Kiekvienai kalbai būdinga tokia savybė, tačiau mūsiškė itin briaunota: maža to, kad ji nepaprastai žodinga, – dar ir žodžių tvarka sakinyje nefiksuota, skirtingai negu, pavyzdžiui, anglų ar vokiečių kalbose. Kitaip tariant, galime sakinyje žodžius šokdinti pagal savo norą, kad tik būtume kuo labiau suprasti.
Prie to mūsų noro vis labiau pritaikomos ir skyrybos taisyklės. Žinoma, skyrybos pagrindas ir toliau išlieka nejudinamas, tačiau visa kita vis labiau atlaisvinama – vis dėl tos kuo tikslesnės minties.
Atnaujintas skyrybos taisykles aptariame su jų aprašo „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai" rengėju Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės nariu, Klaipėdos universiteto profesoriumi dr. Albinu Drukteiniu.
Tačiau pirmiausia ir vėl žvilgtelėkime į kalbrodėlį – atlikime skyrybos testą, kurio visi atsakymai paaiškinti šiame straipsnyje.
Atskaitos taškas – funkcionalumas
Profesoriaus dr. A. Drukteinio teigimu, atnaujintosios skyrybos taisyklės ne itin pakeistos. Papildymai labiau susiję su tam tikrais taisyklių variantais, retesniais atvejais, vienu kitu nauju, ankstesnėse taisyklėse neaptartu, teksto ir skyrybos tipu.
„Peržiūrėti taisykles, jas atnaujinti skatina pastebėti jų taikymo sunkumai, vartosenoje pasirodę, bet taisyklėse neaptarti atvejai", – paaiškina profesorius.
Pasak jo, anksčiau sudarant taisykles labiau buvo remiamasi sakinio struktūra, sakinio dalių tipais, jų išsidėstymu, dėmesys į kalbėtojo norus ir galimybes skyrybos ženklais perteikti sakinio prasmės niuansus buvo kreipiamas retokai. O kaip tik nuo to juk ir priklauso skyrybos funkcionalumas. Jei skyryba neleidžia ženklais parodyti to, ką teksto autorius norėtų parodyti, vadinasi, ji nėra pakankamai funkcionali. Ir skaitytojas negalės pajusti tų niuansų, jei jų nebus kaip parodyti.
Tokiu požiūriu vadovaujantis ir padarytas vienas iš ryškesnių pakeitimų – atlaisvinta aiškinamųjų sakinio dalių su jungiamaisiais žodžiais, iš dalies ir vienarūšių sakinio dalių skyryba.
Kadangi nemažai vienavardžių sakinio dalių galima suprasti ir kaip paaiškinimus, papildymus, ir kaip vardijamus, nors turinio atžvilgiu ir nelygiaverčius, tik iš dalies sutampančius dalykus, gali būti pasirenkamai skiriama tokiuose sakiniuose kaip šie:
Europos Sąjunga, kartu ir Lietuva(,) laikosi būtent tokios nuostatos energetikos klausimais. Švietimo įstaigos bendruomenė, pirmiausia jos vadovai(,) turi inicijuoti šio klausimo svarstymą savivaldybėje.
Kitaip tariant, antrą vienavardę sakinio dalį nebūtina išskirti kaip aiškinamąją – ją galima atskirti kaip papildymą, pasakomą vienarūšėms sakinio dalims artima išvardijamąja intonacija.
Ir priešingai – antrą vienarūšę sakinio dalį su pabrėžiamaisiais žodeliais, kaip bent (jau), daugiausia(i), dažniausia(i), greičiausia(i), ypač, kaip ir, lygiai kaip (ir), panašiai kaip ir, kartu ir, labiausiai, net, paprastai, pirmiausia, veikiausiai ir pan., galima išskirti kaip papildymą, pridūrimą, nors tai yra du dalykus nurodančios sakinio dalys ir be šių žodelių galėtų būti vertinamos kaip įprastos vienarūšės, pavyzdžiui:
Europos Parlamentas, kaip ir Europos Sąjungos Taryba(,) yra pagrindinė ES teisėkūros institucija. Taip buvo išspręstas kelio, kartu ir bendruomenės susipriešinimo(,) klausimas.
