Chemoterapija gali paveikti jūsų odą keliais būdais. Dažniausi chemoterapijos sukelti šalutiniai poveikiai yra:
- Odos sausumas;
- Niežėjimas;
- Paraudimas;
- Bėrimas;
- Odos patamsėjimas venų srityje (gaunant intraveninę chemoterapiją);
- Odos jautrumas saulės spinduliams, kuris padidina nudegimo saulėje riziką.
Kūno odoje, priklausomai nuo vaistų, gali atsirasti bėrimų, išbertos odos sritys gali niežėti. Bėrimai paprastai praeina po 1 mėn. nuo vaistų naudojimo pabaigos, tačiau gali išlikti ilgalaikiai odos spalvos pakitimai: patamsėjimas, paraudimas, išsiplėtę kapiliarai. Kai kuriems pacientams gali išsivystyti ilgalaikė sunki papulopustulinė reakcija, reikalaujanti peržiūrėti vaistų skyrimą ir koreguoti dozes.
Rekomendacijos apsaugoti odai arba palengvinti chemoterapijos sukeltus šalutinius poveikius:
- Naudokite švelnias, bekvapes kosmetines priemones.
- Venkite kvepalų, odekolonų, skutimosi ir po skutimosi priemonių bei kitų alkoholio turinčių produktų.
- Stenkitės neužsibūti duše arba vonioje per ilgai, vietoj karšto naudokite drungną arba šiltą vandenį, venkite šveitiklių. Baigę maudytis švelniai nusausinkite odą minkštu, švariu rankšluosčiu.
- Po dušo ar vonios iškart sutepkite odą bekvapiu drėkinamuoju kremu, losjonu arba mineraliniu aliejumi.
- Rinkitės kremus arba tepalus, kurie efektyviai sulaiko drėgmę, ir sudėtyje neturi kvapiųjų medžiagų.
- Tepkite odą bent du kartus per dieną, geriausia per 5 minutes po dušo ar maudymosi vonioje.
- Jeigu jūsų veido oda jautri ir sudirgusi, stenkitės skustis rečiau arba visai nesiskusti. Rekomenduojama naudoti elektrinį skustuvą, kuris yra švelnesnis odai.
- Dėvėkite laisvus drabužius, nes jie rečiau trina ir dirgina odą.
- Rinkintės natūralaus pluošto audinius, pvz. medvilnę, venkite audinių, kurie dirgina jūsų odą, pvz. vilnos.
- Drabužius skalbkite švelniu plovikliu, kuriame nėra dažiklių ir kvapiklių.
- Saugokite odą nuo saulės spindulių, tepkite odą apsauginiu kremu nuo saulės ir lūpų balzamą su apsaugos filtrais SPF 30 ar 50. Dėvėkite skrybėlę plačiais kraštais ir šviesius drabužius ilgomis rankovėmis. Venkite būti saulėje piko metu (nuo 11 iki 15 val.), nesilankykite soliariumuose.
- Atsiradus intensyviam arba išplitusiam niežėjimui, nukasymų sukeltam odos pažeidimui, kuris trikdo kasdieninę veiklą ir miegą, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju gali būti skiriamas papildomas vietinis arba sisteminis gydymas.
- Esant išplitusiam bėrimui, padidėjusiam odos jautrumui ir niežėjimui bei prisidėjus antrinei infekcijai, reikalingas papildomas vietinis arba sisteminis gydymas priešuždegiminiais arba priešmikrobiniais vaistais.
- Jeigu odoje atsiranda žaizdelių, opų - atsargiai jas nuvalykite švelniu muilu ir vandeniu, galite naudoti antiseptinius skysčius. Žaizdas uždenkite švariu tvarsčiu. Reguliariai tikrinkite, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip paraudimas, patinimas, šlapiavimas ar pūliai, tokiu atveju nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją.
Delnų ir padų hiperkeratozė - dažniausiai pasireiškianti pašalinė odos reakcija vartojant sorafenibą ir sunitinibą, atsiranda pirmomis savaitėmis (2-4 sav.) nuo gydymo pradžios. Delnų ir padų odoje atsiranda sustorėjusios, pleiskanojančios odos plotai didžiausio spaudimo ir trinties vietose, dažnai išsidėsto simetriškai. Kartais tokie pažeidimai gali būti uždegiminiai, skausmingi ir sutrikdyti kasdienę paciento veiklą. Atsiradus minėtiems pažeidimams, rekomenduojama:
- Ortopedinė patogi avalynė, paminkštinimai į batus apsaugoti nuo spaudimo ir trinties.
- Naudoti drėkinamuosius ir minkštinamuosius kremus ir tepalus. Siekiant veiksmingai suminkštinti sustorėjusią odą ir pašalinti pleiskanas, rekomenduojami kremai, kurių sudėtyje yra šlapalo, salicilo arba pieno rūgšties.
- Sunkiais atvejais gydytojas paskiria uždegimą mažinančius vaistus.
Kai kurių chemoterapijai ir biologinei terapijai taikomų vaistų šalutinis poveikis yra delnų ir padų sindromas. Šio sindromo simptomai labiausiai pasireiškia delnuose ir paduose bei pasireiškia nuo 24 val. iki 10 mėn. nuo gydymo pradžios. Šiam sindromui būdinga: padų ir/ar delnų paraudimas, patinimas, dilgčiojimas, deginimas, jautrumas, skausmingumas liečiant, sunkesniais atvejais: sutrūkinėjusi, besilupanti delnų ir/ar padų oda, pūslės, opos, žaizdelės delnuose ir/ar paduose, stiprus delnų ir/ar padų skausmas, apsunkintas vaikščiojimas ar darbas rankomis.
Siekiant palengvinti simptomus rekomenduojama:
- Vengti rankų ir kojų sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis, buityje naudojamomis cheminėmis priemonėmis, indų plovikliu, skalbikliu, karštu vandeniu maudantis. Buityje naudoti pirštines.
- Vengti karščio – kaitinimosi saunoje, maudymosi karštame vandenyje.
- Vengti fizinės veiklos, kurios metu aktyviai dirba arba trinasi rankos ir/ar kojos.
- Reguliariai drėkinti ir minkštinti delnų ir padų odą efektyviomis drėkinančiomis priemonėmis.
- Dėvėti patogią, laisvą, minkštą avalynę, nevaikščioti basomis.
- Sunkesniais atvejais gydytojas paskiria uždegimą ir skausmą mažinančius vaistus.
- Kartais gydytojai sumažina vaistų dozę ar pakeičia chemoterapijos grafiką, siekdami susilpninti delnų ir padų sindromo simptomus.