Skaičiuojama, kad vien europiečiai kasmet išmeta apie 26 mln. tonų plastiko atliekų, tačiau perdirbimui jo surenkama mažiau nei trečdalis. Likusi plastiko atliekų dalis keliauja į sąvartynus, deginamos jėgainėse ar dar blogiau – atsiduria tiesiog gamtoje. Tad į kovą su plastiko atliekų iššūkiais tenka stoti daugybei didelių ir mažų įmonių.

Daugiausia grąžinamų pakuočių – plastiko buteliai

Europos Sąjungos politika plastiko atžvilgiu griežtėja. Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva nurodo, kad iki 2029 m. Europos Sąjungos valstybės narės turės pasiekti 90 % plastikinių butelių surinkimo tikslą, iki 2025 m. plastikiniuose buteliuose turi būti ne mažiau kaip 25 % perdirbto turinio, o iki 2030 m. – 30 %. Šie reikalavimai privertė ne tik keisti požiūrį, bet ir aktyviai ieškoti, kokios po 5 ar 10 metų turėtų būti vienkartinės gėrimų pakuotės.

Pirmajam tikslui įgyvendinti Lietuvoje jau 5 metus veikia moderni gėrimų pakuočių užstato sistema. Tausoti aplinką skatinanti naujovė pelnė gyventojų palaikymą ir džiugina pozityviais rezultatais: praėjusiais metais užstato sistemos dėka buvo grąžinta net 92 proc. visų į mūsų šalies rinką išleistų PET plastiko pakuočių, pažymėtų užstato ženklu.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, PET pakuotės sudaro apie 60 proc. visų Lietuvoje į taromatus ir kitas surinkimo vietas grąžinamų pakuočių. PET medžiaga yra tvirta, lengva ir saugi, todėl itin patraukli gėrimų ir kitų maisto produktų gamintojams. Tačiau gaminant tokią medžiagą, gausiai naudojami gamtiniai ištekliai, sparčiai auga neigiami klimato kaitos padariniai. Todėl šioje vietoje labai svarbus tampa perdirbimo klausimas, kurį ir sprendžia rPET – mechaniniu būdu iš plastiko butelių perdirbta antrinė žaliava (angl. k. recycled PET).

Pasak USAD vadovo Gintaro Varno, tikslinį kiekį PET butelių surenkame be didesnių iššūkių, tačiau kalbant apie PET butelių perdirbimą į maistinės kokybės rPET, turime ieškoti technologinių sprendimų ir investicijų.

Gėrimų pakuotės spalva lietuvius gali sugluminti

Užstato sistemoje dalyvaujančios pakuotės yra gėrimų gamintojų ir importuotojų nuosavybė. Jie yra suinteresuoti, kad panaudotos PET plastiko pakuotės virstų aukštos kokybės žaliava. USAD prižiūrima taros surinkimo sistema užtikrina, kad pakuočių atliekose nėra kitų šiukšlių, kurios apsunkintų plastiko perdirbimą.

Gėrimams PET pakuotes gaminančios bendrovės „Doloop“ vadovas Dovydas Stulpinas sako, kad Lietuvoje jau yra naudojamos technologijos, kurios leidžia sukurti pakuotę iš 100 proc. rPET.

Kitų šalių praktika rodo, kad tiesiog perdirbant plastiką pakinta jo spalva – butelių išvaizda tampa kiek neįprasta, pavyzdžiui, balkšva arba labai tamsi. Tačiau D. Stulpinas atkreipia dėmesį, kad užsienyje pirkėjai prie permainų greitai prisitaikė, o gamintojai neįprastą pakuotės spalvą pavertė produktų privalumu.

„Vokietijoje, Skandinavijos šalyse vartotojai jau sąmoningai lentynose ieško balkšvesnių, ne visai skaidrių butelių, nes žino, kad tokia yra perdirbto plastiko spalva. Mūsų šalyje tai dar ne visai įprasta, daugiau dėmesio skiriame ne tvarumui, o vizualiniam patrauklumui. Pamatę tokius butelius, vartotojai suglumsta, mano, kad tai prastesnės kokybės produktas. Tad edukacijos šioje srityje dar tikrai trūksta“, – pastebi pašnekovas, neabejojantis, kad įgyvendinti užsibrėžtus vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos keliamus tikslus Lietuvai tikrai pavyks, o toliau viskas priklausys nuo pačių vartotojų sąmoningumo.

Būtent vartotojų sąmoningumas ir visuomenės dėmesys tvarumui gamintojams atveria galimybes diegti pokyčius. Nenuostabu, kad nuo praėjusių metų Švedijoje „Coca-Cola“ atstovybė tapo pirmąją pasaulyje įmone, plastikinius butelius gaminančia vien tik iš perdirbto plastiko. Tokiu būdu iš Švedijos rinkos yra eliminuojama 3,5 tonos pirminės plastiko žaliavos, o tai reiškia maždaug 25 proc. mažesnes CO2 emisijas.

USAD vadovas G. Varnas teigia, kad Lietuvoje gyventojų sąmoningumas irgi didėja – užstato sistema naudojasi 9 iš 10 žmonių. Per apklausas piliečiai įvardija, kad naudotis sistema juos skatina žinojimas, jog taip saugo aplinką. Dauguma apklaustųjų pastebi, kad per užstato sistemos veiklos metus gamta sėkmingai vaduojama nuo šiukšlių.

