Metinė infliacija šių metų sausį, lyginant su 2021 m. sausiu, sudarė 12,4 proc., vartojimo prekių kainos per metus padidėjo net 13,8 proc. Nors iš pradžių buvo svarstymų, kad žymiai didesnis pinigų kiekis rinkoje neturėjo įtakos infliacijai, dabar šį faktą jau pripažįsta nemaža dalis ekonomistų.
„Į apyvartą išleidus daug pinigų, nespėjama sukurti pakankamai produktų ar paslaugų, kurių vertė ir kiekis atitiktų apyvartoje esančius pinigus. Gyventojams turint daugiau pinigų, produktų ir paslaugų kainos natūraliai pradeda kilti. Taip nutiko ir dabar“, – teigia D. Dundulis.
Šiuo laikotarpiu maisto produktų paklausa yra kur kas didesnė nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, tačiau prekybininkai metus pasitinka neramiomis nuotaikomis – padidėjusią apyvartą nustelbia stipriai išaugusios išlaidos. Didžiausiu iššūkiu visam prekybos sektoriui tapo brangstanti energetika.
„2021 m. gruodžio mėnesį sąskaitos už elektrą „Norfos“ įmonių grupei atsiėjo 1,45 mln. eurų, tuo tarpu anksčiau už tokį pat laikotarpį buvo mokama apie 350 tūkst. eurų. Tad net jei metų pradžia apyvartos prasme buvo tikrai nebloga – augome kaip įmonė, didinome darbuotojų atlyginimus, – šiuo momentu daug pozityvumo nebeturiu“, – sako verslininkas.
Padidėjusios išlaidos visose prekybos grandyse bei augančios žaliavų kainos neišvengiamai turėjo įtakos maisto produktų brangimui. Gyventojai jau kurį laiką priversti plačiau atverti pinigines, tačiau kainų kritimo tikėtis nereikėtų. Priešingai – kai kurių produktų kainos dar nėra pasiekusios savo piko ir artimiausiu metu gali kilti.
Pašnekovas skaičiuoja, kad litras žaliavinio 4–4,5 proc. riebumo pieno anksčiau kainavo apie 36 euro centus, dabar jo kaina išaugo kone dvigubai ir siekia apie 67 euro centus. Daugiau nei dvigubai augo ir sviesto kaina, o duonos gaminių kainų šuoliui didžiausią įtaką turėjo būtent energetikos išlaidos – gamybininkams elektra brango daugiau nei 4 kartus, dujos – 3-4 kartus.
Gerų žinių „Norfa“ vadovas negali pasakyti ir dėl mėsos produktų. Nors iki šiol kainos šiame sektoriuje nebuvo ženkliai šoktelėjusios į viršų, dėl padidėjusių gamintojams tenkančių išlaidų, artimiausiu metu už mėsos produktus pirkėjams gali tekti mokėti daugiau.
Kaip sako D. Dundulis, visoje šioje infliacijos bangoje labiausiai jį neramina neaiški Europos centrinio banko ir kitų tarptautinių finansų institucijų ekonominė politika pinigų klausimu. Pasak jo, jeigu bus sustabdyta masinis pinigų išleidimas į rinką, pradės didėti palūkanos ir nustos augti kainos. Tačiau naudos iš to nedaug, mat pinigų masei rinkoje pradėjus mažėti, verslas natūraliai uždirbs mažiau, todėl prasidės taupymas..
„Taupoma bus visur, sumažės darbo jėgos paklausa. Tai reikš, kad algos nustos augti arba net pradės mažėti. Mažėjant algoms, mažės ir kainos. Žinoma, tai juodžiausias scenarijus, kuris nebūtinai išsipildys, tačiau tarp visiškai baltos ir visiškai juodos ateities, matau tarpinį rezultatą, kuris didelio optimizmo nesuteikia“, – sako D. Dundulis.