Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen IQ” šiemet atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Keliauti į užsienį – vis daugiau galimybių

Tyrimo duomenimis, į užsienį šią vasarą atostogauti planuoja vykti 33 proc. Lietuvos, 31 proc. Estijos ir 27 proc. Latvijos gyventojų.

„Pasaulinė pandemija, be abejo, pakoregavo atostogų planus. Tačiau šios vasaros kelionių į užsienį perspektyvos yra visiškai realios, žmonės išmoko gyventi su koronavirusu ir planuoja išsiilgtas vasaros keliones svetur. Ne tik Lietuvoje, bet užsienio valstybėse mažėja suvaržymų, žmonės yra išsiilgę kelionių, todėl kaip tik pastarosiomis savaitėmis prasidėjo keliavimo svetur intensyvėjimas”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, Europos Parlamentui priėmus sprendimą dėl „žaliojo paso“, kuris oficialiai vadinamas „Europos Sąjungos skaitmeniniu COVID sertifikatu“, kelionių į užsienį srautai ima augti. „Su šiuo dokumentu visoje Europos Sąjungoje kelionės tapo paprastesnės nuo koronaviruso pasiskiepijusiems, pasveikusiems ar turintiems neigiamą testą žmonėms“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, tikėtina, didžioji dalis į užsienį ketinančių vykti Baltijos šalių gyventojų svečiose šalyse atostogaus liepos ar rugpjūčio mėnesį. „Iki to laiko planuojama paskiepyti didžiąją dalį šalies visuomenės, todėl po Europą keliaujantys žmonės jau galės pasinaudoti žaliuoju pažymėjimu. Jį gali gauti kiekvienas nuo COVID-19 paskiepytas, jau persirgęs arba neigiamą testo atsakymą turintis žmogus. Dokumento galiojimas pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje”, – kalba V. Katilienė.

 Viktorija Katilienė

Ji atkreipia dėmesį, kad žaliasis pasas nereiškia, jog visi iki šiol galioję kelionių ribojimai dingsta. Valstybės gali ir toliau reikalauti izoliuotis ar atlikti COVID-19 testą prieš atvykstant į šalį ar jau atvykus.

Dauguma poilsiaus Lietuvos pajūryje

Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad iš visų Baltijos valstybių daugiausia Lietuvos gyventojų (34 proc.) ketina ilsėtis mūsų šalies pajūryje. Atostogos prie Baltijos šilčiausiuoju metų laiku taip pat planuoja 24 proc. Latvijos ir 32 proc. Estijos žmonių.

„Praėjusią vasarą dauguma Lietuvos žmonių rinkosi atostogas prie Baltijos jūros, gimtoje šalyje. Tikėtina, kad jos pateisino mūsų šalies poilsiautojų lūkesčius, nes ir šią vasarą didžioji dalis Lietuvos visuomenės poilsiaus mūsų šalies pajūryje. Matome, kad nauji traukos objektai, išvystyta infrastruktūra ir puikus susisiekimas leidžia patirti naujų įspūdžių ir neišvykus iš savo šalies“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.

Tyrimo duomenimis, 33 proc. mūsų šalies gyventojų rinksis atostogas prie šalies ežerų ir užmiesčio sodybose. Pastebėtina, kad tokį poilsį vasarą dažniausiai ketina rinktis 16-24 metų jaunimas. Kaimo turizmą prie ežerų šiai vasarai planuoja 28 proc. Latvijos ir 29 Estijos gyventojų.

„Ši Baltijos valstybių visuomenės dalis renkasi atostogas savo šalyje, tikėtina, turėsiančias mažiau kontaktų su kitais žmonėmis, tačiau vyksiančias kartu su artimais žmonėmis. Jauni žmonės paprastai neturi pastovių pajamų, todėl vertina pačią poilsiavimo galimybę ir lanksčiai prisijungia prie bet kokios atostogų draugijos – giminaičių, tėvų, draugų ar savo bendraamžių. Ši visuomenės dalis žvalgosi po savąjį kraštą, atranda naujas vietas ir pramogas“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Beveik trečdalis ilsėsis namie

Tyrimo duomenimis, gerokai daugiau Latvijos ir Estijos gyventojų nei mūsų šalies žmonių šią vasarą per atostogas liks namuose. Niekur nevykti ir ilsėtis namų aplinkoje planuoja po 31 proc. estų bei latvių ir 23 proc. Lietuvos respondentų.

„Daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų per atostogas bus namuose. Tikėtina, kad tokį atostogų pasirinkimą įtakojo karantino kontekstas. Lyginant su praėjusių metų vasara, atostogų metu būsiančių namuose Lietuvos žmonių skaičius išaugo nuo 16 iki 23 procentų“, – tvirtina V. Katilienė.

Dešimtadalis Lietuvos gyventojų, 9 proc. estų ir 13 proc. latvių šią vasarą neatostogaus.

Draudimas keliaujant – būtinas

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos atostogautojams, išvykstantiems į užsienį, kelionių draudimas yra vienas iš pačių svarbiausių kelionės elementų. Pasak draudikės, keliauti neapsidraudus yra rizikinga, todėl rekomenduotina vykstant į svečią šalį turėti medicininių išlaidų bei nelaimingų atsitikimų draudimą.

Patarimai, kaip apsidrausti vykstant į užsienį

1. Pirmiausia reikia pasirūpinti pagrindu – medicininių išlaidų draudimu. Jis atlygins išlaidas, jei teks gydytis, pirkti vaistus, o esant reikalui – pargabens namo. Be draudimo net kojos kelti iš savo šalies nepatariame. Net jei keliaujate į kaimyninę šalį savaitgaliui, gali suskausti dantį ar užklupti peršalimas. Turėdami draudimą, nepatirsite neplanuotų išlaidų.

2. Ypač populiarus ir reikalingas yra nelaimingų atsitikimų draudimas. Jis pravers tuomet, jei susižeistumėte ir gydymą tęstumėte namie. Tada gautą draudimo išmoką galėtumėte panaudoti reabilitacijai, sveikatos stiprinimui. Medicinos išlaidų draudimas atlygins pirmosios pagalbos, reikalingų vaistų išlaidas. Jei papildomai būsite apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų, grįžę gausite išmoką, kurią galėsite panaudoti reabilitacijai.

3. Daugybės galimų problemų išvengsite pasirūpinę neįvykusios kelionės draudimu. Galima apdrausti ir inventorių, kelionės dokumentus, bagažą, kelionės jungties praradimą. Kai perkate bilietus, rezervuojate viešbučius, bilietus į teatrą ir pan. iš anksto, neįvykusios kelionės draudimas tampa tiesiog nepamainomas. Jei dėl jūsų ar šeimos narių sveikatos, kitų svarbių priežasčių pasikeistų planai ir į kelionę išvykti nepavyktų, draudikas jums atlygintų 90 proc. kelionės kainos.

4. Ekstremalaus sporto mėgėjams ypač aktualus asmens civilinės atsakomybės draudimas. Jei netyčia užgautumėte kitą asmenį ar sugadintumėte jo inventorių, draudimas atlygintų išlaidas nukentėjusiajam.

Užsakymo nr.: PT_87546451