„Bet kokį konfliktą visuomet siūlyčiau pradėti spręsti nuo konstruktyvaus dialogo. Net ir esant įtampai, atviras šalių pokalbis daugeliu atvejų – pati efektyviausia problemos sprendimo priemonė. Jeigu iškyla klausimų, pasitarkite su Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) dirbančiais specialistais ir tik tuomet, kai diplomatiniu keliu sprendimo rasti nepavyksta, tikslinga pateikti oficialią skundo ar prašymo formą darbo ginčų komisijai“, – pataria VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Specialistas patikina – besikreipiančio asmens saugumas ir konfidencialumas užtikrinamas visais atvejais, tačiau baimė, kad darbdavys sužinos, kas „paskundė“ – tik vienas iš daugybės mitų, kuriuos VDI specialistai girdi nuolatos.
1 mitas. Jei darbuotojas kreipsis į VDI, darbdavys sužinos jo tapatybę.
Į VDI besikreipiančio asmens tapatybė jokiomis aplinkybėmis nėra atskleidžiama darbdaviui, net ir vykdant patikrinimą įmonėje. Tam, kad būtų užtikrintas darbuotojo konfidencialumas, taikomi skirtingi tikrinimo metodai. Pavyzdžiui, jei teisių pažeidimas yra susijęs su vienu konkrečiu asmeniu, tikrinimo metu bus vertinamos didesnės grupės žmonių ar visos įmonės darbuotojų darbo sąlygos. Taip pat darbuotojas turi teisę kreiptis į kitame mieste esantį VDI skyrių arba pateikti skundą internetu.
2 mitas. VDI atlieka tikrinimus tik pažįstamiems, o darbdaviai patikrinimo metu turi galimybę „susitarti“.
VDI atstovauja ne konkrečių subjektų interesus, o visų dirbančiųjų. Jei skundas pateiktas tinkamai ir oficialiai, o jame aiškiai įvardinami pažeidimai, darbdavys negali daryti jokios įtakos tolimesnei tyrimo eigai, juo labiau sprendimams. Tais atvejais, kai nurodyti pažeidimai gali sukelti pavojų darbuotojų sveikatai ar gyvybei, reaguojama iškart, prioritetine tvarka.
3 mitas. Darbuotojas nieko negali padaryti, jei bus verčiamas dirbti viršvalandžius, neaprūpintas reikalingomis saugos priemonėmis ar jo teisės bus pažeidžiamos kitais būdais.
Darbas poilsio dienomis ir viršvalandžiai gali būti skirti dirbti tik su darbuotojo sutikimu (išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus). Be to, už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis privalo būti atitinkamai sumokama. Sudaryti darbuotojams tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas yra darbdavio pareiga. Taip pat darbdavys privalo finansuoti ir tam reikiamų priemonių įsigijimą ir jomis aprūpinti. Jeigu darbdavys pažeidžia šiuos įstatymus, darbuotojai gali pateikti skundą VDI.
4 mitas. Jei darbuotojas sugadina darbo įrankį ar įrenginį darbe – privalo už tai kompensuoti darbdaviui.
Jei darbuotojas turtą sugadino tyčia ir darbdavys tai įrodo, tuomet gali tekti kompensuoti darbdaviui padarytą žalą. Jei įrankis ar įrenginys sugedo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Nepavykus rasti kompromiso, abi šalys arba viena iš jų gali kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri, įvertinusi visas aplinkybes, pateiks sprendimą.
5 mitas. Iš darbo visada reikia išeiti „savo noru“, net jei esi atleidžiamas, nes kitaip darbdavys tiesiog išrašys eilę papeikimų ir atleis.
Tai pakankamai dažnai pasitaikanti situacija. Jei darbo santykiai nutraukiami darbuotojo iniciatyva, darbdavys turi teisę nemokėti išeitinės kompensacijos. Todėl darbdavys, turėdamas intenciją atleisti darbuotoją ir sutaupyti, gali reikalauti išeiti iš darbo savo noru. Kraštutiniais atvejais taiko net psichologinį spaudimą, taiko darbo pareigų pažeidimą. Šioje situacijoje, jei darbuotojas nori išeiti savo noru, šis išėjimo pagrindas priklauso išimtinai tik nuo darbuotojo valios. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai darbuotojo reikalaujama išeiti savo noru, rekomenduojama nepasiduoti darbdavio įtakai ir kreiptis į VDI konsultacijai. Kvalifikuoti specialistai ne tik suteiks visą reikiamą informaciją, bet ir rekomenduos darbuotojui darbo teisių gynimo būdus.