Iššūkis gamintojams – rasti technologinius sprendimus

Vis dėlto kol kas gėrimų gamintojai Lietuvoje smarkiai keisti pakuočių spalvos nesiryžta. Ir būtent tai tapo vienu iš iššūkių bendrovei „Švyturys-Utenos alus“, nusprendusiai butelių gamyboje panaudoti 100 proc. perdirbtą plastiką, išlaikant įprastą pakuotės spalvą ir skaidrumą.

Šios bendrovės ir „Carlsberg“ grupės Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas teigia: „rPET paprastai yra nepermatomas, tad reikėjo surasti technologiją, kaip sukurti skaidrų perdirbamą butelį, pagamintą iš 100 proc. perdirbto PET. Be to, turėjome užtikrinti alui būtinas pakuotės barjerines savybes – nepraleisti aluje natūraliai susidarančios angliarūgštės į išorę. Anksčiau šiuo tikslu naudotas nailonas nebuvo tinkamas, nes apsunkina pakuotės perdirbimo galimybes. Vis tik kartu su partneriais suradome tinkamus technologinius sprendimus“.

Numatoma, jog jau 2022 m. bendrovė panaudos apie 92,3 tonų perdirbto rPET plastiko, o vėlesniais metais šis skaičius didės kelis kartus, plečiant rPET žaliavą naudojančių pakuočių sąrašą.

„Plastiko mažinimas mūsų įmonėje visuomet buvo svarbus klausimas ir šia kryptimi dirbame jau seniai. Prieš keletą metų sumažinome plastikinių butelių ir kamštelių svorius, taip pat plastiko naudojimą pakavimo metu, o perėjimas prie rPET buvo išskirtas prie svarbiausių ateities planų“, – sako R. Viršilas.

PET pakuočių gamintojos „Doloop“ vadovas D. Stulpinas pasakoja, kad technologines galimybes 100 proc. perdirbamo plastiko gamybai turime jau seniai, tačiau dėl cheminių ir fizikinių parametrų antrinės žaliavos panaudojimas yra sudėtingesnis, gamyba ilgiau trunka, natūraliai brangiau kainuoja ir pats liejimo procesas.

„Europoje dirbame su skirtingais perdirbėjais ir kiekvienas iš jų naudoja greitai tobulėjančias skirtingas technologijas. Tai reiškia, kad gerėja ir perdirbto plastiko kokybė, – kalba D. Stulpinas, –O, pavyzdžiui, Japonijoje jau 20 metų visi buteliai yra skaidrūs, juose nėra jokių barjerinių medžiagų. Tai reiškia, kad prekės ženklai Japonijoje savo išskirtinumus išreiškia per pakuotės etiketę, kamštelį, formą. Gaminant tokias pakuotes, svarbiausia yra produkto saugumas. Taigi, ne išvaizda, o kokybė tampa prioritetu.“

Tikslas – kiekviename žingsnyje tausoti išteklius

Kalbėdama verslo pastangas įgyvendinti ES direktyvos reikalavimus, bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ direktorė Aistė Pranckuvienė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik naudoti kuo daugiau rPET pakuočių gamybai. Anot jos, gamintojai apskritai turi ieškoti būdų, kaip sumažinti plastiko kiekviename žingsnyje. Plonesnės pakuotės, lengvesni kamšteliai ar kitokios butelių pakavimo juostos – tik keli pavyzdžiai, kaip pramonė sumažina plastiko kalnus, kartu išvengdama su tuo susijusių CO2 emisijų.

„Pirma, atnaujinome natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ pakuotę, kurios pusė (t.y. 50%) yra sudaryta iš rPET. Antra, sukūrėme „Akvilė“ EKO pakuotę, kuri išsiskiria gerokai tvaresniu įpakavimo sprendimu: vietoje plastikinės plėvelės vandens buteliai yra surišami juostelėmis, kurioms pagaminti reikia 90 proc. mažiau plastiko“, – bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ nuveiktus darbus vardija A. Pranckuvienė.

Ateityje įmonė žada dar labiau sumažinti plastiko naudojimą buteliuose bei didinti perdirbto plastiko panaudojimą gėrimų pakuotėse. „Dėl šios priežasties Lietuvoje veikianti užstato sistema mums yra labai svarbi. Tik surinkus panaudotą plastiką, galime sėkmingai jį perdirbti ir panaudoti pakartotinai“, – akcentuoja A. Pranckuvienė.

Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, gamintojų iniciatyvos neabejotinai prisideda prie žiedinės ekonomikos skatinimo.

„Pastaruoju metu aludariai ir kitų gėrimų gamintojai sėkmingai mažina plastiko naudojimą pakuotėse, tačiau ne mažiau svarbus ir plastikinių butelių gamyboje naudojamos energijos klausimas – vis daugiau daryklų taupo energiją ir naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, o kai kurie net iki 14 proc. reikalingos energijos pasigamina įrengtose nuosavose saulės jėgainėse. Energijos taupymą gamybos procese užtikrina ir įrangos modernizavimas, energiją taupantis LED apšvietimas bei kitos priemonės“, – sako S. Galadauskas.

Anot pašnekovo, per pastaruosius metus beveik dvigubai sumažintas alaus gamybai sunaudojamas vandens kiekis, tad šis sprendimas taip pat reikšmingai prisideda prie aplinkos tausojimo.

„Anksčiau pagaminti vienam litrui alaus reikėjo net iki šešių litrų vandens. Šiai dienai kai kurie aludariai, optimizuodami savo gamybos procesus, vandens suvartojimą yra sumažinę iki 3 litrų. Gal tai ir neatrodo labai dideli skaičiai, tačiau darykla, pagaminanti šimtą ir daugiau milijonų litrų alaus, per metus sutaupo šimtus tūkstančių kubinių metrų vandens“, – apibendrina S. Galadauskas.