Įkurtas 1992 metais praėjusio šimtmečio viduryje įsteigto Dubingių landšaftinio draustinio pagrindu, Asvejos regioninis parkas aprėpia daugiau kaip 12 tūkst. hektarų plotą Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.
Asveja ypač aukštais stačiais miškingais krantais ir dar apie 30 aplinkinių ežerų, kalvos, pelkės, brandūs ąžuolynai ir pušynai suformavo savitą įspūdingą kraštovaizdį. Ypač žavus Asvejos ežero pakrantės kraštovaizdžio kompleksas, kuris neseniai naujai pritaikytas lankytojams: įrengti originalūs informaciniai stendai, poilsio infrastuktūra. Lankytojus sudomins edukaciniai įrenginiai – žaltys, vainikas, tiltas, ežero vingiai, taip pat įdomus žemėlapis „ežero dugne“, kur lyg vaikščiojant Asvejos ežero dugnu galima aplankyti įdomias vietas. Rodyklės ir informaciniai stendai nukreips eiti taku palei ežerą, bus galimybė pailsėti informacinėje pavėsinėje, kur susipažinsite su nupieštomis Asvejos ežero žuvimis.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos (AM) inicijavo Asvejos ežero pakrantės kraštovaizdžio komplekso sutvarkymą pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. Projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Regioninės plėtros fondų lėšų, jį vykdė Asvejos regioninio parko direkcija.
Pasak VSTT prie AM direktoriaus Alberto Stanislovaičio, pagal šį projektą jau sutvarkyti Rambyno, Dubysos upės slėnio ir Šventosios aukštupio kraštovaizdžio kompleksai, Liškiavos ir Merkinės piliakalniai Dzūkijos nacionaliniame parke, netrukus visu grožiu atsivers Birštono piliakalnis Nemuno kilpų regioniniame parke. Kad lankytojai galėtų kuo geriau pažinti saugomų teritorijų vertybes, iš viso Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bus sutvarkyta 14 kraštovaizdžio kompleksų.
Apie išskirtines Asvejos regioninio parko gamtos vertybes, istorinį ir kultūrinį paveldą bei lankytojams atvertas naujas pažinimo galimybes pasakoja jo direktorė Adrija Gasiliauskienė ir specialistė Laura Leškevičiūtė.
Asveja – neprilygstamas ežeras, kuris vingiuoja kaip upė
Pasak mokslininkų, per pastarąjį ledynmetį ledynai ir jų tirpsmo vandenys Lietuvoje suformavo nemažai duburių, rininių klonių, ir kaip tik dėl to mūsų šalyje tiek ežerų. Tačiau nė vienas iš jų neprilygsta Asvejos ežerui, kuris lyg upė vinguriuoja tarp vešlia augmenija apaugusių aukštų kalvų vidurinėje Aukštaičių aukštumos dalyje – Dubingių apylinkėse. Vingiuotoje rinoje, arba dubaklonyje, tyvuliuojanti Asveja – ilgiausias Lietuvos ežeras. Ir tik vos vienam kitam mūsų šalies ežerui jis nusileidžia gyliu bei plotu.
„Siaura Asveja su penkiomis salomis, vaizdingomis atšakomis, aukštais miškingais krantais driekiasi 22 kilometrus, jei pridėtume Žalktynės ir Vyriogalos įlankas, būtų jau ir 30. O jei norėtume apeiti visas įlankas ir pusiasalius, tektų įveikti net 72,5 kilometro. Vidutinis ežero gylis – beveik 15 metrų, didžiausia gelmė – 50,2 metro“, – sako Asvejos regioninio parko specialistė L. Leškevičiūtė.
56 proc. Asvejos regioninio parko teritorijos sudaro miškai, 16 proc. – vandenys, 2 proc. – pelkės, todėl jis vertingas ne tik dėl geografinių objektų, bet ir dėl gyvūnijos bei augmenijos. Čia greta daugeliui šalies miškų būdingų stirnų, šernų ir briedžių gyvena elniai, peri reti paukščiai, tarp jų lėliai, gervės, tetervinai, kartais užklysta net jūrinių erelių. Ežeruose veisiasi apie 18 rūšių žuvų, tarp jų karšiai, lydekos, kuojos, unguriai, seliavos ir net ežerinės stintelės, vadinamos ledynmečio reliktu, taip pat trijų rūšių vėžiai – plačiažnypliai, žymėtieji ir svetimšaliai rainuotieji.
