Gąsdinanti taršos grėsmė
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Nustatyta, kad labiausiai jai kenkia laivai, žemės ūkis, rekreacija, turizmas, nuotekos, atmosferos tarša iš įmonių ir kt.
„Kasdien Baltijos jūroje plaukioja apie 2000 laivų, tai viena intensyviausių laivybos trasų. Su laivyba siejama ir oro tarša, įvairūs incidentai, kurių metų išsilieja nafta ar kitos medžiagos, nevietinių Baltijos jūrai organizmų atplitimas, taip pat – povandeninis triukšmas. Žemės ūkis – pagrindinis taršos maistinėmis medžiagomis, pesticidais šaltinis. Su nuotekomis iš miestų ir įmonių valyklų atkeliauja tarša pavojingomis medžiagomis, kurių pradžia ne tik stambios įmonės, tačiau ir mūsų namai – įvairūs plovikliai, farmacinės medžiagos ir pan.
Nors apie pusė Europos Sąjungos gyventojų gyvena mažesniu nei 50 km nuo jūros atstumu, naivu manyti, kad tik tie, kurie gyvena šalia jūros, ją ir teršia. Prisidėti prie švaresnės jūros galime visi. Turime pasirinkimą – rūšiuoti atliekas, rinktis draugiškesnes buities priemones, ūkininkauti aplinkai palankiu būdu, mažinti vartojimą. Mūsų kasdienis elgesys skatina ir mūsų vaikus elgtis atitinkamai. Posakis „Mes nepaveldėjome pasaulio iš savo tėvų, mes jį skolinamės iš savo vaikų“ puikia atspindi poreikį mažinti taršą“, - pasakojo specialistė.
Žaliojo atsigavimo reikšmė
Šių metų Baltijos jūros regiono valstybių forumo pagrindinė tema yra žaliasis atsigavimas, kuris, anot N. Remeikaitės-Nikienės, rodo didelę pažangą, siekiant viso regiono klestėjimo.
„Žaliasis atsigavimas ir ES žaliasis kursas rodo, kad einame teisingu keliu. Tai svarbu, nes nuo Baltijos jūros būklės ir jos taršos mažinimo priklauso visų aplink gyvenančių žmonių gerovė.
Svarbu pažymėti, kad jau šiandien galime pasidžiaugti įvairiomis politinėmis, bendruomenių ar miestų iniciatyvomis. Jūrų uostai tampa žaliaisiais uostais, modernizuojami valymo įrenginiai, kuriamos ir į jūrinės aplinkos tyrimą bei saugojimą diegiamos įvairios inovatyvios technologijos“, - pažymėjo N. Remeikaitė-Nikienė.
Piešia optimistišką vaizdą
Kalbėdama apie Baltijos jūros ir viso regiono ateitį, N. Remeikaitė-Nikienė pažymėjo, kad per pastaruosius keliolika metų įvyko nemažai teigiamų pokyčių, vis auga ir tyrimų galimybės.
Taip pat testuojami nauji metodai, taikomos naujos jūros būklės gerinimo priemonės, pavyzdžiui, ant dirbtinių struktūrų auginami moliuskai, filtruojantys vandenį. Mokslininkams daug nerimo vis dar kelia dugno nuosėdose susikaupusios medžiagos bei antrinė tarša iš dugno nuosėdų.
„Svarbūs ir kiti Baltijos jūros taršos šaltiniai – pirmiausia plastikas, kurio net apie 90 proc. nusėda ant jūros dugno, o vandenynuose formuojasi milžiniškos šiukšlių salos.
Taip pat tarša povandeniniu triukšmu, kuris daro neigiamą poveikį jūros organizmams“, - atkreipė dėmesį N. Remeikaitė-Nikienė.
Šie ir kiti iššūkiai, su kuriais susiduria Baltijos jūra ir visas Baltijos jūros regionas bei galimi sprendimo būdai bus aptariami ir metinio forumo metu.
Rusėjo 27 – spalio 1 d. vyks dvyliktasis kasmetinis ES Baltijos jūros regiono strategijos forumas, kurį šiemet nuotoliniu būdu organizuoja Lietuva. Pagrindinė forumo tema – žaliasis atsigavimas. Per savaitę įvyks keturiasdešimt diskusijų, seminarų įvairiomis Baltijos jūros regionui aktualiomis temomis. Organizatoriai kviečia atgaivinti Baltijos jūros regiono strategiją, bendromis jėgomis atstatyti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusias regiono valstybių ekonominę, socialinę, sveikatos ir kitas sritis bei įkrauti energijos, siekiant žalesnio, klestinčio ir atsparesnio Baltijos jūros regiono. Forumą organizuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Kauno miesto, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Baltijos miestų sąjunga.
Forumas iš dalies finansuojamas ES Interreg Baltijos jūros programos lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_88204489