Nauji burtažodžiai e. komercijoje – „buy now, pay later“ ir „metaverse“

Daugiau nei 14 metų e. komercijos ir skaitmeninės rinkodaros srityje skaičiuojanti įmonės „Emerce Consulting“ vadovė Lina Paulauskaitė-Gallagher, kalbėdama apie pasaulinę e. prekybą ateinančiais metais, išskiria kelias esmines tendencijas. Viena jų – „buy now, pay later“ („pirk dabar, apmokėk vėliau“) apsipirkimo modelis, kurį jau siūlo fintech bendrovė „Klarna“ ir kitos analogiškos finansų įmonės. Pasak L. Paulauskaitės-Gallagher, toks modelis ilgainiui pakeis kredito korteles ir taps e. komercijos ekosistemos standartu.

„Tarptautinėje e. komercijos rinkoje ne tik naujoji, bet ir tūkstantmečio karta jau aktyviai naudojasi „buy now, pay later“ pirkimo būdu. Šis atsiskaitymo modelis palankus tuo, kad leidžia sumokėti už prekes per tam tikrą laikotarpį be jokių palūkanų. Tai tampa patrauklu klientui, kartu suteikia daugiau galimybių įsigyti prabangos prekių“, – akcentuoja ji.

Kaip teigė pašnekovė, artimoje ateityje pasikeis ir prekių grąžinimo procesas – pirkėjas už prekes mokės ne iš karto, bet tik už tai, ką per tam tikrą laiko tarpą pasiliks. Pasaulinė e. prekyba, anot jos, ateinančiais metais taip pat aktyviau judės ir link pakartotinio naudojimo pakuočių – išpakavus prekes arba jų grąžinimo atveju, pakuotes reikės palikti atsiimti arba grąžinti tiesiogiai pardavėjui.

Lina Paulauskaite-Gallagher, imonės „Emerce Consulting“ vadovė
Foto: Organizatorių nuotr.

Norint konkuruoti tarptautinėje e. komercijos rinkoje ir siekiant pelno, L. Paulauskaitės-Gallagher teigimu, didelį vaidmenį atlieka ir verslų gebėjimas analizuoti didžiuosius duomenis (angl. big data), jais vadovaujantis optimizuoti rinkodaros biudžetą skirtingiems reklamos kanalams ir skirti daugiau dėmesio artimesniam ryšiui su tiksline auditorija – prekės ženklo bendruomene bei ambasadoriais.

Kaip dar vieną svarbų pokytį e. komercijos segmente L. Paulauskaitė-Gallagher išskiria virtualiosios aplinkos (angl. metaverse) kūrimą – į tai jau šiandien investuoja didieji prekių ženklai.

„Prekių ženklų virtualiosios aplinkos sukūrimas leis vartotojui pirkti ir naudotis prekėmis tik virtualiojoje erdvėje neturint apčiuopiamo daikto ir taip sukurs prekės naudojimosi už mažesnę kainą ir tik tam tikroje erdvėje patirtį. Tokį sprendimą jau įgyvendino tokie prekės ženklai kaip „Nike“ ar „Balenciaga“, – pasakoja ekspertė.

Galiausiai pasaulinė e. komercija, apibendrina L. Paulauskaitė-Gallagher, žengia link to, kad palengvintų visą apsipirkimo procesą vartotojui ir pasiūlytų jam ne tik kokybiškas prekes, bet ir unikalias prekių naudojimo, aptarnavimo patirtis, tarp kurių – prekių pristatymo greitis ir papildomos naudos. Visos šios tendencijos, pasak ekspertės, nebėra tik ateitis, tarptautinėje e. komercijos rinkoje jos jau įsitvirtina. Taigi Lietuvos e. verslui nebėra laiko svarstyti, ar žengti į užsienį – reikia galvoti, kokiais būdais ten laimėti.

Prireiks ir pasiruošimo, ir prekybos kanalų plėtros

Anot Vytauto Vorobjovo, „Amazon“ paskyrų valdymo agentūros „AMZ Crew“ partnerio, išplėsti savo e. prekybą galima ne tik per nuosavas e. parduotuves.

Vytautas Vorobjovas, „Amazon“ paskyrų valdymo agentūros „AMZ Crew“ partneris
Foto: Organizatorių nuotr.

„Norint parduoti prekes, reikia pritraukti vartotojų srautą, o šis – kainuoja. Todėl išties verta dirbti su partneriais – stambiomis e. prekybos platformomis: Baltijos šalyse – „Pigu.lt“, kitose rinkose – „Amazon“, „Ebay“, lenkų „Allegro“. Pastarosios padeda greitai įeiti į rinką, turi savo organinio srauto, siūlo reklamą, o vartotojas bus labiau motyvuotas čia pirkti, nes jaučiasi saugiau, prekybininkus pažįsta, juos rinktis jau yra įpratęs“, – pabrėžia jis.