„Asvejos regioninio parko teritorijoje galybė ežerų, pelkių ir pelkučių, todėl šias vietas nuo seno pamėgę geltonskruosčiai žalčiai, kuriuos mūsų protėviai laikė namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybėmis. Simetriškai susiviję žalčiai yra ir vienas iš mūsų parko emblemos simbolių. Ir Žalktynės kaimas prie Asvejos taip buvo pavadintas būtent dėl žalčių gausos“, – pasakoja Asvejos regioninio parko specialistė L. Leškevičiūtė.
Asvejos regioninio parko teritorijoje iš viso užregistruota 700 augalų rūšių, iš jų 28 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Saugomų augalų rūšių augimvietės paplitusios visoje parko teritorijoje. Be to, čia auga nemažai apyrečių ar riboto paplitimo rūšių augalų. „Didžiausia saugomų rūšių koncentracija yra Leikštėnų (Leikštėkio) ir Purvino ežerų paežerinėse pelkėse. Sausesnes vietas mėgstantys retesni ir reti pievų augalai, tarp jų baltijinės gegūnės, vėjalandės šilagėlės, veši atviruose šlaituose“, – sako L. Leškevičiūtė.
Visa ši gamtos įvairovė klega, ganosi ir veši net 10-yje draustinių.
Įspūdingiausi kraštovaizdžiai, vertingiausi objektai
Asvejos regioninio parko specialistės L. Leškevičiūtės teigimu, ypač įspūdingi vaizdai atsiveria nuo Liudgardo šlaito prie Asvejos. Tai viena lankomiausių parko vietų. Šis status 20–25 metrų aukščio šlaitas, apaugęs brandžiu pušynu, yra priešais Vainikų salą tarp Baluošos upelio žiočių ir Giraičių kaimo. Daugiau kaip pusės kilometro ilgio šlaito ketera vingiuoja pažintinis takas, galima laipteliais nusileisti iki Asvejos ežero.
Kita įspūdinga vieta – Žalktynės kraštovaizdžio draustinis, apimantis Asvejos ežero Žalktynės įlanką net 50 metrų į dangų besistiebiančiais šlaitais, apaugusiais paslaptingais brandžiais medynais, ir Ešerinio ežerą supančią aukštapelkę, išsiskiriančią vertingomis biocenozėmis (augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų visuma). Žalktynė retai apgyventa, negausiai lankoma, todėl šią įlanką pamėgo ūdros ir bebrai, reti vandens ir plėšrieji paukščiai, o jos gelmėje, kuri vietomis siekia ir 36 metrus, gyvena giliavandenės seliavos ir ežerinės stintelės.
Vaizdingąjį Šakymo gamtinį rezervatą žmogaus veiklos nepaliestame pusiasalyje galima apžvelgti tik iš tolo – plaukiant pro šalį valtimi ar baidare. Lankytojams į rezervatą įžengti draudžiama. „Jo ekosistema su brandžiais ąžuolynais, saugomų paukščių perimvietėmis, augalų, grybų bei kerpių augavietėmis laikoma viena vertingiausių ir natūraliausių Lietuvos ekosistemų“, – paaiškina Asvejos regioninio parko specialistė L. Leškevičiūtė. Nors rezervato plotas palyginti nedidelis, mažiau nei pusantro šimto hektarų, čia randama 8 į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų rūšių augalų, peri reti ereliai žuvininkai ir juodieji pesliai, dažnai lankosi juodieji gandrai, sutinkama kelių retų rūšių šikšnosparnių. Rezervate atliekami ornitologiniai, botaniniai ir kiti gamtiniai tyrimai bei stebėjimai.
Nepaliks abejingų ir linksmas kaip kalnų upokšnis Jurkiškio upelis. Jo srauni tėkmė, grauždama keliolikos metrų šlaitus, ilgainiui išplovė gausybę įvairaus dydžio riedulių, dauguma jų dabar guli upelio vagoje. „Didžiausias iš jų – Jurkiškio akmuo, dar vadinamas Puntuko vaiku, nes jo apimtis – daugiau kaip 5 metrai, – pasakoja L. Leškevičiūtė. – Šis labiausiai mūsų krašte paplitusios uolienos – granito atmainos rapakivio – riedulys taip pat yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.“
Įdomus ir netoli Dubingių tilto trykštantis Dubingių šaltinis – stipriausia iš 9 atskirų srovių, kurios sunkiasi iš vandeniu pasruvusio Asvejos ežero dubaklonio šlaito. Šio šaltinio vandenyje labai didelė geležies koncentracija, o kiti rodikliai rodo, kad jis itin švarus, nepaveiktas žmogaus ūkinės veiklos.