6. Jei būsi atleistas už pažeidimą, kiti darbdaviai tai matys ir nenorės įdarbinti.
Kažkada buvo paplitęs mitas, kad darbuotojai turintys papeikimų (pagal senąjį reglamentavimą) arba atleisti už darbo pareigų pažeidimus, patenka į juoduosius sąrašus. Tokio pobūdžio duomenų bazės nėra. Straipsnį, pagal kurį asmuo buvo atleistas gali matyti tik Sodros darbuotojai, kurie prie Jūsų duomenų prisijungti gali tik turėdami tam pagrindą. Būsimas darbdavys negali matyti kokiu pagrindu buvo nutraukti ankstesni darbo santykiai, kaip ir buvusių darbo pareigų pažeidimų, dėl kurių darbuotojas galėjo būti atleistas.
7 mitas. Darbo laikas prieš šventes valanda sutrumpinamas tik biudžetinėse įstaigose.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda visiems, ne tik biudžetinėse įstaigose dirbantiems darbuotojams. Išimtis taikoma tik pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams. Jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės prieššventinės darbo dienos trukmę sutrumpinti viena valanda, ji turėtų būti apskaitoma kaip viršvalandinis darbas. Viršvalandžiai privalo būti suderinti su darbuotoju.
8 mitas. Normalu dirbti už minimumą, o visa kita gauti vokelyje – visur taip ir nieko negalima padaryti.
Dirbti nekvalifikuotą darbą ir gauti minimumą, jei jis jus tenkina – teisėta ir normalu. Dirbti kvalifikuotą darbą ir gauti minimumą arba dalį vokelyje – prieštarauja įstatymams. Remiantis naujai įsigaliojusiu Darbo kodeksu, atliekant kvalifikuotą darbą privalo būti taikomas didesnis nei minimalus užmokestis. Kvalifikuotu darbu yra laikomas bet koks darbas, kuriam tinkamai atlikti reikia bent minimalių specifinių žinių ar įgūdžių, pavyzdžiui: iškasti duobę kastuvu – nekvalifikuotas darbas, iškasti duobę naudojantis įrenginiu – kvalifikacijos reikalaujantis darbas. Gaudami priedą vokelyje darbuotojai skriaudžia patys save: nuo tos sumos nesikaupia pensija, sumažėja ligos bei kitų pašalpų dydis, mažesnės galimybės gauti paskolą. Išeitinės kompensacijos ir atostoginių suma taip pat bus apskaičiuojama tik nuo oficialiai mokamo atlyginimo.
9 mitas. Normalu, kad bandomojo laikotarpio metu mokamas minimumas arba visai nemokama.
Atlyginimo dydis – susitarimo klausimas. Bandomasis laikotarpis negali būti priežastimi nemokėti atlyginimo arba taikyti minimalų tarifą. Bandomasis laikotarpis skirtas tam, kad abi pusės įsivertintų, kiek kiekviena iš jų atitinka viena kitos lūkesčius.
10 mitas. Diskriminacijos darbe neįmanoma įrodyti.
Diskriminaciją darbe kartais gali būti sudėtinga įrodyti, bet tikrai įmanoma. Svarbiausia pačiam darbuotojui būti aktyviam ir rinkti tai pagrindžiančius įrodymus. Jie gali būti užfiksuoti įvairiais būdais: nuotraukose, garso ir vaizdo įrašuose, žinutėse, elektroniniuose laiškuose, dokumentuose. Taip pat vertingu įrodymu gali būti ir kitų žmonių liudijimai.
11 mitas. Jei darbuotojas išeina iš darbo savo noru, atostoginiai už sukauptas atostogas nepriklauso.
Nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu yra nutraukiami darbo santykiai, visais atvejais darbuotojui priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas. Vienintelė sąlyga, jei sukauptų dienų skaičius viršija trejų metų laikotarpį, darbdavys turi teisę kompensuoti ne daugiau nei už trejus metus.
Kilus klausimams dėl darbo santykių VDI galima konsultuotis:
El. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI Facebook paskyroje
Telefonu 8 5 213 9772 (I-IV: 9:00-16:00; V: 9:00-15:00, pertrauka 12:00-13:00)
Mobiliųjų įrenginių programėlėje „Žinok teises“
Žinote, kur dirbama nelegaliai?
Praneškite raštu arba pasitikėjimo telefonu 8 5 213 9750
Užsakymo nr.: PT_88909291