pageltęs odos ir akių obuolių atspalvis, gali būti juntami pilvo skausmai, pastebimas patinimas kojose ir kirkšnyse, gali pakisti šlapimo bei išmatų spalva, varginti pykinimas, lėtinis nuovargis, apetito stoka. Išryškėjus šiems simptomams atidėlioti vizito pas gydytoja nevalia – jie rodo, kad liga jau pažengusi.

Viena dažniausių diagnozių – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga

Nors įprastai kepenų riebėjimui įtakos turi nesaikingas ilgalaikis alkoholio vartojimas, susirgti šia liga gali ir alkoholio apskritai nevartojantys asmenys.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga yra viena dažniausių kepenų ligų Vakarų Europoje, įprastai siejama su nutukimu, medžiagų apykaitos sutrikimu, cukriniu diabetu. 95 proc. nutukimu sergančių žmonių yra kamuojami ir nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos. Tarp turinčių antro tipo diabeto diagnozę šia liga serga 33–66 proc. Nors kepenų suriebėjimas dažniau nustatomas nutukimo atvejais, tai anaiptol nereiškia, kad su šia liga nesusiduria neturintys viršsvorio. Skaičiuojama, kad kone kas penktas normalaus kūno svorio žmogus gali turėti suriebėjusias kepenis, nes kepenų pažeidimus skatina vartojami perdirbti riebalai, per didelis cukraus kiekis, pasyvus gyvenimo būdas, patiriamas stresas ir kt.

Apie tai, kad kepenys yra suriebėjusios, dauguma žmonių net nežino – skausmai nepasireiškia, ligos simptomai ryškėja palaipsniui, todėl kepenys lėtai ir tyliai nyksta. Kepenų suriebėjimas gali komplikuotis į kitas ligas, o dėl kepenų pažeidimo su laiku gali išsivystyti ir cirozė, sukelianti gyvybei pavojingą būklę – kepenų nepakankamumą.

Norint išvengti kepenų ligų, reikėtų profilaktiškai tikrintis sveikatą kartą per metus ar dvejus. Šiuolaikiniai tyrimai ne tik parodo organo pakitimus, bet ir leidžia nustatyti tikrąją kepenų suriebėjimo priežastį.

Būtinieji fosfolipidai – pagalba pažeistoms kepenims

Kepenų suriebėjimas – rimta, tačiau ne mirtina diagnozė. Norint atkurti pažeistas kepenis, prireiks valios pastangų ir kantrybės. Visų pirma – keisti gyvenimo įpročius: sveikiau maitintis, daugiau aktyviai judėti ir nuolatos stebėti savo sveikatos būklę.

Atstatyti pažeistas kepenis padeda ne tik gyvenimo būdo pokyčiai, bet ir fosfolipidai, atliekantys daugybę svarbių funkcijų: saugantys kepenų ląsteles, mažinantys akmenų formavimąsi, reguliuojantys lipoproteinų metabolizmą, normalizuojantys sutrikusią kepenų funkciją.

Sergant kepenų ligomis visais atvejais yra pažeidžiamos kepenų ląstelių membranos. Fosfolipidai – esminis ląstelių membranų komponentas, padedantis kepenims regeneruotis, skatinantis kepenų audinio atsinaujinimą, normalizuojantis sutrikusią kepenų funkciją ir fermentų aktyvumą. Nors būtinieji fosfolipidai neišgydo lėtinių kepenų ligų, jų poveikis ląstelių membranoms lėtina ligų progresavimą bei gerina gyvenimo kokybę.

Fosfolipidų vartojimas – ne tik efektyvi pagalba jau pažeistoms kepenims, bet ir profilaktinė priemonė, padedanti išvengti kepenų ligų. Ypatingai fosfolipidai rekomenduojami vyresniame amžiuje, kai organizmas pradeda kitaip funkcionuoti, taip pat nustačius nutukimą, sergant antrojo tipo diabetu, turint padidėjusį cholesterolį.