Iš pro sienas švilpiančio vėjo į šilumos oazę
Alytuje, Lakūnų g. 5 esančio daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) pirmininkas Rimas Danisevičius pasakoja, kad sprendimas renovuoti namą kilo dėl avarinės jo būsenos bei šildymo sistemos spragų, kurios nuostoliai nuguldavo į gyventojų pinigines.
„Išorinė dalis – nubyrėjusios plytos, nesandarūs langai, durys, sienos, netgi stogas. Dėl išsibalansavusios šildymo sistemos žiemos laikotarpiu butuose apšaldavo sienos, kurios dėl šalčio tiltelių dar ir rasodavo ir pelydavo. Gyvenome prie +11C° laipsnių, o mokesčiai už šilumos suvartojimo buvo labai dideli, nes šiluma išeidavo į lauką, bet už ją vis tiek turėdavome mokėti“, – prisimena R. Danisevičius.
Nebegalėdami toliau gyventi tokiomis sąlygomis, daugiabučio gyventojai nusprendė namą renovuoti. 2014 m. vasaros gale prasidėjusi renovacija baigėsi 2015 m. rudenį. Pilnai atnaujintame daugiabutyje centralizuotą šildymo sistemą buvo nuspręsta pakeisti inovatyviu ir ekologišku sprendimu – geoterminiais šilumos siurbliais “alpha innotec”.
„Tiesiog atėjo laikas pastatui atnaujinti statybinę ir techninę dalį, modernizuoti šildymo sistemą bei pagaliau tapti nepriklausomais nuo centralizuotų tinklų kainos ir šildymo laikotarpio. Rinktis būtent geoterminį šildymą, paskatino ne tik tai, jog tokia sistema yra viena efektyviausių rinkoje, bet ir noras prisidėti prie gamtos tausojimo su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Pasinaudoję Europos sąjungos ir valstybine parama, šiandien turime puikų projektą su labai gerais rezultatais“, – džiaugiasi R. Danisevičius.
Bendrijos pirmininko pasiteiravus, kaip pasikeitė gyventojų kasdienybė įsirengus šilumos siurblius, pašnekovas sako, kad dabar daugiabutyje gyvenantys žmonės šildymo sezonu yra patys sau šeimininkai.
„Visam namui šilumos tiekimas visiškai subalansuotas ir nuolat palaikomas. Nebereikia žiemai klijuoti langų, nerasoja sienų kampai, dingo pelėsis. Butuose palaikoma stabili temperatūra. Namo puiki apdaila maloniai dera prie aplinkos. Šildymo siurblys pilnai valdomas nuotoliniu būdu, galime patys reguliuotis temperatūrą“, – pasakoja vyras.
Na, o labiausiai, pasak R. Danisevičiaus, daugiabučio gyventojai džiaugiasi dėl sumažėjusių sąskaitų už šildymą. Štai prieš renovaciją karšto vandens 1 m³ su recirkuliacija (gyvatukas) kainavo 8,4 Eur, o po jos – vos 4,19 Eur. Išlaidos už patalpų šildymą sumažėjo 6 kartus ir 50m2 butui per metus tekainuoja vos 60 Eur.
Didelėms sąskaitoms tarė „sudie“
Alytaus pavyzdžiu prieš keletą metų pasekė ir Biržuose, Respublikos g. 62 esančio daugiabučio gyventojai. DNSB „Vilnis“ pirmininkė Miglė Budriūnienė pasakoja, kad ilgus metus šiame name gyvenantys žmonės turėjo taikstytis su išties didelėmis sąskaitomis už šildymą.
„Lietuvoje Biržai „pagarsėję“ vienomis didžiausių kainų už šildymą, todėl renovacija atrodė logiškiausia išeitis. Visgi nenorėjome renovuoti namo tiesiog dėl pačio proceso, nes tai būtų pinigų išmetimas į balą. Dėl to daug skaičiavome, kaip galėtume sutaupyti, bendravome su kitų namų bendrijų atstovais, tarp kurių ir Lakūnų g. 5 pirmininku“, – sako M. Budriūnienė.
Ir nors variantų, kokią šildymo sistemą pasirinkti buvo ne vienas, gavę daug puikių atsiliepimą apie geoterminį šildymą, daugiabučio gyventojai vieningai nusprendė rinktis būtent šią šildymo sistemą. Per du su puse mėnesio namo katilinėje buvo sumontuoti 2 galingi „alpha innotec“ šilumos siurbliai, kurie, pagal daugiabučio pirmininkės skaičiavimus, turėtų atsipirkti per maždaug 7 metus.
