Įtakos kainų šuoliui turėjo ne tik pandemijos metu sutrikusi logistikos grandinė, bet ir pakitę aplinkosauginiai reikalavimai. ES direktyva nurodo, kad siekiant mažinti išmetamų plastiko atliekų kiekį, iki 2025 m. plastikinius butelius turėtų sudaryti ne mažiau 25 proc. perdirbto plastiko, o 2030 m. – bent 30 proc. Dėl šios priežasties natūraliai didėja antrinės PET žaliavos paklausa, tačiau tinkama infrastruktūra, reikalinga plastiko atliekoms surinkti, pasidžiaugti gali ne visi.
„Jeigu anksčiau politinis požiūris į plastiko atliekas buvo gana atsainus ir turtingos šalys jas lengva ranka siųsdavo į besivystančias šalis, nes tai buvo pigu ir nereikėjo patiems galvoti apie perdirbimą, tai dabar tiek Europa, tiek visas pasaulis susiduria su didelių iššūkiu – rPET trūkumu“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
Kovą dėl perdirbamo plastiko didina ir konkurencija tarp gėrimų gamintojų bei kitų pramonės šakų. Plastikiniai buteliai daugelį metų buvo perdirbami į dėžutes maisto išsinešimui, kilimus bei kitus buityje naudingus daiktus. Dabar juos panaudoti nori ir drabužių gamintojai. Tiesa, mados pramonė dar nesugalvojo, kaip iš plastiko (pavyzdžiui, poliesterio) gaminamus drabužius perdirbti į naujus tekstilės gaminius, tad žaliavai naudoja susidarančias plastikinių butelių atliekas.
Dėl žaliavos trūkumo gamintojams gali būti sunku vykdyti aplinkosauginius įsipareigojimus, todėl nemaža dalis ES šalių skuba diegti užstato sistemas, kurios padėtų surinkti taip reikalingas antrines žaliavas.
„Europos Sąjunga yra didžiausia plastiko atliekų eksportuotoja, tačiau situacija drastiškai keičiasi. Valstybės, gaudamos paramą bei įvairias subsidijas, intensyviai ieško būdų, kaip atliekas galima būtų tvarkyti šalies viduje, o ne vežti į Azijos šalių sąvartynus, kuriuose dažnu atveju perdirbimui netinkamas užterštas plastikas ir šiukšlės susimaišo ir patenka į nelegalius perdirbimo centrus“ – teigia G. Varnas.
Turime kuo pasidžiaugti, tačiau ant laurų užmigti nevalia
Lietuvoje nuo 2016 m. veikianti užstato sistema – puikus pavyzdys, kaip efektyviai galima prisidėti saugant gamtą ne tik nuo plastiko, bet ir nuo žalą aplinkai darančių stiklo pakuočių.
Skaičiuojama, kad per metus Lietuvos gyventojai vidutiniškai gražina per 600 mln. vienkartinių gėrimo pakuočių, iš kurių daugiau nei 334 mln. vienetų sudaro plastikas. Praėjusiais metais užstato sistemos dėka buvo gražinta net 92 proc. visų į mūsų šalies rinką išleistų PET plastiko pakuočių, pažymėtų užstato ženklu.
„Grąžinimo rezultatai yra pozityvūs, o mūsų duomenimis, sistemos funkcionalumu yra patenkinti net 95 proc. šalies gyventojų. Pakuočių žaliava yra gamintojų nuosavybė, o užstato sistema padeda efektyviau ją valdyti ir leidžia tiesiogiai priimti sprendimus, kaip žaliavą panaudoti“, – sako G. Varnas.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu buteliai dažniausiai gaminami iš pirminės žaliavos, tad gėrimų gamintojams antrinės žaliavos trūkumas dar netapo labai aktualus. Bet vis labiau artėjant ES direktyvoje ir Lietuvos įstatymuose numatytoms datoms, rPET paklausa smarkiai augs. Gamintojai su partneriais tam rengiasi iš anksto.
Užstato sistema Lietuvoje sėkmingai veikia, tačiau ties tuo sustoti neketinama: ieškoma sprendimo, kaip iš PET butelių pagaminti rPET, tinkamą naujų butelių gamybai.
„rPet panaudojimas yra svarbi žiedinės ekonomikos dalis, padedanti smarkiai sumažinti CO2 išmetimą į aplinką. Kai atliekos vežamos perdirbti į kitas šalis, o vėliau perdirbta žaliava toliau keliauja po pasaulį, susidaro labai ilga logistikos grandinė, o tai natūraliai reiškia milžiniškas CO2 emisijas. Kartu su savo partneriais ir Lietuvoje veikiančiais perdirbėjais rengiamės svarbiems pokyčiams. Sieksime, kad surinkti PET buteliai virstų naujais PET buteliais čia, Lietuvoje, o tai reikšmingai sutrumpintų logistikos grandinę ir smarkiai sumažėtų CO2 emisija, – teigia G. Varnas. – Tokia inovacija sukuria praktiškai uždarą daugkartinį gamybos-perdirbimo ciklą, kuris leidžia naują tarą gaminti iš perdirbtos žaliavos su nedideliu pirminio PET plastiko papildymu pakuočių gamybos sraute. Lietuvoje turime stiprius PET preformų gamintojus, todėl mums nebūtina vežti savo PET žaliavos kažkur į Vokietiją ar Prancūziją. Visą žiedinės ekonomikos ciklą galime turėti čia, Lietuvoje.“
Rinkos duomenys rodo, kad plastikas yra populiariausia pakuotės rūšis, tad neišvengiamai būtina ieškoti būdų, kaip jį paversti ne tik patogia, bet ir tvaria žaliava, galinčia prisidėti prie didesnio išteklių panaudojimo efektyvumo ir mažesnės panaudotų produktų įtakos aplinkai.
Užsakymo nr.: PT_89023707