JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (angl. Centers for Disease Control and Prevention) inicijuotas, 20 000 pacientų duomenis įvertinęs mokslinis tyrimas atskleidė, kad įodinis tuberkuliozės tyrimas (Mantu) nesugeba tiksliai nustatyti latentinės tuberkuliozės tarp užsienyje gimusių asmenų, kurie vaikystėje buvo paskiepyti BCG vakcina nuo tuberkuliozės.

Šis tyrimas ypatingai svarbus Lietuvai, nes beveik visi Lietuvos gyventojai tik gimę yra skiepijami nuo tuberkuliozės BCG vakcina, taip pat skiepijimas buvo vykdomas ir vyresnių, dar iki Nepriklausomybės atgavimo gimusių žmonių tarpe. Tuberkuliozės vakcina, deja, praėjus keliems metams tampa nebeveiksni, tačiau iškreipia tuberkuliozės tyrimo rezultatą, jei šis atliekamas įodinio Mantu mėginio būdu.

Foto: Organizatorių nuotr.

Atlikus net 20 000 asmenų testavimą dėl tuberkuliozės ir moderniu IGRA tyrimu iš kraujo, ir senuoju Mantu metodu, paaiškėjo, jog IGRA tyrimo metu nustatytas teigiamų atvejų procentas siekė – 26,8 %, o įodinis Mantu mėginys parodė net 43,9 % teigiamų atvejų. Atlikus išsamesnius tolimesnius tyrimus paaiškėjo, jog IGRA tyrimo duomenys yra teisingi, tuo tarpu Mantu įodinis mėginys klydo 17.1 % atvejų, rodydamas klaidingai teigiamą atsakymą.

Beveik dvidešimties procentų paklaida yra iš ties reikšmingas skaičius, reiškiantis dideles bereikalingas sveikatos priežiūros sistemos išlaidas visų klaidingų rezultatų tolimesnei patikrai, į kurią įsijungia tiek aukštesnės kvalifikacijos infekcinių ligų specialistai, tiek laboratorijų personalas, kurio laikas panaudojamas neefektyviai. Žinoma, klaidingai teigiamą tuberkuliozės tyrimo atsakymą gavę pacientai taip pat patiria ir stresą, psichologiškai būna paveikiami, išgyvena dėl galimos ligos iki teisingo atsakymo sužinojimo.

Foto: Organizatorių nuotr.

Svarbu ir tai, kad procentinė neteisingų atsakymų išraiška yra tokia pati visose tyrime dalyvavusių asmenų amžiaus grupėse – tai dar padidina tyrimo reikšmę realiai veikiantiems tuberkuliozės diagnostikos algoritmams.

Šio tyrimo autoriai daro išvadą, kad IGRA metodologijos naudojimas tuberkuliozės diagnostikai reikšmingai sumažina neteisingos diagnozės tikimybę ir leidžia visuomenės sveikatos specialistams ženkliai sumažinti kaštus diagnostikai.

Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak Lietuvoje tuberkuliozės diagnostiką IGRA metodu atliekančios „Medicina Practica laboratorijos" direktoriaus pavaduotojos, gydytojos Gitanos Skendelytės, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis.

Dauguma užsikrėtusiųjų serga latentine tuberkulioze (slaptąja jos forma) – nors nejaučia jokių simptomų, tačiau yra šios ligos bakterijų nešiotojai. Apie 10 proc. latentinės tuberkuliozės atvejų, imunitetui nusilpus, išsivysto aktyvi ligos forma.

„Aktyvi tuberkuliozė vaikams ar rizikos grupių asmenims, kiurių imunitetas nusilpęs, yra labai pavojinga liga, kurios gydymas ilgas ir sudėtingas. Nustačius, kad vaikas ar suaugęs asmuo yra užsikrėtęs mikobakterijomis ir serga latentine tuberkuliozės forma, jį išgydyti yra daug lengviau, nei sergantįjį aktyvia tuberkulioze. Gydymas kur kas sumažina aktyvios tuberkuliozės išsivystymo riziką.“, - pasakoja „Medicina Practica laboratorija“ direktoriaus pavaduotoja, gydytoja Gitana Skendelytė.

Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak jos, PSO rekomenduojamas tiksliausias latentinės tuberkuliozės tyrimas QUANTIFERON TB Gold Plus, pagrįstas IGRA metodu, pasižymi ne tik itin aukštu specifiškumu, bet ir jautrumu – tai reiškia, kad galima visiškai pasitikėti šio tyrimo atsakymais. QUANTIFERON TB Gold Plus tyrimas taip pat nesukelia jokių šalutinio poveikių. Jis atliekamas iš kraujo. Daugelyje pasaulio šalių šis tyrimas atliekamas visų vaikų bei rizikos grupių asmenų prevencinei diagnostikai dėl tuberkuliozės.

Plačiau apie tyrimą galite sužinoti: https://medicinapractica.lt/produktas/kvantiferono-tyrimas-quantiferon-tb-gold-plus-tuberkuliozei-nustatyti/

Foto: Organizatorių nuotr.