Vaikų taryba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patariamasis balsas – aptarė įtraukiojo švietimo problemas. Įtraukusis švietimas – tai ugdymas, kai kiekvienam vaikui suteikiama teisė gauti kokybišką ugdymą ir pagalbą. Tai specialiųjų poreikių vaikų ugdymas kartu su kitais vaikais, pritaikant aplinką ir individualizuojant ugdymo procesą.
Siekdama atkreipti dėmesį į būsimus pokyčius, Vaikų taryba diskutavo kokius namų darbus jau dabar turi atlikti mokyklų vadovai, pedagogai, mokiniai ir jų tėvai. Vaikai įsitikinę, kiekvienam mokiniui mokykloje turi būti saugu, patogu, kiekvienam turi būti sudarytos sąlygos semtis žinių ir gauti visapusišką pagalbą. Tai svarbu ne tik specialiųjų poreikių turintiems vaikams, bet ir jų bendramoksliams.
„Kol kas kyla labai daug klausimų – kaip vyks mokymosi procesas, kas padės vaikams, kuriems sunkiau seksis. Tai greičiausiai priklausys nuo paties vaiko bei klasės pasirengimo, nuo informacijos, kuri bus pateikta. Svarbu kalbėtis ir ruoštis 2024-ųjų rugsėjo 1-ajai“, – sako Vaikų tarybos narys Klaipėdos licėjaus penktokas Vytenis Jurgelionis.
Vaikų tarybos nariai siūlo daugiau kalbėti apie įtraukųjį ugdymą klasės valandėlių metu. Pasak jų, vaikams reikia ir teorinių žinių, ir gyvų susitikimų, bendravimo su šiandien dar specialiąsias mokyklas lankančiais vaikais. Vienas svarbiausių pasiūlymų – vienyti bendrojo ugdymo ir specialiųjų mokyklų, dienos centrų bendruomenes, organizuojant bendrus renginius, šventes, kitas veiklas.
Pasak Vaikų tarybos iniciatorės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, įtraukusis švietimas turi tapti prioritetu.
„Įtraukusis švietimas – tema nevaikiška, tačiau labai svarbi vaikams. Tam, kad nuo 2024 m. į visas bendrojo ugdymo įstaigas būtų integruoti specialiųjų poreikių turintys vaikai, turime pasiruošti visi. Suaugusieji gali pasirūpinti reikalingais įstatymais, tačiau tikrai niekas negali pakeisti vaikų noro draugauti ir padėti, kaip ir gebėjimo suprasti bei priimti kitą vaiką“, – sako I. Skuodienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė įsitikinusi, jau dabar turi keistis ugdymo turinys, mokytojų rengimas, turi būti sukurta pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklos bendruomenei sistema, kad atėjus 2024-siems būtų pasiruošta užtikrinti švietimo pagalbą, lygias galimybes, ugdymosi prieinamumą ir toleranciją silpnesniam vaikui.
„Jau dabar reikia ruoštis, kad specialiųjų poreikių ar negalią turinčių vaikų priėmimas bendruomenėje būtų kuo sklandesnis, o vaikai turėtų saugią ir įkvepiančią aplinką kurti, mokytis, bendrauti su bendraamžiais ir tobulėti“, – pridūrė Tarnybos vadovė.
Bendrojo ugdymo mokyklas šiuo metu lanko 2,5 tūkst. specialiuosius poreikius turinčių vaikų, tai sudaro 7 proc. visų mokyklas lankančių mokinių. 2024 m., kai specialiųjų poreikių vaikai galės laisvai rinktis mokyklą pagal savo gyvenamąją vietą ir norus, šis skaičius turėtų išaugti.
Į Vaikų tarybą išrinkta penkiolika narių iš visos Lietuvos. Moksleiviai posėdžiams, kurių kiekvienas yra susietas su aktualiomis temomis, ruošiasi bendraudami socialiniuose tinkluose, kur savo idėjomis dalijasi ir su kitais bendraamžiais. Iš viso per metus yra numatyta ne mažiau keturi vaikų tarybos posėdžiai, kuriuose kviečiami dalyvauti ir skirtingų sričių specialistai, žinomi ir daug pasiekę tų sričių, kurios tampa Vaikų tarybos diskusijų objektu, atstovai.
Užsakymo nr.: PT_88748197