Higienos instituto duomenimis, alerginis rinitas yra antras pagal dažnumą alerginis susirgimas Lietuvoje, o reali situacija gali būti dar opesnė, nes dažnai alerginis rinitas nediagnozuojamas arba diagnozuojamas neteisingai.
Gali pasireikšti bet kada
Nors alerginis rinitas gali kamuoti tiek vaikus, tiek suaugusius, Lietuvoje stebima tendencija šiai ligai pasireikšti vis jaunesnių asmenų tarpe. Fiksuojama, kad vyrai alerginiu rinitu serga dažniau nei moterys, tačiau apie 20-tuosius gyvenimo metus rodikliai susilygina. Higienos instituto duomenimis, kaip ir daugelio kitų alergijų atveju, sergamumas alerginiu rinitu yra didesnis miestuose.
Skiriamos net kelios rinito rūšys, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra sezoninis (dar vadinamas šienlige) ir nesezoninis, kitaip – nuolatinis alerginis rinitas. Pastarasis pasireiškia bet kuriuo metų laiku, tuo tarpu sezoninis alerginis rinitas būdingas pavasario, vasaros ir rudens sezonams. Nors abiejų ligos rūšių simptomai labai panašūs, šienligės atveju, po tiesioginio kontakto su dirgikliais, jie gali būti ūmesni ir stipriau išreikšti.
Neturi tik vieno slogai būdingo simptomo
Atpažinti alerginį rinitą galima iš ūminei slogai būdingų simptomų, išskyrus tai, kad alerginiai susirgimai nebūna lydimi padidėjusios kūno temperatūros. Dažniausiai organizmo jautrumas alergenams pasireškia čiauduliu, bėgančia ar užburkusia nosimi, nosies niežėjimu, akių perštėjimu ir ašarojimu. Kartais gali varginti pasikartojantys galvos skausmai, nuovargis ir išryškėti egzemai būdingi simptomai: odos paraudimas, sausumas, niežulys.
Paprastai iš karto po sąlyčio su alergenu juntamas bent vienas ar daugiau iš dažnai pasitaikančių simptomų, o kai kurie simptomai, tokie kaip galvos skausmas ar nuovargis, gali pasireikšti po ilgalaikio kontakto su dirgikliu. Nors pagrindiniai alerginio rinito simptomai yra panašūs į slogą, jiems pasireiškus ūmiai ir staiga, taip pat simptomams trunkant kelias savaites, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimos alergijos ištyrimo.
Alergenų išnaikinti neįmanoma
Alerginį rinitą sukelia tiesioginio kontakto metu įkvėpti alergenai, kurių tiek aplinkoje, tiek namuose gali būti gausu ištisus metus. Pagrindiniai šienligės alergenai yra žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių) ir sezoniniai mikroskopiniai grybai, o žiemą prisideda dar ir aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis.
Nuolatinį nesezoninį alerginį rinitą sukelia padidėjęs jautrumas gyvūnų (kačių, šunų, triušių, žiurkėnų) plaukams ar pleiskanoms, paukščių plunksnoms, pelėsiams ir nesezoniniams mikroskopiniams grybams, cheminėms medžiagoms ir namų dulkių erkėms.
Namuose plika akimi nematomos dulkių erkutės gali gyventi visur: čiužiniuose, pagalvėse, antklodėse, balduose, kilimuose, užuolaidose, naminių gyvūnų guoliuose. Dulkių erkėms kauptis palanki drėgnesnė ir šiltesnė aplinka, o visiškai išnaikinti jų neįmanoma – net jeigu jų nėra konkrečiuose namuose, jautrumas dulkių erkėms gali pasireikšti atsisėdus ant bet kokio senesnio baldo kitoje aplinkoje.
Trys gydymo būdai
Pagrindiniai alerginio rinito simptomų šalinimo metodai yra gydymas vaistais ir alergenų vengimas. Pastarasis būdas tiesiog reiškia dirgiklių sumažinimą supančioje aplinkoje, tačiau tai padaryti ne visada paprasta, ypatingai, jeigu alergenų yra darbovietėje, namuose arba pasireiškia ūmus sezoninis alerginis rinitas.
Medikamentiniam alerginio rinito gydymui naudojami geriami vaistai, nosies purškikliai ir akių lašai, kuriuos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: dekongestantus, antros kartos antihistaminus (Anti H1) ir kortikosteroidus. Tačiau svarbu žinoti, kad kai kurie vaistai veikia tik vieną ar kelis simptomus, ir nėra efektyvūs visų alerginio rinito simptomų šalinimui.
Vieni vaistai padeda, kiti pridaro žalos
Kai kurios vaistų grupės gali pridaryti daugiau žalos, nei atnešti naudos. Plačiai paplitęs alerginio rinito simptomų malšinimas į nosį purškiamais dekongestantais, kurie sumažina nosies užgulimą (užburkimą), tačiau neveikia kitų alerginio rinito simptomų. Tai nėra geriausias pasirinkimas ne tik dėl mažesnio šios vaistų grupės efektyvumo, tai nėra geriausias pasirinkimas. Be to, kad dekongestantai degina nosį, sukelia gleivinės sausumą ir išopėjimą, jie turi dar vieną svarbų trūkumą – gali sukelti lėtinį nosies gleivinės uždegimą, kitaip vadinamą medikamentiniu rinitu.
Todėl įtariant alerginį rinitą, svarbu kreiptis į medikus, kurie parinks visus ligos simptomus veikiančius vaistus: geriamus antihistaminus arba kortikosteroidus. Alerginio rinito gydyme pati stipriausia ir efektyviausia vaistų grupė, veikianti visus ligos simptomus, yra kortikosteroidai. Šiai grupei priklauso ir mometazono furoatas.
Stipriai slopindamas uždegimą nosies gleivinėje, mometazono furoato purškalas per keletą dienų sumažina nosies užburkimą, atstato uoslę, panaikina čiaudulį, sekreto tekėjimą. Mometazono furoato nereikia painioti su anaboliniais steroidais, kurių tabletėmis arba injekcijomis piktnaudžiauja kai kurie sportininkai. Nosies purškalai su šia veikliąja medžiaga vartojami suaugusiesiems ir 3 metų bei vyresniems vaikams šienligės (sezoninio alerginio rinito) ir nesezoninio alerginio rinito simptomams šalinti.