Maisto švaistymas – ne tik Lietuvos problema

Europos Sąjungoje kasmet prarandama apie 88 mln. tonų maisto. Lietuvoje reikšmingų tyrimų maisto švaistymo klausimais nėra, tačiau skaičiuojama, kad kiekvienas lietuvis per metus išmeta apie 41 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

„Maisto bankas“ praėjusiais metais nuo iššvaistymo išsaugojo ir stokojantiems perdavė 5307 tonas gero maisto, tačiau maisto, kuris nepasiekia žmonių stalų yra bent kelis kartus daugiau.

„Maisto bankas“ vadovo Simono Gurevičiaus teigimu, pasaulyje daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių. Jų kiekis sudaro 45 % viso pasaulio žmonių išmetamo maisto. Taip pat dažnai išmetami duonos gaminiai ir pieno produktai. „Dalis maisto prarandamas nuimant laukus, transportuojant, gamybos procesuose, kita dalis maisto išmetama jau vartotojo namuose. Maistas išmetamas dėl įvairių priežasčių – per daug jo nusiperkama, nesuprantama galiojimo terminų „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“, žmonės nežino, kaip maistą tinkamai laikyti, pasiduoda prekybininkų siūlomoms nuolaidoms ir perka didesnį produkto kiekį, nei galės sunaudoti“, – pastebi pašnekovas.

Maisto gausa – nėra blogybė. Tačiau jo perteklių namuose spręsti išmetimu– nėra gerai. Visų pirma, maistas yra gaminamas ir auginamas ne tam, kad būtų išmestas ar utilizuotas. Jis gaminamas tam, kad būtų suvalgytas. Maisto gamyba reikalauja daugybės resursų – žemės išteklių, vandens, energijos, darbo jėgos, o taip pat ir lėšų. Maisto transportavimas, jo gamyba dažnai į aplinką skleidžia šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ir jeigu maistas nepasiekia savo galutinio tikslo – žmogaus stalo, visi maisto auginimui ir gamybai sunaudoti resursai panaudojami tiesiog veltui.

Šios problemos mastą paprasčiau suvokti pasidomėjus, koks konkrečiai kiekis išteklių yra reikalingas vieno ar kito produkto gamybai. „Pasaulyje daugėja vietovių, kuriose trūksta gėlo vandens. O pagaminti vienam kilogramui jautienos jo reikia net 15 145 litrų. Žinant, kad vis dar yra žmonių, kurie negali pilnavertiškai maitintis, maisto švaistymas tampa dar opesne problema. Negalvodami švaistome ribotus išteklių resursus ir taip nusigręžiame nuo žmonių, kurie stokoja“, – pažymi S. Gurevičius ir priduria, kad išmestas ir pūvantis maistas generuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios yra tiesioginis klimato krizės kaltininkas. Pasak jo, maisto švaistymas šių dujų generuoja tris kartus daugiau, nei aviacija.

Maisto švaistymo problema ir jos keliamos pasekmės viešumoje sulaukia nedaug dėmesio. Akivaizdu, kad abejingumu pokyčių nepasieksime, todėl būtina imtis realių, pokyčių link vedančių, veiksmų. „Klimato atšilimo padariniai jau matomi plika akimi, todėl šiuo metu labai svarbus visuomenės, verslo, valstybės, nevyriausybinių organizacijų susitelkimas ne tik edukuojant žmones, kurie galbūt dar nesupranta problemos masto. Tačiau taip pat ir darant realius veiksmus, kad maisto būtų išmetame mažiau“, – tikina „Maisto banko“ vadovas.

Užmojis nešvaistyti maisto pasiteisina su kaupu

Tinklaraštininkė Aistė Strelčiūnė prisipažįsta, kad visiškai išvengti maisto švaistymo jos šeimai kol kas dar nepavyksta, tačiau maksimaliai sumažinti išmetamų produktų kiekį padeda racionalus planavimas.

Kiekvieną savaitę, prieš keliaudama apsipirkti į parduotuvę, Aistė susidaro savaitės meniu. Pirmą kartą tai išbandė maždaug prieš devynerius metus. Kaip pati tikina – taupumo sumetimais, tačiau dabar jau įsitikino – toks planavimas sutaupo ne tik pinigų, bet ir laiko, praleidžiamo virtuvėje. Galiausiai, nebelieka amžinai varginančio klausimo – ką gi gaminti vakarienei?

