Už vamzdynų valymą susimoka gyventojai
AB „Klaipėdos vanduo“ atstovai pasakoja, kad per metus šiame mieste likviduojama maždaug 300 avarijų, susijusių su nuotekomis. Daugiau nei ketvirtadalis jų kyla dėl riebalais užsikimšusių tinklų. Efektyvus tokios problemos sprendimas – vamzdynų valymas ir plovimas, kurį atlieka nuotekų tinklų inžinieriai. Tačiau, tai, kad kažkas pasirūpina mūsų gerove, nereiškia, kad patys galime elgtis neatsakingai, mat tai ne tik paplonina gyventojų pinigines, bet ir turi neigiamą poveikį gamtai.
„Prieš pilant riebalus į kriauklę ar unitazą visuomet reikėtų pagalvoti, kad dalis jų nusės ant vamzdynų sienelių ir besikaupdami ilgainiui užkimš vamzdžius. Valant senus vamzdynus, šie gali sutrūkinėti ar subyrėti, o tai reikš papildomas išlaidas, galinčias siekti tūkstantines sumas. Galbūt gyventojams kartais trūksta žinių, supratimo, kaip riebalai paveikia nuotekų tinklus, tad ugdyti gyventojų sąmoningumą tiesiog būtina. Ne tik dėl galimų finansinių nuostolių, bet ir dėl gamtos tausojimo“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų ir skystų atliekų vežėjas Eduardas.
Nepadės nei cheminės priemonės, nei karštas vanduo
Vamzdynams užsikimšus, dažnai problemą gyventojai pirmiausia stengiasi spręsti savarankiškai greičiausiu, tačiau anaiptol ne pačiu geriausiu būdu – pildami agresyvias chemines priemones, skirtas vamzdynų atkimšimui. Pašnekovas pastebi, kad tai – ne tik neefektyvu, bet ir žalinga: į nuotekas patenkantys dideli kiekiai cheminių preparatų didina vamzdyno užterštumą ir apsunkina nuotekų valymo įrenginių darbą. Toksiškos medžiagos kelia pavojų vandens aplinkai, o per ją – ir žmogaus sveikatai.
„Chemija netirpdo riebalų ir turi priešingą, nei dauguma tikisi, poveikį – tarsi užmūrija vamzdynus. Dalis žmonių problemą sprendžia ir kitu būdu: galvoja, kad riebus ištirpdys karštas vanduo. Iš tiesų riebalus tirpdo tik verdantis vanduo, tačiau toks problemos sprendimo būdas vargu ar pasiteisins. Jei vienas daugiabučio gyventojas nuleidžia riebalus ir užpila juos karštu vandeniu, o šalimais gyvenantis atsuka šalto vandens čiaupą, vamzdyne riebalai sustingsta ir prikimba prie sienelių, sudarydami kamščius“, – paaiškina pašnekovas.
Laikinai pareigas einantis UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas priduria, kad vamzdynus kemša ne tik patys riebalai: prie riebalais apsinešusių vamzdžių labiau kimba ir kitos atliekos, buityje naudojama chemija. Taip susidaro kietos sąnašos, kurios susiaurina ar net visiškai užkemša tinklus.
Kur dėti panaudotus riebalus?
Riebalų nevalia pilti ne tik į nuotekų sistemą, bet ir į buitinių atliekų konteinerius, todėl vienintelis teisingas būdas atsikratyti riebalų atliekomis – perduoti atliekų tvarkytojams arba surinkėjams.
„Turimas aliejaus atliekas gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojams, kuriuos galima rasti pasinaudojus atliekų tvarkytojų valstybės registru (https://atvr.am.lt). Jei kalbame apie maisto gamyba užsiimančias įmones, jos privalo įsirengti riebalų gaudykles. Jos atskiria aliejus, taukus ir kitas riebalines medžiagas iš gamybinių nuotekų, neleidžia šioms medžiagoms patekti į nuotekų tinklus ir į nuotekų trasą praleidžia tik vandenį“, – aiškina S. Savickas.
„Riebalų gaudyklės“ rezervuare sukauptus riebalus būtina periodiškai išvalyti ir perduoti skystų atliekų vežėjams. Pašnekovai pastebi, kad maisto gamyba užsiimančių įmonių atstovai taisykles puikiai žino, tačiau verslininkų sąmoningumo šiuo klausimu vis dar trūksta.
Fiziniams asmenims teisinių apribojimų dėl riebalų ir aliejaus atliekų pylimo į nuotekų tinklus kol kas nėra, tačiau „Vilniaus vandenys“ bendrovės duomenys rodo, kad gyventojai prie taršos didinimo prisideda ne mažiau, o kartais net ir daugiau, nei maisto gamybos įmonės.
„Iš daugiabučių į vamzdynus patenkantys riebalai kartais net nespėja nubėgti iki bendrovės nuotekų tinklų. Riebalai tiesiog nusėda ant vamzdžių sienelių pačiame daugiabutyje. Kriauklė ir unitazas tikrai nėra tinkamas sprendimas šių atliekų šalinimui. Gyventojams netaikome sankcijų ir negalime apriboti jų veiksmų, tačiau apeliuojame į jų sąmoningumą ir kviečiame keisti elgseną“, – sako S. Savickas.
Netinkamas atliekų atsikratymas ir stiprios chemijos naudojimas buityje daro didelę žalą gamtai ir patiems žmonėms. Juk kiekvieno gyventojo buitis yra tiesiogiai susijusi su nuotekomis ir tuo, kas randama vandens telkiniuose.
Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_89257727