Nuo ko priklauso, ar organizmas pasisavins naudingas medžiagas? Pasakoja vaistinių augalų tyrėjas, farmakologas Laimis Akramas.
Vaistinių augalų tyrėjas, farmakologas Laimis Akramas pažymi, kad siekiant naudos organizmui ir nusprendus papildomai vartoti vitaminų, mikroelementų, turėtume žinoti ne tik kokių medžiagų mums trūksta, kokie kiekiai garantuoja deklaruotą poveikį, bet ir įvertinti jų biologinį prieinamumą arba pasisavinimą. Neretai atsitinka, kad žmonės papildo mitybą vitaminais, tačiau atlikę tyrimą, sužino, kad šių medžiagų jų organizme tiesiog toliau trūksta, nes organizmas paprasčiausiai jų nepasisavino. Tai gali lemti įvairūs veiksniai. Vieni jų yra susiję su žmogaus organizmo savybėmis, nes maistinių medžiagų pasisavinimui įtakos gali turėti:
- skirtingas pH įvairiose virškinimo sistemos dalyse;
- žarnyno fermentai;
- virškinimo trakto ir žarnyno ligos (Krono liga, celiakija, tulžies pūslės sutrikimai, skrandžio perrišimo operacijos);
- amžiniai pakitimai.
Taip pat maistinių medžiagų naudą gali sumažinti netinkamas jų vartojimas. Pavyzdžiui, riebaluose tirpūs vitaminai A, E ir D geriau pasisavina, kai vartojami su maistu, kuriame yra sveikų riebalų. Todėl morkas rekomenduojama pakepinti, o morkų sultys gerti su šlakeliu aliejaus. Naudos bus mažiau, jeigu vienu metu vartosime medžiagas, kurios trukdo viena kitai pasisavinti. Pavyzdžiui, kalcis ir cinkas gali sumažinti geležies pasisavinimą. Tačiau geležies preparatai geriau įsisavina, kai vartojami kartu su vitaminu C.
Kartu nerekomenduojama vartoti kalcio, magnio, cinko. Šie mikroelementai yra antagonistai, kurie varžosi tarpusavyje dėl patekimo į ląstelę. Todėl vartodami jų kartu, sumažiname jų poveikį organizmui. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama magnio užgerti pienu. Apskritai visus papildus geriausiai užgerti vandeniu. Taip pat svarbu žinoti, kad magnio oksido arba kai kurių kitų neorganinių mikroelementų druskų pasisavinimas yra daug kartų mažesnis negu organinių junginių. Pavyzdžiui, magnio oksidas blogiau pasisavina negu magnio laktatas, magnio orotatas. Panašiai yra su cinko druskomis: cinko oksidas pasisavina prasčiau negu cinko organinės druskos.
Todėl norėdami vartoti vitaminų, mikroelementų svarbu išsiaiškinti, kokius jų galima gerti kartu, kokius – ne, kaip taisyklingai vartoti, nes tik tada bus galima tikėtis apčiuopiamos naudos.
Kitas veiksnys - maisto papildų sudėtyje esantis veikliųjų medžiagų kiekis. Tik vartojant dienos normą atitinkančias vitaminų, mikroelementų dozes, bus stebimas jų veiksmingumas. Dar viena priežastis - pagamino būdas, forma ir technologijos, kurios lemia veikliųjų medžiagų pasisavinimą. Tai kone svarbiausias aspektas, nes net ir pakankamas naudingų medžiagų kiekis neduos naudos, jeigu šios medžiagos nebus veiksmingai pasisavinamos. Yra duomenų, kad pasisavinama mažiau nei 20 proc. tablečių turinio, o vitamino B12 atveju – tik 1 proc.
Keliama ir polifenolių pasisavinimo problema
Šiandien plačiai kalbama apie polifenolius, augalinės kilmės molekules, atliekančias svarbų vaidmenį palaikant gerą organizmo savijautą. Vieni plačiausiai žinomų ir vartojamų polifenolių yra kurkumimas (išgautas iš ciberžolės) ir resveratrolis (iš japoninio pelėvirkščio). Farmakologas Laimis Akramas pažymi, kad vartodami kurkumino tikimės apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, palaikyti normalią imuninės, nervų, kvėpavimo, virškinimo sistemų, kepenų veiklą ir cholesterolio lygį kraujyje. Resveratrolio vartojama, siekiant užtikrinti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. „Tačiau šių poveikių galima tikėtis, tik vartojant pakankamas šių medžiagų koncentracijas ir užtikrinant jų gerą pasiavinimą. Kurkuminas ir resveratrolis blogai pasisavinami, nes šios medžiagos yra hidrofobinės (t.y. blogai tirpsta vandenyje ). Per 30 minučių jos metabolizuojasi kepenyse ir yra paverčiamos į tirpias formas, kurios prasčiau panaudojamos ir pasišalina su šlapimu. Be to, šie junginiai sunkiai kaupiasi audiniuose, todėl nesusidaro ilgalaikių atsargų“, - pažymi farmakologas.
