Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – beveik 80 proc., lyginant su prieš metus buvusiomis šildymo kainomis, taip pat į tai, kad metinė infliacija Lietuvoje vasarį pasiekė 13,9 proc., gyventojams rekomenduojama pradėti rūpintis savo gyvenamojo daugiabučio modernizavimu dar šįmet.
„Kainos sparčiai auga ir, panašu, kad gali augti ir toliau, todėl gyventojams sprendimus rekomenduojame priimti kuo greičiau. Pastebime, jog dalis jų nesutinka renovuoti savo daugiabučio argumentuodami, kad kainos per aukštos. Vis dėlto, lyginant kainas prieš kelis metus ir dabar, akivaizdu, kad išlošė tie, kurie daugiabutį atsinaujino anksčiau, nes mokėjo mažiau. Būtent todėl veiksmų reikia imtis dabar, nes kiekvienas gyvenamasis daugiabutis ateityje bus renovuotas, tik už jį gali tekti mokėti daug brangiau“, – pasakoja Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.
Šiuo metu valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energiją taupančių priemonių įgyvendinimui. Papildomai teikiama 100 proc. parama mažas pajamas turintiems gyventojams, padengiant visas jiems tenkančias išlaidas, susijusias su namo renovacijos projekto įgyvendinimu.
Daugiabučio modernizavimo nauda – ne tik finansinė
Vis dėlto, nors daugiabučių modernizavimą dažniausiai motyvuoja tokios priežastys kaip energijos sutaupymas ir sumažėjusios išlaidos, svarbu nepamiršti ir plataus spektro kitų renovacijos naudų – geresnės socialinės aplinkos, pagerėjusios sveikatos, pastato saugumo, būsto vertės padidėjimo.
„Vis daugiau šalies savivaldybių, išnaudodamos sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pereina nuo pavienių pastatų atnaujinimo, prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių diegimo. Matome, jog įgyvendinus kompleksinius sprendimus, išsprendžiamos ne tik daugiabučių infrastruktūros problemos, bet ir išauga gyventojų bendruomeniškumas, socialinės atskirties mažinimas. Šie renovacijos privalumai taip pat yra svarbūs“, – dalinasi D. Kvedaravičius.
Didžioji dalis šalies pastatų – energetiškai neefektyvūs
Ilgalaikės renovacijos strategijoje pažymima, kad net 75 proc. Nacionalinio pastatų fondo ploto, vartojančio šilumą, yra pastatyta iki 1992 m. Absoliuti dauguma šių pastatų 2050 m. bus senesni nei 60 metų ir, siekiant juos toliau eksploatuoti, bus privalomas jų atnaujinimas. Statistika kalba pati už save – net 63 proc. visos pastatų fondo pirminės energijos vartoja gyvenamieji namai: 34 proc. yra individualūs gyvenamieji namai, o 29 proc. – daugiabučiai. Net 78 proc. iš jų – žemesnės nei C energinio naudingumo klasės pastatai.
„Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos tikslas yra transformuoti esamą pastatų fondą, kad 2050 metais jis būtų efektyviai vartojantis šilumą, su sąlygomis pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus, ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro bei atitinkantis universalaus dizaino principus“, – teigia Aplinkos viceministras.
Kodėl iki 2050 m?
Gali kilti klausimas – kodėl didžioji dalis daugiabučių turi būti modernizuoti iki 2050 m.? Lietuva, kaip ES šalis, turi vykdyti ES strateginių dokumentų (Reglamentų, Žaliojo kurso ir pan.) nuostatas. Lietuvos ilgalaikė pastatų renovacijos strategija buvo parengta atsižvelgiant į ilgalaikį ES tikslą – didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui. Taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
„Svarbu nepamiršti, kad ES įsipareigojimų vykdymas yra buvimo ES dalis – todėl iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kad šį tikslą pasiektume. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc.“, – pažymi D. Kvedaravičius.
Pašnekovo teigimu, dar 2016 m. Lietuva, kartu su 195 pasaulio šalimis pasiekė bendrą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kad kartu užtikrins, jog vidutinės temperatūros kilimas pasaulyje neperkoptų 1,5 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai tvirtina, kad tik tuomet pavyks užkirsti kelią pragaištingiems gamtos pokyčiams.
Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius sunaudoja maždaug 40 proc. energijos ir sudaro 36 proc. visų anglies dvideginio (CO2) emisijų Europos Sąjungoje. Efektyviausi šiltnamio dujų emisijos mažinimo būdai yra tiesiogiai susiję su namų ūkių energinio efektyvumo didinimu, t.y. ir renovacija.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.