Kaip aiškina Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė, prasidėjus šildymo sezonui, daugelio teršalų koncentracija ore padidėja kone tris kartus. „Labiausiai padidėja kietųjų dalelių, azoto dioksido, anglies monoksido, sunkiųjų metalo ir kancerogeninių medžiagų kiekiai. Mūsų duomenys rodo, kad didžiausios šių išvardintų medžiagų koncentracijos yra fiksuojamos būtent šildymo sezono metu“, – teigia V. Bimbaitė.

Minėtos medžiagos, pasak specialistės, ypatingai pavojingos žmogaus sveikatai. Patekusios į kvėpavimo takus, jos gali iššaukti kosulį, dusulį, sukelti ar paskatinti astmos progresavimą. Kartu jos silpnina žmogaus imunitetą, turi įtakos širdies kraujagyslių ligų atsiradimui bei vėžiniams susirgimams.

Nors įprastai didžiausia taršos koncentracija yra fiksuojama didmiesčiuose, žiemą ši problema ypatingai išryškėja ir mažesniuose miesteliuose bei kaimuose, mat čia gyventojai vis dar įpratę šildytis prastos kokybės kuru.

„Taršiausias kuras yra iškastinis. Ypatingai taršios ؘ– akmens anglys. Kiek mažesnį neigiamą poveikį aplinkai daro mediena, dujos. Žinoma, geriausias variantas yra šildytis gamtai draugiškomis technologijomis, pavyzdžiui, šilumos siurbliais, tačiau jei tokių galimybių nėra, reikėtų pasirūpinti bent jau tinkama esamų šildymo sistemų priežiūra“, – aiškina pašnekovė.

Dėmesį specialistė atkreipia ne tik į šildymo įrenginių eksploatavimą. Susirūpinimą kelia ir atsainumas renkantis kūrenimui skirtas medžiagas. Vis dar apstu gyventojų, kurie šildymui naudoja įvairiausias nebereikalingas degias atliekas – popierių, žurnalus, lankstinukus, lakuotą medieną. „Deginant minėtas atliekas, kurios net nėra laikomos kuru, oro tarša padidėja itin stipriai, todėl už tokių atliekų deginimą yra taikoma administracinės nuobaudos“, – aiškina V. Bimbaitė.

Netinkamai prižiūrėtos šildymo sistemos kelia pavojų gyvybei

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir jų eksploatavimo pažeidimų praėjusiais metais kilo apie 1300 gaisrų. Skaičiuojama, kad juose žuvo 17 žmonių, dar 11 patyrė įvairias traumas.

Kaip teigia Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, tokios nelaimės dažniausiai nutinka dėl elementariausių saugumo reikalavimų nesilaikymo eksploatuojant šildymo įrangą. Gyventojai šildymui vis dar naudoja netinkamą kurą, laiko jį prie pat pakuros, ant krosnies ar šildymo įrenginių džiovina daiktus, nors aplink šildymo prietaisus 1 metro atstumu neturi būti jokių degių medžiagų ir daiktų.

Nelaimės kyla ir dėl neprižiūrimų, netvarkingų arba netinkamai įrengtų šildymo įrenginių, dūmtraukių.

„Pasitaiko, kad dėl įvairių įtrūkimų krosnies ar dūmtraukio sienelėse, kitų nesandarumų dūmai, liepsna ar žarijos prasiveržia iš krosnies ir uždega šalia esančius degius daiktus ar pastato konstrukcijas. Taip pat dažna gaisrų priežastis – nevalyti dūmtraukiai, kuriuose užsidega susikaupę suodžiai. Gaisrams kilti riziką didina ir projektavimo bei įrengimo reikalavimų nesilaikymas įrenginėjant šildymo sistemas. Dažniausiai gaisrus lemia neišlaikyti minimalūs atstumai nuo krosnies ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų“, – aiškina A. Gudžiauskas.

Specialistas pabrėžia, kad šildymo sistema, kaip ir bet kuri kita įranga, turi būti tinkamai prižiūrima, prireikus remontuojama. Tai ypatingai svarbu kalbant apie kietojo kuro šildymo sistemas, kurių netinkama eksploatacija didina pavojų sveikatai ir turtui, teršia aplinką.

