Greitai mokosi ir tobulėja
„Prieš 21 m. savo darbą pradėjome su popieriumi ir pieštukais, o šiandien naudojame pažangiausias skaitmeninio projektavimo technologijas“, – taip apie Vilniuje įsikūrusią ir su klientais visoje Lietuvoje bei užsienio šalyse dirbančią įmonę „Be Live“ pasakoja jos direktorius Darius Kvedaras.
Pradėjusi nuo pastatų renovacijos ir inžinerinio konsultavimo paslaugų, palaipsniui bendrovė ėmė įgyvendinti vis sudėtingesnius ir ambicingesnius projektus. Šiandien „Be Live“ teikia integruotas statybos ir procesų valdymo paslaugas. Šie profesionalai ne tik projektuoja architektūrinius, inžinerinius sprendimus, bet ir įgyvendina generalinę projektavimo rangą.
Iš 35 patyrusių specialistų sudaryta „Be Live“ komanda gali pasigirti daugiau nei 500 įgyvendintų projektų. Atliktų darbų geografija – Baltijos ir Šiaurės Europos regionai, tačiau po truputį bendrovė atranda kelius ir į kitas šalis. Be to, kad įmonės teikiamų paslaugų spektras nuolat plečiasi, atspindi ir faktas, jog neseniai ji pakeitė savo pavadinimą. Vietoj senojo „Baltic Engineers“ metų sandūroje buvo pasirinktas labiau dabartinį veiklos profilį atitinkantis „Be Live“.
„Kuriame pastato gyvenimo istoriją nuo pat jo idėjos, darnaus santykio su aplinka, santykio su žmonėmis paieškos. Vėliau šias idėjas įgyvendiname projektuodami pastatus, kurdami jų inžinerinius sprendimus, valdydami statybų procesus. Pastato istorija nesibaigia po raktų įteikimo, mums svarbu, kaip jis galės tobulėti bėgant metams ir prisitaikyti prie ateities“, – mintimis dalijasi D. Kvedaras.
Negąsdina iššūkių kupini projektai
Pasak įmonės direktoriaus, jo komanda mėgsta iššūkius ir užduotis, kai gali sukurti kažką naujo ir įdomaus. Dauguma bendrovės atliktų projektų buvo įvertinti aukščiausiais skaitmeninės statybos apdovanojimais. Vienas iš tokių sėkmingų darbų – pripažinimo už energijos vartojimo efektyvumą sulaukusi „Continental“ gamykla Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Įgyvendindama šį projektą „Be Live“ buvo atsakinga už visus gamybos, sandėliavimo ir biurų pastatų plėtojimo etapus.
Šiuolaikiškų pastatų projektavimo ekspertai taip pat džiaugiasi, kad galėjo darbuotis prie 2018 m. duris atvėrusio MO muziejaus sukūrimo. Dėl išskirtinės „Studio Libeskind“ sumanytos šio pastato architektūros „Be Live“ komandai teko susidurti ne su vienu iššūkiu. Specialistai turėjo išspręsti dilemą, kaip suprojektuoti kuo kompaktiškesnius ir mažiau matomus inžinerinius tinklus. Todėl tik labai gerai įsižiūrėję lankytojai muziejaus kavinėje gali pamatyti oro kondicionavimo įrenginius slepiančius aptarnavimo liukus.
Bendrovės darbai peržengia ir Lietuvos ribas, o pastatai, prie kurių statybų prisidėjo, tampa neatsiejama miestų, kuriuose jie stovi, dalimi. Geras to pavyzdys – IKEA prekybos centrai Vilniuje ir Rygoje. Pastarąjį projektą vilniečiai inžinieriai Lietuvos sostinėje pradėjo įgyvendinti nuo teritorijų planavimo idėjų. Šiandien mažai kas žino, kad dabartinėje prekybos centro vietoje anksčiau plytėjo tūkstančiai garažų. Turbūt nedaug kam žinoma ir tai, kad, sėkmingai užbaigus darbus Vilniuje, čia įdiegtos inovacijos, tokios kaip saulės moduliai, buvo pritaikytos ir IKEA pastate Latvijoje.
Pirmyn judėti padedančios inovacijos
Pasiteiravus, su kokiais sunkumais tenka susidurti naujovių nestokojančiame pastatų projektavimo sektoriuje, D. Kvedaras sako, kad kiekvieną žingsnį į naują veiklos sritį lydi ir savi iššūkiai. Todėl imdamiesi naujų projektų „Be Live“ semiasi patirties iš panašių kitose vietose jau atliktų darbų bei siūlo techninius ir architektūrinius būdus, kaip dar labiau patobulinti naujus pastatus.
Be to, dirbdama su klientais projektuotojų komanda pasitelkia inovatyvias priemones. Vilniuje įsikūrusi kompanija yra sukaupusi didelę skaitmeninio projektavimo BIM (angl. Building Information Modeling) patirtį. Tai reiškia, kad visos pastato konstrukcijos ir inžinerinės sistemos pirmiausia įrengiamos virtualioje realybėje ir tik vėliau, įvertinus visas aplinkybes, jis pastatomas fiziškai. Tokiu būdu pavyksta užbėgti už akių galimiems statybos nesklandumams ir centimetrų tikslumu išspręsti projektavimo stadijoje kylančius iššūkius. Taip pat ši technologija leidžia palaikyti glaudesnį ryšį su klientais, nes virtualiai prisijungdami jie gali dalyvauti kūrybos procese.