Atnaujintose taisyklėse suvienodinta vadinamųjų antrinę aplinkybės reikšmę turinčių pažyminių skyryba – skiriami pasirinktinai net ir pažymintys įvardį, mat jų paskirtis vienoda, nesvarbu, ką jie pažymėtų – daiktavardį ar įvardį, pavyzdžiui:
Nepaprastai šakotas(,) jis metė šešėlį vos ne pusei kiemo.
Atnaujintose taisyklėse aptarti ir įvairūs dokumentams, mokslo darbams būdingo skaidomo teksto skyrybos, kartu ir rašybos atvejai, skyryba esant nuorodoms bei išnašoms – to ankstesnėse taisyklėse nebuvo ar buvo tik retos pastabos.
„Atnaujintose taisyklėse yra daug taisyklių taikymo paaiškinimų, bandoma vartotoją apsaugoti nuo klaidingos kokio nors kalbos vieneto interpretacijos, taigi ir netikslaus taisyklių taikymo", – pabrėžia profesorius.
Skyrybą lemia vartosenos skirtybės
„Nereikėtų išleisti iš akių neretai pasitaikančio dvigubo ar net trigubo kalbos vieneto „gyvenimo" vartosenoje", – atkreipia dėmesį profesorius A. Drukteinis.
Pasak jo, skyrybą lemia žodžio ar konstrukcijos paskirtis sakinyje. Ta paskirtis nebūtinai visada turi būti vienoda. Jei, pavyzdžiui, prielinksninė konstrukcija su be eina papildiniu, ji negali būti skiriama: Be įrankių tokio darbo nepadarysi.
Jei ji eina išskirties ar įtraukties aiškinamąja sakinio dalimi – privalo būti išskirta: Be įrankių, sodininkas už tą sumą nusipirko trąšų ir sėklų.
„Iliustruojant ta pačia prielinksnine konstrukcija, galima pasakyti, kad be sintaksės žinių geros skyrybos nebus", – apibendrina profesorius ir pateikia naują pavyzdį – apie žodį pavyzdžiui.
Jei pavyzdžiui eina sakinyje papildiniu, jokių skyrybos ženklų nereikia: Tam pavyzdžiui reikia kitokio paaiškinimo.
Jei pavyzdžiui eina jungiamuoju (įvadiniu) žodžiu iliustracinio aiškinimo sakinio dalyje, jis gali būti ir atskiriamas nuo likusios aiškinimo dalies kaip įterpinys, ir neskiriamas – kaip ir kiti jungiamieji aiškinamųjų sakinio dalių žodžiai:
Būdvardžiai, pavyzdžiui(,) geras, gražus, medinis, nurodo daiktų plačiąja prasme ypatybes.
Jei pavyzdžiui eina įterpiniu, jis išskiriamas privalomai: Mes, pavyzdžiui, niekada nesielgėme taip negarbingai.
Pasak profesoriaus, kiek laisva ar nelaisva turėtų būti skyryba, iš dalies priklauso ir nuo taisyklių sudarytojų nuostatos. Jei į taisykles, jų formulavimą žiūrima egzaminuotojų, mokymo proceso dalyvių akimis, tada geresnė atrodo paprastesnė, formaliais požymiais paremta skyryba.
„Bet kalba yra pirmiausia tekstų kūrėjų įrankis, – pabrėžia dr. A. Drukteinis. – Rašytinio teksto autoriui skyrybos taisyklės turi padėti ir perteikti tai, ko neperteikia žodžiai, ir paryškinti tai, kas pasakoma žodžiais. Be laisvos skyrybos nepavyktų parodyti nežymių skirtybių, o autoriui ir tekstui jų reikia. Kam to nereikia, vadovausis pagrindiniais tam tikrų sakinio elementų skyrimo punktais ir to pakaks. O gero, tikslaus ir įvairaus teksto kūrėjui skyrybos laisvė tik padės, žinoma, suprantant pasirinkimo skirtybes."
Svarbus kiekvienas skyrybos ženklas
Profesoriaus teigimu, net ir pasirenkamosios skyrybos atveju kablelis atlieka svarbų vaidmenį. Palyginkime du sakinius:
Šunį uždaręs balkone, katę įleidau į svetainę. Šunį, uždaręs balkone katę, įleidau į svetainę.
