Inovatyvios technologijos ir gamtai draugiški sprendimai

Pavojingų atliekų tvarkymo įmonė UAB „Toksika“ praėjusių metų NAVA konkurse pelnė 3 nominacijas vidutinių įmonių kategorijoje. Už bendrovės veiklą, mažinančią aplinkos taršą, „Toksika“ pelnė „Aplinkai draugiškiausios įmonės“ apdovanojimą, o už visuomenės švietimą ir ekologinio sąmoningumo didinimą tiek komisijos, tiek ir „Delfi“ skaitytojų buvo pripažinta „Metų bendruomeniškiausia įmone“.

Anot įmonės generalinio direktoriaus Arūno Dirvinsko, būti pastebėtais ir įvertintais visuomet malonu, tačiau sustoti ir užmigti ant laurų neketinama, tad įmonė ir toliau stiprina savo socialinę atsakomybę: „2014-2015 metais, kuomet įmonė dar tik ketino pradėti savo veiklą, susidūrėme su rimtu visuomenės pasipriešinimu dėl galimos taršos ir jos poveikio. Tai padėjo suprasti, kad tik atviras dialogas su visuomene ir jos švietimas gali padėti užsitarnauti gyventojų pasitikėjimą. Mūsų verslas susijęs su pavojingų atliekų tvarkymu, tad skaidrumas, atvirumas ir viešumas tapo pagrindinėmis vertybėmis“.

Nuo pat pirmųjų veiklos dienų UAB „Toksika“ itin daug dėmesio skyrė visuomenės švietimui ir atviram dialogui su gyventojais: buvo organizuojamos atvirų durų dienos, ekskursijos mokiniams bei studentams, kuriomis siekta parodyti atliekų tvarkymo procesus, juose taikomas aplinkosaugines priemones. „Sau pasižadėjome, kad dirbsime saugiai ir atsakingai arba nedirbsime visai“, – sako A. Dirvinskas. Atsakingas požiūris į savo veiklą bei aktyvus bendravimas su piliečiais netruko atnešti teigiamų rezultatų ir įvertinimą NAVA apdovanojimuose.

Ypatingą dėmesį įmonė skiria ir savo darbuotojų socialiniai gerovei. Šiais metais įmonė pasirašė trišalę sutartį su Šiaulių rajono savivaldybe ir Bridų bendruomene, pagal kurią įmonė įsipareigoja sutvarkyti parką, mainais už tai gaudama leidimą naudotis teritorija įmonės šventėms, darbuotojų susibūrimams, rengti įvairius renginius.

Intensyviai dirbama ir saugant bei tausojant aplinką, diegiant modernius bei aplinkai draugiškus sprendimus. Bendrovė investavo daugiau nei 300 tūkst. eurų į antrą pakaitinę automatinio monitoringo taršalų matavimo stotelę, kuri leidžia dar tiksliau fiksuoti ir kontroliuoti išmetamų taršalų kiekį, taip pat įsigijo žemės miškui sodinti, o tai padės amortizuoti CO2 emisijas.

Foto: Shutterstock

„Judame visomis aplinkosaugos kryptimis: keičiame senas transporto priemones į ekologišką transportą, elektromobilius, atsisakome kieto kuro katilinių, pereiname prie saulės baterijomis gaminamos elektros energijos, šilumos siurblių“, – pasakoja A. Dirvinskas.

Paklausus, ar COVID-19 pandemijos akivaizdoje įmonei neteko susidurti su netikėtumais, pašnekovas atviras – naujoji realybė atnešė nemažai iššūkių.

„Medicininių atliekų su galimu užkratu kiekiai pastebimai išaugo, tad vienu didžiausių iššūkių tampa ne tik saugus šių atliekų surinkimas ir sutvarkymas, bet ir šį darbą atliekančių darbuotojų sauga. Tokios atliekos yra tvarkomos pirmumo tvarka, o su šiomis atliekomis dirbantiems žmonėms taikome papildomas saugumo priemones, naudojame specialią pneumatinę ranką, kuri be sąlyčio su žmogumi surenka medicinines atliekas ir perkelia jas į deginimo įrenginius“, – aiškina „Toksika“ vadovas.

Atsakingas požiūris į vartotojų poreikius

Didelių įmonių kategorijoje už lyderystę plėtojant tvarų žemės ūkį „Aplinkai draugiškiausios įmonės“ apdovanojimą už 2020 m. veiklą atsiėmė ekologiško maisto bendrovė „AUGA group“. Įmonės rinkodaros ir tvarumo vadovo Gedimino Judzento teigimu, šis pripažinimas – tai įrodymas, kad bendrovė juda teisinga linkme.

„Jau šiandien savo veiklose darome daugiau nei reikalauja ES ekologiniai reglamentai. Vystome uždaro ciklo ekologinio ūkio modelį, kuriuo siekiame sinergijos tarp skirtingų žemės ūkio šakų ir organinių atliekų antrinio panaudojimo. Taikome bearimines technologijas didžiojoje dalyje (99 proc.) savo dirbamų žemių. Visose grupės įmonėse naudojame tik sertifikuotą žaliąją elektros energiją. Siekiant užauginti maistą, kuris neturėtų poveikio aplinkai, pradėjome vystyti tris technologinius projektus: biodujų infrastruktūrą ir jomis varomos žemės ūkio technikos sukūrimą, specializuotus pašarus galvijams ir regeneracinę sėjomainą“, – pasakoja G. Judzentas.

Nesustoti ir toliau kryptingai judėti socialinės atsakomybės kryptimis įmonę skatina ją supanti aplinka: vartotojai, kuriems vis labiau rūpi, kokioje aplinkoje yra užauginti jiems reikalingi produktai, taip pat ir partneriai bei darbuotojai.

„Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 70 proc. vartotojų pirkimo įpročiams įtaką daro tvarumo kriterijai. Todėl mes, būdami maisto sistemos dalimi, siekiame sukurti technologijas, kurios leistų pagaminti maistą be žalos gamtai. Darbuotojai ir verslo partneriai taip pat yra labai svarbi mūsų organizacijos dalis, be kurių negalėtume įgyvendinti kasdienių veiklų. Atsakingas požiūris į darbuotojų gerovės kūrimą organizacijoje bei ilgalaikių ir vertybiškai sutampančių partnerių pasirinkimas padeda sėkmingai siekti organizacijos tikslų“ – teigia „AUGA group“ atstovas.

Pastaruoju metu įmonė aktyviai dirba gerindama visas tris tvaraus verslo sritis: aplinkosaugą, socialinę atsakomybę ir tvarų valdymą, tačiau didžiausias dėmesys, anot pašnekovo, skiriamas aplinkosaugos, kovai su klimato kaita iniciatyvoms.

„Šiais metais pristatėme keletą metų kurtą hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių „AUGA M1”, skirtą profesionaliam naudojimui. Tai yra pirmasis „AUGA group“ žingsnis, siūlant technologinius sprendimus, kurie eliminuos klimato taršą visoje maisto grandinėje – nuo lauko iki lentynos“, – sako G. Judzentas.

Skandinaviškas požiūris į darbuotojus

Nors įprasta, kad socialinės atsakomybės klausimai dažniau minimi didelių ir vidutinių įmonių kontekste, Lietuvoje turime puikių socialinės atsakomybės pavyzdžių ir mažų įmonių gretose. Viena jų – žaliosios energetikos bendrovė „Gren Lietuva“, kurios Klaipėdos filialas už darbo kultūros puoselėjimą 2020 m. NAVA konkurse laimėjo „Metų darbovietės“ titulą mažų įmonių kategorijoje.

„Įmonėje vadovaujamės principu, kad darbuotojai yra svarbiausias turtas, juk be jų įmonė tėra juridinis vienetas, įrašas rekvizituose. Galime pasidžiaugti procesų optimizavimo rezultatais, didėjančiu efektyvumu. Visa tai yra „Gren Lietuva“ dirbančių žmonių nuopelnas. Mums svarbiausia ne tai, kiek darbuotojas praleidžia laiko darbe, o kiek to laiko jis išnaudoja kurdamas“, – sako UAB „Gren Lietuva“ ryšių su visuomene specialistas Andrius Kasparavičius.

Tam, kad darbuotojai kurtų, būtų aktyvūs ir prisidėtų prie įmonės augimo, „Gren Lietuva“ vadovaujasi skandinaviška darbo kultūra, kurios pamatas – įmonėje dirbančių žmonių gerovė. Priemonių, kuriomis prisidedama prie darbuotojų gerovės, spektras labai platus: nuo galimybės pasiimti laisvadienį laikui su šeima iki įvairių įmonės organizuojamų pramogų, sportinių veiklų ar švenčių, taip pat svarbių smulkmenų – poilsio zonų darbo vietose įrengimo ar šviežių vaisių kiekvieną dieną.

Pats darbo procesas įmonėje grindžiamas atviros lyderystės principu, kuomet darbuotojai gali laisvai imtis iniciatyvos, teikti savo pasiūlymus, diskutuoti su vadovais, o atsakomybės yra paskirstomos tolygiai. Tokiu būdu darbuotojas aiškiai žino, ko ir kiek jis turi padaryti, o už darbą bus tinkamai įvertinama. „Labai skatiname savo darbuotojus imtis iniciatyvos ir nebijoti suklysti, nes be klaidų negali būti ir progreso“, – teigia A. Kasparavičius.

Foto: Shutterstock

Daug dėmesio įmonė skiria ir dialogui bei komunikacijai su visuomene. Pasak pašnekovo, praėjus 8 metams po termofikacinės „Gren Lietuva“ jėgainės Klaipėdoje atidarymo, žmonių požiūris į energiją, gaminamą iš atliekų, kardinaliai pasikeitė.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad vietiniai gyventojai kone rakindavosi prie statybų aikštelės tvoros, taip išreikšdami nusistatymą prieš jėgainės statybas. Tačiau šiai dienai viskas kardinaliai pasikeitę – sulaukiame daugybės tų pačių žmonių kreipimųsi su prašymais padėti ar patarti įvairiose situacijose. Visada laikomės pozicijos, kad privalome padėti gyventojams išspręsti jiems kylančius klausimus ar problemas nepriklausomai nuo, kokiu būdu jų kreipimasis mus pasiekia – oficialiu laišku, telefonu ar žinute socialiniuose tinkluose“, – sako A. Kasparavičius.

Dar iki pandemijos pradžios „Gren Lietuva“ per metus surengdavo apie 60 ekskursijų po jėgaines. Užklupus naujajai realybei ir pandemijai kone sustabdžius visą pasaulį, gyventojų edukacijai skiriamas dėmesys nesumažėjo, tiesiog persikėlė į virtualią erdvę: vietoj gyvų pasivaikščiojimų įmonė pasiūlė virtualias 3D ekskursijas, kurios tapo labai populiarios moksleivių gretose.

„Norime, kad gyventojai iš arti pamatytų, kaip viskas vyksta, patenkintų savo smalsumą ir išvaikytų nepagrįstas baimes, jei tokių iki šiol turėjo. Esame žaliosios energetikos atstovai, tad švietimas aplinkosaugos ir ekologijos klausimais mums visada aktualus. Stengiamės šviesti visuomenę įvairiomis priemonėmis, tad net ir pandemijos metu esame pasirengę bendrauti ir skleisti gerąją praktiką“, – teigia A. Kasparavičius.