„Asvejos regioniniame parke be galo daug gamtos objektų, kuriuos verta aplankyti, – sako L. Leškevičiūtė. – Net medžiai čia išskirtiniai: šimtamečiai Beržos, Purvino, Šakymo ąžuolai, 350 metų Šakymo miško istoriją fiksavusi, bet dabar, deja, jau nudžiūvusi Purviniškių pušis, Purvino II ąžuolas, Karpakėlio ąžuolas. Ypač didingas 26 metrų aukščio Abejučių ąžuolas, tarp Asvejos ir Gilaušio ežerų vešintis jau 230 metų.“
L. Leškevičiūtė atkreipia dėmesį ir į dar vieną nepaprastą Asvejos regioninio parko objektą: gausios požeminio vandens srovės čia per tūkstantmečius suformavo sufozinį cirką. „Lotyniškai circus reiškia „ratas“, todėl taip vadinama ne tik apskrita pramogų arena, bet ir apskritimo formos duobė. Na, o sufozija – tai toks reiškinys, kai smulkios šlaito smėlio dalelės pakliūva į požeminių vandenų srautą ir yra jo išplaunamos. Tokioje vietoje ima formuotis apskrita įgriuva – ji ir yra sufozinis cirkas, primenantis gamtinį amfiteatrą“, – paaiškina specialistė.
Istorinės ir kultūrinės vertybės
Pasak L. Leškevičiūtės, Asvejos regioniniame parke yra kelios dešimtys įvairių istorijos ir kultūros paveldo objektų.
Dubingiuose ir jų apylinkėse gyvenama nuo V–XII a., tai liudija 8 dideli gerai išsilaikę pilkapynai. Parke yra Baluošų, Abejučių ir Jonėnų piliakalniai, Bieliškių senovės gyvenvietė Asvejos ežero salose, o etnografinis Alkos kaimas – jo pakrantėje. Per Asvejos ežerą nutiestas medinis tiltas, jo pastatymu kadaise rūpinosi pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Dabar šis tiltas – inžinerinis paveldas, vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių tiltų. 1998 metais netoli šio tilto po vandeniu buvo rasta viduramžių tilto liekanų, o neseniai aptikti XVI a. kario palaikai, jie šiuo metu tyrinėjami.
„Lietuvos kultūros paminklu paskelbta ir į Archeologinių vietų sąrašą įtraukta Dubingių piliavietė Asvejos ežero pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala, – vienas įdomiausių ir reikšmingiausių archeologinių, istorinių bei memorialinių kompleksų Lietuvoje. Čia kadaise vyko nuožmios kovos su kryžiuočiais. Čia yra faktinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų Radvilų panteonas“, – pasakoja Asvejos regioninio parko specialistė L. Leškevičiūtė. Aplink piliavietę įrengtas pusantro kilometro pažintinis takas su informaciniais stendais ir kita infrastruktūra.
XV a. Dubingiai tapo Radvilų rezidencija, XVIII a. šlovingosios giminės rūmai buvo apgriauti ir nebeatstatyti. XVII a. pradžioje buvo pastatyta nauja didelė renesanso stiliaus vienabokštė mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia, joje buvo laidojami Radvilų šeimų nariai, tačiau ji neišliko iki mūsų dienų. 2004 m. tyrinėjant jos buvimo vietą buvo aptikta Radvilų kapavietė. Joje rasti palaikai buvo identifikuoti ir 2009 m. perlaidoti Dubingiuose. Visą Radvilų istoriją Dubingiuose pasakoja 2012 m. įrengta archeologinė atkastų rūmų liekanų ekspozicija.
„Prie ekspozicijos yra specialios lentos, kur naudojant išmaniąsias technologijas galima virtualiai atstatyti Radvilų rūmus ir evangelikų reformatų bažnyčią. Reikia tik į savo išmanųjį telefoną ar planšetę atsisiųsti programėlę „Radvilos Dubingiuose“. Tai galima padaryti iš anksto namuose ar mokykloje. Daugiau informacijos apie tai rasite http://www.radvilosdubingiuose.lt“, – sako L. Leškevičiūtė.
Saugomi ne tik atskiri objektai, bet ir visa Dubingių miestelio planinė erdvinė struktūra su 2008 m. atnaujinta senąja smukle centre. Grafo Boleslovo Tiškevičiaus pastatyta XIX a. viduryje, dabar ji yra architektūros paminklas, o jame įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras ir direkcija teikia labai daug modernių paslaugų Asvejos regioninio parko lankytojams.
Čia nuolat veikia interaktyvi ekspozicija „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologinis paveldas“, rengiamos įvairios parodos, teikiama informacija apie lankytinus objektus, stovyklavietes, galima užsisakyti ekskursijų, žygių.
Viskas pažinimo labui
„2021 metų pavasarį baigėme Europos Sąjungomis lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo buvo siekiama pritaikyti lankymui Asvejos ežero pakrantės kraštovaizdžio komplekso dalį. Stačiame brandžiu pušynu apaugusiame Liudgardo šlaite buvo įrengtas mokomasis takas. Miela, kad jau visą praėjusį šiltąjį sezoną lankytojai turėjo galimybę eidami šiuo taku grožėtis Asvejos kraštovaizdžiu, Vainikų sala, pamedituoti gamtiniame amfiteatre, kuris visu gražumu lankytojams atsivėrė iš pusapvalės stačiašlaitės miško daubos pašalinus atžalas ir menkaverčius krūmus“, – vardija Asvejos parko direktorė Adrija Gasiliauskienė.
Adrija Gasiliauskienė džiaugiasi, kad 2021 metais pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos etnokosmologijos muziejumi Asvejos regioninio parko Lankytojų centro ir Radvilų rūmų liekanų ekspozicijos buvo papildytos iki tol neeksponuotais archeologiniais radiniais, rastais kasinėjant Radvilų rūmų liekanas: kokliais, rūbų puošybos elementais, papuošalais, buities reikmenimis ir kt.
Šių metų vasarą Asvejos regioninio parko direkcija ėmėsi naujos kūrybinės iniciatyvos – „Barbora Radvilaitė Dubingiuose“. Jau surengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose Lietuvos menininkai beveik visą savaitę kūrė darbus Barboros Radvilaitės tema. Šie darbai eksponuojami Asvejos regioninio parko Lankytojų centre. Dalį darbų iniciatyvoje dalyvavę menininkai Asvejos regioninio parko direkcijai padovanojo.
„Siekdama pristatyti rečiau lankomas Asvejos regioninio parko saugomas vertybes, parko direkcija rudeniop organizavo renginį Jutonių pilkapyne. Archeologas Ramūnas Šmigelskas lankytojus supažindino su pilkapių istorija, Jutonių pilkapyno tyrinėjimų rezultatais ir prielaidomis apie kadaise čia gyvenusias žmonių bendruomenes, o etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė papasakojo apie senovės lietuvių ryšį su gamta, papročius ir jų apraiškas mūsų tautosakoje“, – sako Asvejos regioninio parko direktorė A. Gasiliauskienė.
„Lankytojus labai domina įvairios edukacijos, ekskursijos, žygiai. Labai populiari 2 valandų ekskursija po Dubingių piliavietę aplankant Radvilų rūmų liekanų ekspoziciją ir lankytojų centrą. Šiemet atsirado galimybė išbandyti ir kitokią edukaciją – „Radvilų virtuvė. Radvilų troškinys“. Jos metu lankytojai, ragaudami XVI–XVII a. kelioninį Radvilų troškinį, išgirsta įvairiausių to meto virtuvės įdomybių. Ir mokiniams, ir suaugusiesiems patraukli pelkėje vykstanti edukacija „Trijų parko laumių istorijos“. Jos metu laumės pasakoja apie pelkes, jų augalus, kaip siejama gamta ir mitologija, lankytojai skanauja laumių keptų pelkainių“, – priduria Asvejos regioninio parko specialistė L. Leškauskaitė.
Tiesiog stebėkite Asvejos regioninio parko paskyrą feisbuke – ir visą informaciją matysite“, – pataria Asvejos regioninio parko specialistė L. Leškevičiūtė. Jos teigimu, parke net ir žiemą galima pramogauti gryname ore. Užšalus Asvejos ar Beržos ežerams, žvejai gaudo ežerines stinteles, vaikščiojimų entuziastai leidžiasi į žiemos žygius, galima įvairias įdomias vietas aplankyti ledu, slidinėti, čiuožti rogutėmis, čiužinėti pačiūžomis. Keičiasi metų laikas – keičiasi ir Asvejos regioninio parko gamta, bet ji vis tiek visada išlieka įspūdinga.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_88452905