Tai tik keletas pavyzdžių, kai sprendžiant visuomenei aktualius klausimus dalyvauja ir lobistai. Nors lobistinė veikla Lietuvoje teisėta jau dvidešimt metų, tiek plačioji visuomenė, tiek valstybės politikai ją vis dar vertina nevienareikšmiškai. Lobizmas neretai klaidingai siejamas su slaptais susitarimais.
Tikrasis lobisto vaidmuo – suteikti informaciją
Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas atkreipia dėmesį, kad lobistinė veikla yra natūralus, demokratijai ir teisėkūrai reikalingas procesas. Esą, nė viena sprendimus priimanti institucija negali turėti visų žinių. „Turi būti kanalas interesų grupėms pasisakyti, kodėl vienas ar kitas sprendimo būdas jiems nėra tinkamas, kaip jie siūlytų tai daryti. Principinis dalykas – klausytis ir palikti galimybę išsakyti savo poziciją. Kitas dalykas – trūksta supratimo, kad sprendimai turėtų būti apsvarstyti visapusiškai. Sveikas ir naudingas lobizmas yra tuomet, kai svarstoma ir ieškoma balanso. Blogybės prasideda tada, kai tai daroma kažkur patamsyje, užkulisiuose, kuomet ne tik visuomenė, bet ir opozicija ar politikai nemato, kaip vyksta procesai, kodėl keičiasi pozicijos, kokiais argumentais remiantis priimami sprendimai. Tam, kad būtų daugiau skaidrumo, reikia kuo dažniau informuoti apie vykdomus susitikimus ir jų pobūdį“, – sakė dr. P. Ragauskas.
Pagal įstatymą, lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams ir kitiems teisėkūroje pagal darbines funkcijas dalyvaujantiems viešojo sektoriaus atstovams, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
Kaip pastebi lobistas, asociacijos „Investors’ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė, visuomenei vis dar trūksta supratimo, kas yra lobizmas ir kokia tikroji jo reikšmė teisėkūros procesams. „Neigiamas lobizmo šleifas vis dar velkasi iš praeities, kai galbūt iš tiesų būdavo visko – neaiškių ryšių, veikimo per pažįstamus. Tikrasis lobisto vaidmuo – suteikti informaciją, perteikti tam tikros grupės požiūrį. Jei politikai priiminėtų sprendimus visiškame vakuume, nežinodami, kaip skirtingus pasiūlymus vertina visuomenės grupės, jie tiesiog negalėtų normaliai dirbti“, – teigė E. Ruželė.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas įžvelgia ir kitą problemą – visuomenė ne itin aktyviai dalyvauja visuomeniniuose procesuose. „Ir politikai, ir visa plačioji visuomenė turėtų suprasti, kad tas, kas garsiau kalba, nebūtinai yra teisus. Labai svarbu įsigilinti į sakomus argumentus, kurie turėtų būti paremti ne emocijomis ar sąmokslo teorijomis, o mokslu ar kitais objektyviai pamatuojamais aspektais. Šiuo metu pilietinės galios indeksas rodo, kad visuomenė tikrai nėra labai stipriai įsitraukianti į visuomeninius procesus. Tą patį rodo ir eilės prie balsadėžių, kurios tikrai galėtų būti didesnės. Turi būti sudarytos galimybės išgirsti skirtingus interesus bei ekspertų nuomonę“, - teigė L. K. