Šiandien pasaulyje yra tiek drabužių, kiek jų pakaktų aprengti dar bent kelioms ateinančioms kartoms. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas europietis kasmet įsigyja 26 kg tekstilės gaminių, kone pusę jų tiesiog išmeta. Tekstilės industrija, atsakinga už 10% CO2 emisijų, vadinama viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų. Prie vis didėjančių skaičių prisidedame ir mes patys – neatsakingai pirkdami, rinkdamiesi netvarius gaminius, juos tiesiog išmesdami.
Vienas iš būdų mažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį – keisti mąstyseną. Mažinti vartotojiškumą, bent retkarčiais rinktis drabužius iš antrų rankų. Skaičiuojama, kad daikto iš antrinių rankų gyvenimas pratęsiamas vidutiniškai 2 metams. Be to, taip sumažiname anglies dioksido, geriamojo vandens sąnaudų ir atliekų susidarymo pėdsaką, kuris neišvengiamas naujų daiktų gamybos metu.
Lietuvių idėja subūrė milijoninę bendruomenę
Internetiniai dėvėtų drabužių pardavimai metai iš metų auga. Tokių tendencijų priežastys įvairialypės. Visų pirma, visuomenėje vis garsiau kalbama apie tvarumą, tad gyventojų sąmoningumas didėja. Antra – kuriamos patogios internetinės platformos, leidžiančios lengviau parduoti, mainytis ar atiduoti norimus daiktus.
Pirmuoju ir kol kas vieninteliu Lietuvoje „vienaragiu“, pritraukusiu milijonines investicijas, tapo būtent internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma. Tai buvo asmeninė istorija, virtusi verslu. 2008 m. Milda Mitkutė keitė gyvenamąją vietą ir pastebėjo, kad turi per daug drabužių, kuriuos norėjo pasiimti su savimi. Justas Janauskas pasisiūlė padėti – juodu kartu sukūrė interneto svetainę, kurioje turėjo galimybę atiduoti savo drabužius draugams. Netrukus idėja susidomėjo ir kiti, o verslas sparčiai ėmė plėstis į kitas šalis. Šiandien platforma veikia jau 15-oje pasaulio rinkų ir turi augančią 50 mln. naudotojų bendruomenę.
„Mūsų misija visada buvo paversti naudotas prekes pirmuoju vartotojo pasirinkimu ir įgyvendinti tai paprastu, visiems prieinamu, bendruomenišku bei intuityviu programėlės formatu, kad šią mąstyseną būtų paprasta integruoti į kasdienį gyvenimą. Tokia ir yra dabartinė mūsų atsakomybė: užtikrinti, kad šis įrankis mūsų nariams teiktų didžiausią naudą, leidžiant atrasti reikalingus drabužius ir patinkančias tendencijas būtent tarp dėvėtų drabužių. Siekiame, kad ši platforma taptų praktiniu sprendimu, leidžiančiu nebenešiojamiems drabužiams suteikti antrą gyvenimą“ – pasakoja platformos tvarumo vadovė Sigita Žvirblytė.
Naudoti drabužiai gali padėti sumažinti naujų drabužių gamybos poreikį ir kartu sumažinti aplinkos taršą bei spaudimą tiekimo grandinėse dirbantiems žmonėms gaminti daugiau ir pigiau. Renkantis anksčiau jau naudotus daiktus, kurie pirminiam naudotojui nebereikalingi, pirkinys apskritai nepatenka į gamybos tiekimo grandinę. Tyrimų duomenimis, 10 proc. padidinus naudotų daiktų pardavimą, būtų galima sutaupyti 3 proc. anglies dioksido, 4 proc. vandens ir 1 proc. atliekų vienai tonai drabužių. Dėvėti drabužiai, kaip žiedinės ekonomikos modelio dalis, gali būti vienas iš spendimų kovojant su poveikiu klimatui.