Inžinerijos ir statybų sektoriuje dirbantys profesionalai nuolat turi prisitaikyti ir prie kintančių aplinkos bei darbo sąlygų. Nors specialistai apie tai kalbėjo jau anksčiau, tačiau kilus pasaulinei COVID-19 pandemijai imta vis aktyviau diskutuoti, kaip viešose patalpose užtikrinti geresnę ir sveikesnę oro kokybę. Tokių sprendimų ėmė ieškoti ir „Be Live“ komanda.
„Projektavimo ir statybų valdymo klausimais dirbame net su penkiomis naujai statomomis mokyklomis. Vienas iš įdomiausių iššūkių yra tai, kaip užtikrinti virusus stabdantį vėdinimo lygį. Pavyzdžiui, Tolminkiemio gimnazijoje Vilniaus Pilaitės mikrorajone šildymo ir vėdinimo sistemą suprojektavome panaudodami kompiuterinę aerodinaminių srautų simuliaciją, kuri leidžia tiksliai numatyti oro srautus mokykloje. Tokiu būdu tyliai ir nepastebimai srūvantis oras klasėse pasikeis kas 14 minučių arba 3,2 karto per pamoką“, – pasakoja „Be Live“ ŠVOK grupės vadovas Linas Andriulevičius. Pasak jo, pandemijos metu žmonės prisiminė seną tiesą, kad sveikata yra didžiausias turtas.
Veikloje taikomos tvarumo idėjos
Tvarumo idėjos visame pasaulyje sparčiai skinasi kelią ir tampa neatsiejama atsakingo verslo dalimi. Šios vertybės neaplenkia ir inžinerijos lauko. Todėl kalbėdamas apie ateitį architektūrinius sprendimus siūlančios kompanijos direktorius D. Kvedaras teigia, jog svarbu priimti šių dienų iššūkį – projektuoti žmonėms patogesnius, „gyvus“, išmanius ir derančius su gamta pastatus. Pasak jo, tam, kad tvarios vertybės būtų praktiškai įgyvendintos, į pastato kūrimą – nuo idėjos iki pastatymo ir jo ateities – reikia žiūrėti kompleksiškai.
„Mėgstame tvarius projektus, kai maksimaliai atsižvelgiama į aplinkos gerovę ir jai daromą poveikį. Norime dirbti taip, jog išsaugotume darnią aplinką ateities kartoms. Anksčiau vyravo požiūris, kad tvarumas yra tarsi perspektyva ir investicija į ateitį, o pastaraisiais metais įvyko lūžis, nes dabar jis atsiperka ne tik morališkai, bet ir finansiškai“, – teigia pašnekovas.
Puikus to pavyzdys yra „Be Live“ projektuotas ir jau pradedamas statyti BOD Group Inovacijų ir verslo centro pastatas, kuris bus visiškai energetiškai nepriklausomas. Žmogaus ir gamtos darną taip pat atskleidžia prekybos ir pramogų centras Vilniuje „Žali“. Šio pastato stogą botanikai apželdino specialiai parinktais augalais, kurie pritaikyti paukščių mitybai skirtingais metų laikais, o čia pastatyti vabzdžiams gyventi skirti nameliai buvo kuriami su vietos bendruomene.
Lietuva neatsilieka nuo Vakarų
Kalbėdamas apie pastatų projektavimo sektoriaus vystymąsi, D. Kvedaras pažymi, kad lyginant su kitų šalių inžinerijos kompanijomis, Lietuvos įmonės ir jose dirbantys specialistai niekuo nenusileidžia užsienio kolegoms. Pasak jo, projektų skaitmenizacijos srityje Lietuva žengia koja kojon su pasauliu, o kai kur augimo tempais lenkia net ir Vakarų šalis. „Lietuviai yra darbštūs ir ambicingi, todėl net jeigu kažko neįgyvendinome anksčiau, dabar to siekiame žymiai sparčiau“, – sako pašnekovas.
Lygiai taip pat potencialu kurti ambicingus ir sėkmingus projektus „Be Live“ tiki ir vertindama narystę organizacijoje „Rocket Cluster“. Šis 2016 m. įsteigtas klasteris telkia platų spektrą įvairių profesionalų – nuo programuotojų ir inžinierių iki jų planus realiais produktais ar teikiamomis paslaugomis paverčiančių statybininkų ir gaminių surinkėjų. Todėl, pasak D. Kvedaro, keisdamiesi patirtimis ir vienas kitą papildydami, klasterio nariai klientams gali pasiūlyti tinkamiausius sprendimus nuo pat darbų suplanavimo iki procesų įgyvendinimo.
„Vertiname bendradarbiavimą su geriausiais, džiaugiamės galėdami suvienyti jėgas tvarių idėjų sklaidai ir įgyvendinimui. Tikiu, kad geromis idėjomis verta dalintis“, – apie narystės „Rocket Cluster“ naudą ir atveriamas plėtros galimybes sako vienos didžiausių šalies statybų kompleksinio konsultavimo įmonių vadovas.