Prieš kiekvieną šildymo sezoną būtina išvalyti dūmtraukius ir šildymo įrenginius, o sezono metų tą daryti reikėtų bent kas 3 mėnesius. Kiekvieną kartą valant dūmtraukį, krosnį ar kitą šildymo prietaisą, svarbu apžiūrėti, ar nėra aprūkusių vietų ar kitų defektų, kurie išduoda atsiradusius nesandarumus. Pastebėjus bet kokius defektus, jų remonto atidėlioti nevalia. Savarankiškai tvarkyti šilumos prietaisų neturint tam reikiamų žinių taip pat nereikėtų, patartina kreiptis į šios srities specialistus.

Ugnis nesirenka

Saugoti būtina ne tik save, bet ir savo turtą. Skaičiuojama, kad dėl kilusių gaisrų gyventojai patiria šimtatūkstantinius nuostolius – atvejų, kuomet turtas sudega iki pamatų, netrūksta.

Nors gaisrai sudaro tik apie 5 proc. visų būsto draudimo žalų skaičiaus, „Lietuvos draudimo“ duomenimis šios žalos yra maždaug 5-15 kartų didesnės už kitų draudiminių įvykių vidutines žalas. Pernai gruodžio mėnesį turtą apsidraudusiems gyventojams dėl kilusių gaisrų įmonė išmokėjo daugiau nei 288 tūkst. eurų, o 2019 metais tą patį mėnesį – beveik 351 tūkst. eurų.

Kaip pasakoja „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis, atvėsus orams gyventojai dažniau šildosi namus, tad padidėja ir gaisrų tikimybė. Statistika rodo, kad daugiausiai nuostolių gaisrai gyventojams pridaro gruodžio ir sausio mėnesiais.

„Ugnis naikina viską. Pirmiausia nukenčia pastatų dalys – sienos, grindys, lubos, langai, durys, stacionarūs pastatų įrengimai. Žinoma, kenčia ir namų turtas – buitinė technika, kiti asmeniniai daiktai. Be to, plačiai išplitus gaisrui, gali būti apgadinamas ir trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kaimynų, turtas, – sako A. Juodeikis. – Mūsų statistikos duomenimis, vidutinė gaisro žala siekia 4100 eurų. Išmokos dydis svyruoja atsižvelgiant į aplinkybes: nuo kelių šimtų eurų dėl aprūkusių patalpų iki šimtų tūkstančių, kai sudega visas žmonių turtas. Pavyzdžiu, 2020 metais vienos žalos suma viršijo 161 tūkst. eurų, o 2019 metais – 176 tūkst. eurų, kai ugnis suniokojo dviejų aukštų namą, garažus“.

Prevencija – raktas į saugumą

Siekiant atkreipti gyventojų dėmesį į saugaus kūrenimo svarbą ir taip sumažinti gaisrų bei jų padarinių mastą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai kiekvienais metais vykdo įvairias prevencines akcijas. Lankydamiesi gyventojų namuose ugniagesiai paaiškina ir primena pagrindinius saugaus kūrenimo reikalavimus ir pataria kaip pagerinti gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą. Vis tik vien to nepakanka – būtinas ir pačių gyventojų indėlis.

„Ne mažiau svarbu yra ir pačių gyventojų sąmoningumas bei atsakingumas už save ir savo aplinką. Jokie patarimai ir pamokymai nepadės, jeigu žmonės jų nepaisys. Teoriškai žmonės suvokia ir žino pagrindinius saugaus elgesio reikalavimus, tačiau klausimas, ar galėtų tai pritaikyti praktikoje. Pavyzdžiui, paklausus, kuo geriausia gesinti gaisrą, visi nedvejodami atsako – gesintuvu, bet kiek iš jų namuose turi veikiantį gesintuvą? Taigi, rizikas supranta daugelis, tačiau ne kiekvienas imasi priemonių šias rizikas sumažinti“, – teigia A. Gudžiauskas.

Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Užsakymo nr.: PT_89109743