Jam pritaria L. Paulauskaitė-Gallager ir akcentuoja, kad daugelis vartotojų šiandien mieliau renkasi apsipirkti e. prekybos platformose, turinčiose platesnį įvairių ar specifinių prekių asortimentą. Tačiau ji pataria nepulti galvoti apie didžiąsias e. platformas, kur konkurencija gali būti didžiulė, ir pasitikrinti savo galimybes, pažinti klientą mažesnėse, nišinėse, bet tikslinėse prekės ženklui e. prekyvietėse.

Kaip sėkmingai atrasti kelią iki užsienio vartotojų, pataria ir e. prekybos strategas Simas Šarmavičius.

„Turėtume suprasti, kad ir vietos rinkoje, ir užsienyje dabar konkuruoja solidūs žaidėjai. Jie siūlo geras kainas, patrauklų asortimentą, turi puikiai išplėtotas e. prekybos platformas, didelius rinkodaros biudžetus. Ką daryti mažesniam verslui? Efektyvinti veiklą, optimizuoti procesus, tobulinti savo e. parduotuvę ir daug dėmesio skirti rinkodarai. Pastarosios vaidmuo – ypač svarbus. Vertėtų segmentuoti reklamą, siekti jos efektyvumo ir, žinoma, turėti produktų, kuriais suviliotume vartotojus užsienyje. Šių dedamųjų visuma lemia sėkmingą startą didelėse rinkose“, – sako S. Šarmavičius.

Simas Šarmavičius, e. prekybos strategas
Foto: Organizatorių nuotr.

L. Paulauskaitė-Gallagher išskiria dar vieną reikšmingą ėjimo į užsienio rinką aspektą – labai svarbu įsivardyti, ką siūlai vartotojui, kokią pridėtinę vertę tavo prekė, palyginti su kitais tos pačios kategorijos prekių ženklais, jam suteiks.

„Daugelis net ir didelių prekių ženklų šiandien suklumpa pirmame žingsnyje, kai reikia įvardyti savo prekės unikalumą, aktualumą ir vertę. Jeigu verslas nesugeba to padaryti, užsienio rinka jam tampa ne neprieinama, bet paprasčiausiai neįmanoma“, – teigia ji.

Siūlo veikti drąsiai

2021 m. „Omniva LT“ inicijuoto Lietuvos e. komercijos bendrovių tyrimo duomenimis, vietos rinkoje šiuo metu prekiauja 84 proc. įmonių, net 17 proc. jų iki pandemijos to nedarė. Be nuolat augančio e. prekybininkų skaičiaus, kovą dėl kliento Lietuvoje aštrina ir tarptautinės e. prekybos pagreitis, į šalį atvedęs stiprių e. komercijos verslų iš užsienio. Tai Simonas Bielskis, „Omniva LT“ vadovas, vertina kaip aiškų ženklą Lietuvos verslui.

„Prognozuojama, kad Lietuvos e. komercijos rinka ateityje augs lėčiau, o joje tilpti turės vis daugiau bendrovių. Bet numatoma, kad tarptautinė e. komercija iki 2026 m. augs net 6 kartus. Tai pakankama indikacija vietos e. verslams galimybių dairytis užsienyje, neapsiriboti vien Lietuva. Nesvarbu, nusitaikytume į Europą, JAV ar Aziją“, – svarsto S. Bielskis.

Simonas Bielskis, „Omniva LT“ generalinis direktorius
Foto: Organizatorių nuotr.

Kad apsistoti tik vietos rinkoje nereikėtų, sutinka ir V. Vorobjovas, pateikdamas nišinio verslo plėtros pavyzdį.

„Lietuvos rinka yra ganėtinai ribota. Tai puikiai supranta specializuoti nišiniai žaidėjai, kurie turi aiškiai apsibrėžtas prekybos kategorijas, jose sėkmingai veikia, bet dairosi į užsienį. Tokiems verslams Lietuva yra tik atspirties taškas“, – kalba ekspertas.

Paklaustas apie populiariausias prekių siuntimo kryptis per platformą tarptautines.omniva.lt, „Omniva LT“ vadovas pabrėžia, kad lietuviai e. prekybos ryšius aktyviai mezga su Lenkija, Vokietija, tačiau siunčia ne tik į Europą, bet ir į kitų žemynų šalis – JAV, Azijos valstybes.

„Mūsų šalies verslas mato potencialą tose rinkose. Tai – natūralu. Vakarų Europoje e. komercijos dalis, kalbant apie visą prekybą, yra kone triskart didesnė nei Lietuvoje. JAV ir Azijoje tokio potencialo – dar daugiau“, – teigia S. Bielskis.

„Lietuvoje yra mažiau nei 3 milijonai gyventojų. Lenkijoje – beveik 38 milijonai. Tai yra 12 kartų didesnė rinka. Ją ir kitas pasiekti lengva: užtenka e. parduotuvės ir tinkamos strategijos arba svetur veikiančios prekybos platformos. Juk viena įdomiausių perspektyvų verslui yra galimybė plėstis, atrasti užsienio rinkas. Išdrįskime ja pasinaudoti“, – papildo S. Šarmavičius.