Anot pašnekovės, maisto planavimas leidžia labiau subalansuoti valgius, turėti didesnę produktų įvairovę. Planuojant maistą galima efektyviau panaudoti likučius ar greičiau gendančius produktus. „Jeigu yra apvytusių daržovių, kurios nėra apgedusios arba labai prinokusių bananų, vienus panaudosiu troškiniui, kitus – bananų duonai, sausainiams ar blynams. Stengiuosi neišmesti to, ką dar galima suvartoti“, – sako A. Strelčiūnė.

Tam, kad maisto nereikėtų išmesti, gamindama A. Strelčiūnė stengiasi apgalvoti, kokio kiekio maisto reikės. Be to, reguliariai peržiūri turimų produktų galiojimo laiką. Tokiu būdu atsirenka, kuriuos produktus reikėtų sunaudoti greičiau ir įtraukia į artimiausių dienų meniu.

„Atsakingas maisto vartojimas man yra natūralus dalykas. Pati kepu duoną, bet jei žinau, kad ją valgysime tik kelias artimiausias dienas, pusę kepalo supjaustau riekėmis ir užšaldau. Panašiai darau su didesnėmis daržovėmis, pavyzdžiui, moliūgu. Jeigu vaisių inde pastebiu smarkiai sunokusį bananą, bet nenoriu nieko su juo kepti, nulupu ir užšaldau, o vėliau naudoju žaliesiems kokteiliams“, – sako pašnekovė.

Anot jos, vertingus pokyčius prisijaukinti ne taip ir sudėtinga. Vis tik jie galimi tik tada, kai pats žmogus to nori, kai supranta, kodėl blogai yra švaistyti maistą. „Džiugu, jog šia tema kalbama vis daugiau, o žmonės pradeda sąmoningiau planuoti apsipirkimą. Mano nuomone, tai nedideli žingsniai esminių pokyčių link“, – sakė ji.

Svarbu ne tik atsakingai vartoti, bet ir tinkamai rūšiuoti

Ar išmesdami nesuvalgytus maisto produktus į šiukšlių dėžę kada susimąstėte, koks tolimesnis jų likimas? Vilniuje esantis Kazokiškių regioninis sąvartynas – vienas iš vienuolikos veikiančių mūsų šalyje. Jame nugula visos atliekos, likusios po rūšiavimo. Šiuo metu sąvartyne sukaupta kone keturi milijonai tonų laidojimui skirtų šiukšlių. Jų kiekis galėtų būti kur kas mažesnis, jei išmesdami nebereikalingus maisto produktus, juos tinkamai išrūšiuotume.

Pūdamos maisto atliekos užteršia konteineryje esančias perdirbimui tinkamas atliekas, tad prarandame mišriose komunalinėse atliekose esančias antrines žaliavas. Pakanka įmesti į mišrių atliekų šiukšliadėžę indelį su aliejumi ir visos konteinerio atliekos amžiams keliaus į sąvartyną, nes jų tiesiog nepavyks perdirbti ar panaudoti antrą kartą.

Tai, kad rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas gyventojai gali išmokti, suprasti kokią naudą tai duoda aplinkai ir jų pačių kišenei, rodo lyderio šioje srityje Alytaus regiono patirtis. Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo bei perdirbimo sistema čia sėkmingai veikia ketvirtus metus.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas teigia, kad visose regiono savivaldybėse – Alytaus, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos atliekų surinkimo kaštai sumažėjo maždaug po 50 tūkst. eurų. Užuot pabrangusi, logistika atpigo. Be to, gyventojai 30 proc. geriau išrūšiuoja ir pakuotes, antrines žaliavas.

Aplinkos ministerija numato, kad specialūs maisto produktų rūšiavimui skirti konteineriai visoje Lietuvoje ims veikti iki 2024 metų, kuomet įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, maisto atliekų rūšiavimas taps privalomas. 2014-2020 m. finansavimo laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšomis planuojama įsigyti 27588 biologinių atliekų konteinerių individualioms valdoms, įsigyti 46315 kompostavimo priemonių individualioms valdoms ir konteinerių aikštelėse pastatyti 3767 biologinių (maisto ir žaliųjų) atliekų konteinerių. Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis planuojama aprūpinti 200 tūkst. namų ūkių maisto - virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis.

Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.