Ilgai nenustatė
Klaipėdietė Irena keturiasdešimt metų dirbo konditerijos ceche. Moteris pasakoja, kad darbo sąlygos buvusios nepavydėtinos – karštis, garai, prasta ventiliacija, net langų nebuvo galima atidaryti.
„Niekada gyvenime nerūkiau“, – sako Irena. Tad tikėtina, kad plaučių vėžį galėjo sukelti kenksmingos darbo sąlygos.
71-erių Irena pasakoja, kad prieš šešerius metus kairėje krūtinės pusėje prie kaklo pradėjo skaudėti, ji ėmė dusti, buvo silpna, ėmė kankinti ir galvos skausmai. Gydytojai atliko daug tyrimų, tačiau skausmo priežastis nepaaiškėjo.
„Buvo ištirti visi organai, išskyrus plaučius, – pasakoja Irenos dukra Gitana. – Galiausiai atlikę plaučių nuotrauką, gydytojai pamatė, kad kairiojoje pusėje yra kažkoks šešėlis.“ Vėliau buvo atlikti ir kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimai, tuomet gydytojams kilo įtarimų, kad tai gali būti plaučių liga.
Gitana pasakoja, kad ligos paieška užtruko labai ilgai – mama pas gydytojus pradėjo vaikščioti rugsėjį, o pirmieji plaučių ligos įtarimai kilo tik žiemą. Tačiau tam, kad ji būtų patvirtinta, reikėjo atlikti gausybę kitų tyrimų, kurie užtruko iki gegužės. Galutinė diagnozė – į limfmazgius išplitęs plaučių vėžys. Tuomet atliktas ir genetinis tyrimas, nustatytas vėžio tipas bei mutacijos.
Prasidėjo gydymo maratonas. Kadangi Irenos nebuvo galima operuoti, nes navikas buvo išplitęs į gretimus organus, metastazės buvo tolimuose limfiniuose mazguose, jai skirtas gydymas vaistais. Moteris buvo gydoma beveik visų grupių šiuolaikiniais vaistais – taikinių terapija, imunoterapija. Kas 3, vėliau kas 6 mėnesius reikėdavo daryti kontrolinį kompiuterinės tomografijos tyrimą. Moteris sako, kad visus penkerius su puse metų nebuvo laiko, kad ji būtų nevartojusi kokių nors medikamentų, tačiau jautėsi gana gerai – liga buvo kontroliuojama. Dabar, kadangi tyrimai parodė, kad vėžys vėl atsigavo, jai skirta chemoterapija. Irena teigia, jog nuo šių vaistų jai truputį silpna, norisi ilgiau pagulėti.
„Prieš daugelį metų nuo vėžio mirė tėtis. Kai pasakė, kad ir mama serga vėžiu, man buvo didelis stresas, nes tada nemaniau, kad mama ilgai gyvens. Pirmosios mintys – metai dveji. Paskaičiau statistiką, mokslo straipsnius, juose rašė, kad šis vėžys labai pavojingas. Ir gydytojas sakydavo, kad vienas žmogus gyvena ketverius metus, kitas – aštuonerius, tačiau visuomet jis kalbėdavo apie pavienius žmones. Tai, kad mama gyvena šešerius metus, yra stebuklas. Šiais laikais vaistai galingi“, – sako Gitana.
Kiekvienas vėžys ypatingas
Kai atsirado galimybė pažvelgti į ląstelių vidų, specialistai sužinojo, kad skirtingų žmonių, kurie serga plaučių vėžiu, liga nėra vienoda. „Šiandien pasakyti, kad žmogus serga plaučių vėžiu, neužtenka, turime nustatyti jo genetinį profilį, jo žinojimas padeda geriau gydyti ligonį“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos-chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Prieš dešimtmetį operacija bei chemoterapija ir spindulinis gydymas buvo vieninteliai įmanomi sergantiems išplitusiu vėžiu, todėl labai daug žmonių neišgyvendavo. Dabar, atsiradus naujoms technologijoms, gydymas parenkamas pagal konkretaus žmogaus vėžio duomenis.
Tam, kad ligoniui būtų parinktas tinkamiausias gydymas, specialistai turi atlikti daug tyrimų ir nustatyti, kokiu plaučių vėžiu jis serga.
Anksčiau būdavo nustatomi tik du plaučių vėžio tipai. Dabar liga skirstoma į daugiau tipų, potipių pagal nustatomas vyraujančias mutacijas.
„Gali būti dešimt III-IV stadijos pacientų, sergančių plaučių vėžiu, ir visus juos gali reikėti gydyti skirtingai, nes jų vėžys skirtingas, ir jis gali būti kontroliuojamas tik specifiniu medikamentu“, – aiškina onkologas.
Nustačius pradinių stadijų vėžį, gali būti skirtas chirurginis gydymas po kurio skiriama chemoterapija ar taikinių terapija, pastaroji sumažina ligos atsinaujinimo tikimybę. Jei liga progresavusi ir jei nustatomos tam tikros genų mutacijos, skiriama taikinių terapija arba imunoterapija.
