Manęs nenustoja džiuginti faktas, kad pirkdami telefoną, gaunate visą reikiamą komplektą, tiek įkroviklį, tiek net ir silikoninį dėklą. Įkroviklis čia 33 vatų. Kaip itin pigiam telefonui, tai labai nekuklu. Dėžutėje, žinoma, ir USB-C kabelis. Daugiau – nieko įdomaus.
Telefono dizainas nuo praeitų metų „Redmi Note 10“ ne itin skiriasi. Sakyčiau, gamintojas vejasi madų, todėl aparato kraštinės labiau kampuotos. Jokių brangių medžiagų nerasime, visur plastikas, ir tai galima suprasti. Modelis gaminamas trijų spalvų – pilkos, mėlynos ir norintiems ryškaus telefono, atkreipsiančio aplinkinių dėmesį – melsvai žydros. Telefono šone rasime puikiai veikiantį pirštų skaitytuvą, įntegruotą įjungimo mygtuke.
Šiame pakankamai kompaktiškame ir itin ploname korpuse rasime viską, ką tik įmanoma sugalvoti telefone už panašią, ar net didesnę sumą. Stereo garsiakalbiai, ausinių lizdas, infraraudonųjų spindulių siųstuvas, FM radijas, visavertis SIM lizdas dviems SIM ir atminties kortelei ir, žinoma, – NFC. Kiekvieną dieną matau vis daugiau pirkėjų, atsiskaitančių šiuo saugiu ir patogiu mokėjimo būdu, taigi šios funkcijos aktualumas nuolat auga.
Šių metų „Redmi Note 11“, palyginti su praeitų metų modeliu, gavo geresnį ekraną. AMOLED, raiška FullHD+, čia jau nieko neįprasto, bet štai atnaujinimo dažnis – 90 hercų, dėl to visos animacijos sklandesnės ir greitesnės. Ekrano įstrižainė tokia pati kaip praeitų metų modelio – 6,43 colio. Ryškumas nėra labai didelis, bet į ekraną malonu žiūrėti, spalvos malonios akims, o telefoną patogu laikyti rankoje.
„Redmi Note 11“ – biudžetinis telefonas, jame sumontuotas biudžetinis „Qualcomm Snapdragon 680“ procesorius, jis neskirtas žaisti intensyvius žaidimus, o labiau kasdienėms veikloms. Dėl įvykių Ukrainoje aš „neišlendu“ iš Telegram, Youtube, Messenger, Facebook programų. Su jomis telefonas susitvarko puikiai, o ir 5000 mAh baterija nesunkiai išgyvena pusantros dienos. Su komplektiniu įkrovikliu pilnai įkraunu telefoną per kiek daugiau nei valandą.
Prie gero telefono veikimo prisideda ir „MIUI 13“ grafinė aplinka, kurioje, pasak gamintojo, ištaisyta galybė trūkumų. Nors jei atvirai, didelio skirtumo po „MIUI 12“ nepajutau. Vis dar tas pats gerai pažįstamas „Xiaomi“.
Modelis gaminamas dviejų komplektacijų – 4 Gb operatyviosios su 64 Gb arba 128 Gb pastoviosios atminties. Paprastai siūlau rinktis daugiau vidinės atminties, bet šiuo atveju galite pataupyti, kasdienei veiklai 64 Gb užteks tikrai, o išplėsti atmintį galėsite neaukodami SIM kortelės vietos.
Kamerų moduliai gale – keturi. Pagrindinis 50 megapikselių sensorius gali filmuoti FullHD 30 k/s, be stabilizacijos. Kokybė vidutiniška, dienos metu kadrai pakankamai sodrūs, o kai reikia – neutralūs. Kaip įprasta su „Xiaomi“ telefonais, įrašomas garsas – labai raiškus.
Itin plataus kampo 8 megapikselių sensorius taip pat ypatingų liaupsių nepelno, filmuoja FullHD 30 k/s, taip pat be stabilizacijos.
Rasime ir 2 megapikselių makro sensorių kadrams iš labai arti. Galima pasižaisti, bet štai tas pats „Redmi Note 10 Pro“ daro žymiai geresnes makro nuotraukas su 5 megapikselių makro sensoriumi, turinčiu auto fokusą.
2 megapikselių gylio sensorius naudojamas portretinių nuotraukų išplaukusiam fonui. Kaip jis veikia, galite matyti nuotraukų pavyzdžiuose.
Priekinė 13 megapikselių kamera daro neblogas asmenukes esant pakankamam apšvietimui, o kai šviesos nepakanka – rezultatai atitinkamai prastėja.
Dėl kameros pasikartosiu – tai biudžetinis telefonas, naudojamas skambučiams, socialiniams tinklams, kitoms kasdienėms užduotims. Kamera visai naudotina, tačiau ne šedevrams kurti, o svarbioms akimirkoms įamžinti ir ne daugiau. O va štai balso pokalbių kokybę norėčiau pagirti, pašnekovo balsas girdimas itin skaidrus ir garsus.
Reziumuojant ir nedaugžodžiaujant – puikiai atrodantis pigus telefonas, į kurį ne tik malonu žiūrėti (turiu omeny ekraną), bet ir garantuojantis sklandų darbą visoms kasdienėms užduotims.