Jeigu dalyvinių aplinkybių neišskirtume, sakinys išvis būtų nesuprantamas. Jei išskirtume vienaip ar kitaip, vis kitas augintinis atsidurtų balkone ar svetainėje.
„Taigi, skyrybos ženklai būtini, nors skyryba yra pasirenkamoji", – daro išvadą profesorius.
Jo teigimu, vartosenoje neretai sakinio prasmę tenka lukštenti iš platesnio teksto, jame esančių žodžių, nekreipiant dėmesio į neparašytus ar klaidingai sudėliotus ženklus, bet, deja, ir tokiu atveju negalima būti tikram, kad tekstas bus suprastas teisingai.
Antra vertus, nors įprastai visa sintaksinė aplinka perteikia mintį, skyryba neretai pabrėžia tam tikrus jos niuansus, kurie tekstui gali būti reikšmingi.
Štai du, regis, beveik identiški sakiniai, besiskiriantys vos vieninteliu brūkšniu:
Atvykusius svečius – Seimo narius – pirmiausia pasikvietė pasikalbėti moksleivių savivaldos atstovai. Atvykusius svečius – Seimo narius pirmiausia pasikvietė pasikalbėti moksleivių savivaldos atstovai.
Išmanantis skyrybą kitam išmanančiajam per juos suteiks papildomų žinių: du brūkšniai rodo primenamą informaciją, taigi, tekste Seimo nariai jau buvo minėti. Vienas (tapatumo) brūkšnys rodo lygiavertę informaciją, vadinasi, ankstesniame tekste dar neminėta, kas yra tie svečiai.
„Išmaniai naudodamiesi skyrybos variantais tekstą padarome tikslesnį, kartu ir įtaigesnį, lengviau suprantamą", – teigia profesorius dr. A. Drukteinis.
Kaip mums sekasi būti išmaniems?
Kad ir kaip nesinorėtų pripažinti, pastaruoju metu skyrybos ženklus, regis, ėmėme derinti su kvėpavimo ritmu – kur stabtelėjame oro įkvėpti, ten ir įterpiame kokį kablelį. Be skrupulų atskirdami netgi veiksnį nuo tarinio.
„Jei sakinys ilgas, daug kur to oro reikia įkvėpti, – sako VLKK Kalbos konsultacijų grupės (KKG) vadovė S. Sereikienė. – Taip, kableliai ir brūkšniai pastaruoju metu labai pamėgti. O brūkšnys nėra neutralus skyrybos ženklas, kartais jis dedamas ten, kur visiškai pakaktų kablelio. Gal ši tendencija iš to pauzių pomėgio? Gal labiau atkreipia dėmesį tas brūkšnys?"
S. Sereikienės nuomone, turi būti išlaikomas kalbos stuburas, pagrindiniai dalykai. Deja, konsultantų praktika rodo, kad kalba sudėtingėja, sakiniai ilgėja, ir žmonėms darosi tiesiog sunku atskirti, kur baigiasi vienas šalutinis sakinys ir prasideda kitas, kur išplėstinės dalyvinės aplinkybės, ar čia tikrai jos, ne kas kita.
„Kai sakiniai sudėtingesni, ilgesni, tada, aišku, sunkiau ir skirti. Ir skyrybos klaidų daugiau padaroma. Šiaip visiems linkėčiau rašyti paprastesniais sakiniais, jeigu tai įmanoma", – sako S. Sereikienė, tačiau pirmiausia, jos manymu, reikėtų tiksliai žinoti, ką norima pasakyti.
Kai tai žinai, galiausiai tiksliai ir suformuluosi, o kai suformuluosi – aiškesnė bus ir skyryba.
„Kartais žmogus mano: „Ai, padėsiu čia tą kablelį, svarbu, kad ne per mažai." Tačiau skyryba tikrai padeda suprasti tekstą arba suklaidina", – antrina profesoriui S. Sereikienė, neabejojanti, kad skyrybos įgūdžius lavina gerai suredaguotos knygos.
Straipsnis parengtas iš VLKK vykdomos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų
Užsakymo nr.: PT_88952573