Kaip vaikams suteikti galimybę klasėje įgytas žinias taikyti praktiškai? Vienas iš būdų tai padaryti – fenomenai. Fenomenų tyrinėjimu grįstas ugdymas (angl. PhenoBL – phenomena based learning) yra suomiška mokymosi praktika, padedanti mokiniams suprasti juos supantį pasaulį ir per neįprastų reiškinių, dar kitaip vadinamų fenomenais, tyrinėjimą, naudoti pamokų metu sukauptas žinias.

Aurelijus Tumulevičius | TOO Photography nuotr.

Fenomenų tyrinėjimu grįstas ugdymas leidžia mokiniams patirti tikro pasaulio vaizdą, ilgiau išlaikyti dėmesingumą, sudaro erdvę patiems kelti ir spręsti rūpimas problemas. Pavyzdžiui, tirdami klimato kaitos fenomeną Lietuvoje, pradinių klasių mokiniai matavo vidutinę lauko temperatūrą. Išsiaiškinę, kad ji per šimtmetį pakilo apie 1⁰C, vaikai analizavo jos įtaką gamtai ir visuomenei. Norint suprasti klimato kaitą ir jos keliamas problemas, mokiniams prireikia geografijos, istorijos, matematikos, chemijos – visų disciplinų išmanymo.

Aurelijus Tumulevičius | TOO Photography nuotr.

Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė mato, kaip nesudėtinga fenomenais grįstą ugdymą taikyti Lietuvos kontekste. Anot jos, vaikai patys susidomi tokiu mokymųsi, taiko įgūdžius iš skirtingų disciplinų, ugdo svarbius komunikacijos, kritinio mąstymo, problemų sprendimo bei komandinio darbo įgūdžius.

Foto: Organizatorių nuotr.

„Per septynerius metus nuo mokyklos įkūrimo sukaupėme praktinę šiaurietiško ugdymo patirtį, kuria matome vertę dalytis su kitų Lietuvos mokyklų pedagogais. Kviečiu pradinių klasių mokytojus aktyviai registruotis, pasinaudoti galimybe iš pirmų lūpų išgirsti apie fenomenų tyrinėjimą ir licėjaus sėkmės istorijas taikyti savo mokyklose,“ – sako mokytoja ekspertė.

Mokytojams rengiamas seminaras vyks „Fenomenų tyrinėjimo (PhenoBL) konferencijos 2022“ metu, vasario 4 d. pramogų rūmuose „Litexpo“. Konferencijoje Vilniaus ir Kauno mokiniai ruoš reprezentacinius stendus ir juose pristatys po vieną labiausiai pasisekusį savo klasės tyrinėtą fenomeną. Iš viso planuojamas 31 vienas mokinių ruoštas stendas.

Foto: Organizatorių nuotr.

Seminaro metu 20 atrinktų mokytojų 2 valandas skirs fenomenų tyrinėjimais grįsto ugdymo teorinei daliai, o praktinės dalies metu analizuos mokinių parengtus stendus su geriausiai atliktų tyrimų pavyzdžiais. Seminaro dalyviams bus įteikti Šiaurietiško ugdymo akademijos diplomai.

Dalyvauti seminare bus pakviesti 20 užsiregistravusių pradinių klasių mokytojų iš valstybinių mokyklų visoje Lietuvoje. Mokytojų atrankoje iš vienos mokyklos kviečiami dalyvauti ne daugiau nei 1-2 pedagogai. Registracijos laukiamos iki sausio 27 d. Atrinkti mokytojai daugiau detalių apie seminarą bei konferencijos programą gaus sausio 28 d. Dalyvavimas konferencijoje atrinktiems pedagogams – nemokamas. Registracijos formą pradinių klasių mokytojams rasite čia.

Foto: Organizatorių nuotr.


Šiaurės licėjus – pirmoji Lietuvos mokykla, įgyvendinanti šiaurietiškus ugdymo principus ir mokymąsi, grįstą fenomenų tyrinėjimais. Mokykloje suomiška ugdymo praktika taikoma nuo pradinės iki pagrindinės mokyklos, o kitąmet bus integruota į formuojamų gimnazijos klasių programas. Licėjaus direktorė ir „Alma littera“ grupės ugdymo verslo vadovė Eglė Sidorova sako, kad mokykla sukaupė pakankamai gerosios patirties, kurią mato prasmę skleisti kitose bendrojo ugdymo mokyklose.

Aurelijus Tumulevičius | TOO Photography nuotr.

„Didesnė mokinių motyvacija ir smalsumu degančios akys – visų mokytojų ir mokyklų vadovų siekiamybė. Fenomenų tyrinėjimui išbandėme platų priemonių spektrą: nuo Vilniaus miesto mokslinėse laboratorijose esančių 3D spausdintuvų ir lazerių iki įrankių, kuriuos rasite kiekvienos mokyklos klasėje ar kieme. Mūsų mokytojų komanda kviečia valstybines mokyklas semtis patirties ir išbandyti pažangią fenomenais grįsto ugdymo praktiką. Ji nebūtinai reikalauja išskirtinės infrastruktūros, bet padeda siekti reikšmingų mokinių dėmesingumo pokyčių,“ – pasakoja E. Sidorova.

Fenomenų tyrinėju grįstas mokymasis atsirado 2016 m. permainų Suomijos švietimo sistemoje metu. Suomijos mokiniai kiekvienais metais pasirenka po vieną modulį, remdamiesi fenomenų tyrinėjimu grįsto mokymosi metodu. Jo tikslas – kuo geriau paruošti mokinius realiam gyvenimui ir jame kylantiems iššūkiams.