„Jau teko sulaukti skambučių iš visos Lietuvos bendrijų pirmininkų su klausimais, kaip tas šildymas, ar iš tiesų galima sutaupyti? Tai galiu pasakyti, kad dabar mes gyvename komforte. Pavyzdžiui, aš radiatoriaus reguliatorių laikau ant 2,5 padalos, kas yra šiek tiek mažiau nei gyvenamųjų patalpų temperatūra, tačiau tokios šilumos pilnai užtenka. Paskaičiavome, kad šių metų vasario mėnesį vidutiniškai vienam butui šildymas kainavo apie 36 eurus, kai iki renovacijos tekdavo sumokėti apie 54 eurus. Tuo metu kituose renovuotuose daugiabučiuose, kurie vis dar naudoja centralizuotą šildymą, sąskaitos yra kur kas didesnės“, – sako M. Budriūnienė.
Pasak jos, sprendimas rinktis geoterminį šildymą yra ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir skatina naudoti atsinaujinančią energetiką. „Tai užtikrina gerą gyvenimo kokybę, komfortą ir minimalius mokesčius bei maksimaliai tausoja gamtą“, – teigia daugiabučių namų bendrijos pirmininkė.
Abu kalbinti bendrijų pirmininkai, vieningai akcentavo ir apie būtinybę atkreipti dėmesį į sprendinius ir įrangą siūlančios įmonės kompetenciją. Po ilgų paieškų buvo pasirinkti šios srities specialistai UAB „Tenko Baltic“. Kadangi investicijos yra nemažos, svarbu racionaliai ir teisingai jas panaudoti, tačiau jokiais būdais norint sutaupyti, netaupyti kokybės ir sprendinių sąskaita. Renkantis įrangą buvo daug dėmesio skirta šilumos siurblių atstovų patikimumo analizei, atsižvelgta į jų jau įgyvendintus panašios paskirties objektus ir tik įvertinus šiuos niuansus buvo priimti galutiniai sprendimai.
Geoterminis šildymas ne tik nuosavų namų gyventojams
Geoterminio gręžinių dalies rangos darbus Alytaus ir Biržų daugiabučiuose atlikusios UAB „Gelmita“ projektų vadovė Ingrida Švelnytė pasakoja, kad pastaruoju metu įmonė sulaukia vis daugiau užklausų apie galimybę renovuojamuose daugiabučiuose įrengti geoterminį šildymą.
„Jei anksčiau apie alternatyvias šildymo sistemas pagalvoti galėjo tik nuosavų namų savininkai ar naujų daugiabučių gyventojai, tai šiandien tiek Europos sąjungos, tiek valstybės paramos bei inžineriniai sprendimai leidžia ir skatina renovuotų namų gyventojus rinktis tokius sprendimus, kaip kad geoterminis šildymas. Ir tai akivaizdžiai matome iš klientų, kurie kreipiasi pas mus, domisi ar rimtai svarsto įsidiegti tokią šildymo sistemą“, – sako I. Švelnytė.
Ir nors galimybių yra, visgi, anot jos, ne visais atvejais geoterminį šildymą galima įrengti senos statybos daugiabučiuose. „Norint įrengti tokią šildymo sistemą, reikia atlikti geoterminių gręžinių darbus. Ir jei naujos statybos daugiabučiuose geoterminiai gręžiniai jau pagal projektą yra daromi po pačiu namu, tai senos statybos pastatams yra reikalingi papildomi ir laisvi žemės sklypai aplink juos. Todėl pirmiausia gyventojų prašome, kad atsiųstų nuotraukas ar sklypo planus, pagal kuriuos galima būtų nuspręsti, ar tokie darbai yra įmanomi“, – aiškina specialistė.
Geoterminio šildymo sistemos pranašumai
Geoterminiai arba kitaip dar vadinami gruntas-vanduo šilumos siurbliai – tai šiluminės energijos gavimo sistema, kai energija yra imama iš žemės. Tokie šilumos siurbliai šiai dienai yra laikomi pačia efektyviausia šildymo sistema, kuri, palyginus investicinius kaštus, nedaug skiriasi nuo taip pat gana populiarios oras-vanduo sistemos. Nors geoterminių šilumos siurblių įdiegimas nėra pigus, valstybei kompensuojant dalį įrenginio sumos, vis daugiau gyventojų atkreipia dėmesį į šios sistemos teikiamą naudą.
Geoterminės sistemos efektyvumas nėra priklausomas nuo lauko oro sąlygų, todėl praktiškai visus metus ji dirba ypač efektyviai. Skaičiuojama, kad šio tipo šilumos siurbliai yra maždaug 20–30%. efektyvesni, lyginant su oras-vanduo šilumos siurbliais. Iki 80 proc. šilumos energijos šilumos siurblys paima iš grunto, todėl galite būti tikri, kad namus šildo energija iš atsinaujinančių šaltinių. Nereikia pamiršti ir to, kad įsirengus šildymo sistemą su šilumos siurbliu, sumažėja daug rūpesčių, sistemos reguliavimas dažnu atveju yra ypač paprastas, kadangi yra galimybė valdyti ir stebėti įrangą per išmaniuosius įrenginius.