Pacientams, kuriems nėra mutacijų, tačiau randama daug tam tikrų vėžio receptorių, skiriama imunoterapija. Šie vaistai „išmoko“ ligonio imunines ląsteles atpažinti vėžio ląsteles ir jas pulti, mat vėžio ląstelės moka „apsimesti“ normaliomis, tad imuninė sistema jų neatpažįsta. Pacientams, kuriems nėra mutacijų ir nėra receptorių, labai svarbi chemoterapija.
Imunoterapiniai vaistai sergantiems IV stadijos plaučių vėžiu suteikė vilčių: prieš dešimt metų ligoniai išgyvendavo maždaug metus, dabar imunoterapija gydomi žmonės vidutiniškai gali gyventi 30 mėnesių, o gydomi imunoterapija su chemoterapija – 22 mėnesius. Gydytojas teigia turįs pacientų, kurie jau gyvena 7–8-erius metus, ir jiems liga neprogresuoja. Įspūdingas ir vidutinis penkerių metų išgyvenamumas – net trečdalis pacientų yra gyvi.
Dabar ilgiau valdyti ligą gydytojai gali ir dėl to, kad yra galimybė derinti skirtingus vaistus ar jų derinius. „Vėžys nėra stabilus, negalime teigti, kad, sutramdžius vieną mutaciją, žmogus gyvens šimtą metų. Deja, išsivysto kitos mutacijos ar atsparumas taikomai terapijai. Tačiau mes galime skirti kitą vaistą ir vėl kontroliuoti ligą. Todėl mokslininkai ieško naujų vaistų“, – aiškina A. Česas ir pabrėžia, kad šiuolaikinis gydymas tapo lengvesnis – šalutiniai poveikiai nebe tokie sunkūs, kaip chemoterapijos.
„Kai daugiau žinome apie vėžį, galime paskirti efektyviausią gydymą. Ligoniai gali gyventi kokybiškai, nejausdami sunkių nepageidaujamų poveikių. Nors negalime III–IV stadijos vėžio išgydyti, tačiau jį galime kontroliuoti“, – teigia A. Česas.
Mesti rūkyti verta net susirgus
Dauguma žmonių plaučių vėžiu suserga dėl tabako rūkymo. Ši problema svarbi ne tik besivystančiose šalyse, bet ir aukšto išsivystymo šalyse, kuriose daug žmonių rūko, pavyzdžiui, Kinijoje, Japonijoje ar Europos pietuose – Graikijoje, Ispanijoje. Ir nors išsivysčiusiose šalyse sparčiau mažėja rūkančiųjų, o kartu ir mirštančių nuo plaučių vėžio, kasmet pasaulyje šia liga suserga 2,2 milijono žmonių, o beveik 2 milijonai miršta. Lietuvoje kasmet plaučių vėžiu suserga apie 1500 žmonių, dauguma jų – vyrai. Laimei, sergančių nebedaugėja. Tai rodo, kad tabako kontrolės priemonės yra efektyvios.
Specialistas pabrėžia, kad garinamasis ar kaitinamasis tabakas taip pat pavojingas, kaip ir cigaretės. „Nereikia manyti, kad jei nėra degimo produktų, tai rūkymas nepavojingas, vėžį gali sukelti labai daug medžiagų, kurių yra tabake atsirandančių degimo metu“, – sako A. Česas.
Nereikia užmiršti ir to, kad apie 15 proc. susirgusių asmenų niekuomet nerūkė. Jiems liga galėjo išsivystyti dėl genetinio polinkio ar užterštos aplinkos. Lietuvoje vis dar daug asbestinių stogų, prastai valomos gatvės, į namus patenka radono dujų. Vėžį gali sukelti ir aflotoksinai – tam tikrų grybelių, kurių gali būti maisto produktuose, išskiriami nuodai, nešvarus vanduo.
„Vis dėlto labiausiai sergamumą plaučių vėžiu gali sumažinti nerūkymas. Tam reikia sukurti nepakančią rūkymui aplinką. Kažin, ar mesti rūkyti pavyks įtikinti ilgamečius rūkorius, tačiau jaunimui galima padaryti įtaką, kad rūkymas jiems taptų pasibjaurėtinas. Beje, jie jau dabar rūko mažiau nei vyresni žmonės“, – įsitikinęs gydytojas.
Specialistas teigia, kad būtų prasminga žmonėms, kurie ilgai rūko ar net po daugelio rūkymo metų metė šį žalingą įprotį ar kurie gyvena žalojančioje aplinkoje, kas metus atlikti mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimą, taip galima plaučiuose pamatyti net mažiausius židinius, kurie gali būti vėžio pranašai.
„Šie ankstyvi židiniai paprastai nesurandami, nes pacientas jokių jų buvimo požymių nejaučia“, – sako onkologas.
Tokios ankstyvos plaučių vėžio programos veikia kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV. Lietuvoje kol kas diskutuojama dėl jos prasmingumo. O kol diskutuojama, gydytojo A. Česo teigimu, į šeimos gydytoją reikia kreiptis kuo greičiau, tik pajutus kokius nors simptomus plaučiuose – kvėpavimo sunkumą, neįprastą atsikosėjimą krauju ir pan., tam, kad būtų atliktas radiologinis plaučių tyrimas. Jeigu šis tyrimas leis gydytojams įtarti onkologinę ligą, ligonis bus nusiųstas pas plaučių ligų specialistą ir, anksti nustačius ligą, ją bus galima sutramdyti.
Užsakymo nr.: PT_88783607