L.Akramas pabrėžia, kad polifenolių pasisavinimas ir jų koncentracija gali būti labai skirtinga ir tai lemia jų gamybos forma: „Pavyzdžiui, ciberžolės milteliuose farmakologiškai aktyvių kurkuminoidų yra vos keli procentai, o ekstrakte šių medžiagų 95-97 proc. Skirtumas akivaizdus. Tai vienas aspektas, į kurį svarbu atkreipi dėmesį“.
Kai kuriais atvejais derinys geriau nei gryna medžiaga?
Plačiai reklamuojamas polifenolis kurkuminas vienas pats blogai pasisavinamas organizme. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog resveratrolis padidina kurkumino biologinį prieinamumą (pasisavinimą) ir stabilumą. Norint pagerinti kurkumino pasisavinimą, jo reikia vartoti viename junginyje su kitu polifenoliu – resveratroliu. Taigi tokie deriniai, mišiniai yra geriau už grynųjų medžiagų vartojimą, nes veikia sinergiškai (papildo vienas kitą): „Naudingas resveratrolio ir kurkumino derinys viename, nes abu šie junginiai išlieka farmakologiškai aktyvūs ir vienas kitą papildo, todėl ilgiau išlieka organizme. Vartojant vieną ciberžolę, kurkumino koncentracija organizme labai greitai krenta“, - pabrėžia L.Akramas.
Lietuvių mokslininkų proveržis sprendžiant polifenolių pasisavinimo problemą
Pagerinti įvairių veikliųjų medžiagų pasisavinimą (bioprieinamumą) galima pasitelkiant pažangias medicinos technologijas, pavyzdžiui, efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol®. Patentuotą efektyvaus pasisavinimo technologiją (EPT) Miosol®, grįstą mikrokapsuliavimo pagrindu. Mikrokapsulė – tai SMULKENSĖ UŽ PLAUKĄ vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų pernašos sistema, kuri:
- užtikrina iki 6 kartų efektyvesnį veikliųjų medžiagų pasisavinimą organizme;
- apsaugo viduje esančias medžiagas nuo skrandžio rūgščių, fermentų ir druskų poveikio, todėl pernešama medžiaga nėra paveikiama;
- nepažeista pasisavinama plonojo žarnyno ląstelėse;
- pasisavinimas vyksta per limfagyslę.
Ši technologija leido Lietuvos mokslininkams sukurti skystą vandenyje tirpią dviejų polifenolių – kurkumimo ir resveratrolio – formą viename buteliuke, įterpiant dažinių ciberžolių ir japoninių pelėvirkščių ekstraktus į mikrokapsules, mažesnes už plauką mikrodaleles.
„Ši technologija įdomi ir naudinga tuo, kad sprendžia aktualiausią problemą – kaip padidinti polifenolių koncentraciją kraujyje, pagerinti jų pasisavinimą, kad būtų pasiektas kuo ilgesnis poveikis. Šie skysti polifenoliai suteikia įvairiapusę naudą:
- IŠVENGIAMA KEPENŲ IR SKRANDŽIO APKROVOS;
- NEDIRGINA SKRANDŽIO, TAD YPAČ TINKA TURINTIEMS JAUTRŲ SKRANDĮ;
- POLIFENOLIŲ POVEIKIS IŠLIEKA ILGIAU.
Skystą polifenolių formą, pagamintą pagal efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol® rasite Lietuvos vaistinėse Smart Hit Polifen pavadinimu.
Vartojimas: Prieš vartojimą buteliuką suplakti. Vartoti po 5 ml valgio metu ištirpinus 1/3 stiklinės vandens. Atidarius laikyti šaldytuve, suvartoti per 2 mėn.
Maisto papildas. Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.