„Esame įsitikinę, kad per ateinančius kelerius metus dėvėtų drabužių sektorius ir toliau augs. Naudotų drabužių tendencija išryškėjo prieš kelerius metus ir yra bendro judėjimo už atsakingesnius vartojimo įpročius dalis. Šiuo metu visuomenė apskritai pradėjo labiau vertinti dėvėtus drabužius. Nelaikome savęs šio pokyčio pradininkais, tačiau stengiamės savo veikla reaguoti į keletą aspektų, būdingų dėvėtiems drabužiams (ekonominius motyvus, žiedinį vartojimą, stilių ir kt.) ir tam pasitelkti savo technologinę patirtį, kad paskatintume ir palengvintume perėjimą prie sprendimo rinktis dėvėtus drabužius ir paverstume tai natūraliu įpročiu. Nors naujų drabužių visada reikės, norime prisidėti prie pasaulio, kuriame žmonės įsigytuose drabužiuose randa daug didesnę vertę. Tikime, kad tai reiškia, kad žmonės pirks kokybiškesnius ir geriau pagamintus daiktus, geriau juos prižiūrės, kad rūbai ilgiau išliktų apyvartoje“, – sako S. Žvirblytė.
Jei išmetate, išmeskite protingai
Pasirinkimų, ką daryti su nereikalingais tekstilės gaminiais, yra tikrai ne vienas. Nenorite parduoti ar dovanoti? Visuomet galima paaukoti stokojantiems. Jei vis tik renkatės išmesti, darykite tai atsakingai.
Drabužių metimas į bendrųjų atliekų konteinerius – ne tik švaistymas, bet ir tarša gamtai. Užteršti kitomis atliekomis ir nebetinkami antriniam panaudojimui tekstilės gaminiai keliauja į sąvartynus. Irdami jie išskiria toksiškas, šiltnamio efektą sukeliančias, dujas. Kai kurios tekstilės dalys yra ilgai nesuyrančios – natūralūs audiniai, pavyzdžiui, medvilnė ar šilkas, yra apie penkerius metus, sintetika gali nesuirti net ir du šimtus metų.
Suteikti drabužiams galimybę gyventi antrą gyvenimą galite palikdami juos specialiuose tekstilės konteineriuose, kuriuose priimami ne tik drabužiai, bet ir batai, patalynė, užuolaidos, minkšti žaislai.
SĮ VASA komunikacijos specialistė Simona Grikšaitė teigia, kad per mėnesį iš Vilniaus tekstilės konteinerių yra surenkama apytiksliai 150 tonų tekstilės, taigi, maždaug 1800 tonų per metus. Visa surinkta tekstilė keliauja į tekstilės tvarkymo centrą. „Šiame centre tekstilės atliekos yra išrūšiuojamos pakartotiniam naudojimui (dėvėjimui) ir pakartotiniam medžiagų panaudojimui (perdirbimui į kitus gaminius). Drabužiai, avalynė ir namų tekstilė išrūšiuojami į beveik 100 skirtingų kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoną, paskirtį“, – sako S. Grikšaitė.
Kita puiki galimybė pratęsti tvarkingos, tačiau nebenaudojamos tekstilės gyvavimą yra atiduoti ją dalijimosi daiktais stotelėse, kurias steigia ir nuolat plėtoja regioniniai atliekų tvarkymo centrai visoje Lietuvoje.
Jei jums nebereikalingi tekstilės gaminiai nėra tinkami pardavimui ar aukojimui, o išmesti juos tiesiog gaila, paieškokite alternatyvių antrinio jų panaudojimo galimybių. Pasitelkę šiek tiek kūrybiškumo, sukurkite iš jų ką nors naujo – pavyzdžiui, rankines ar vaikiškus drabužius, šluostes, valymo kempinėles. Medžiagines skiautes naudokite dovanoms pakuoti, o drabužių pakabas apvyniokite senų drabužių audinių dirželiais – jos bus gražesnės ir neslidžios.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.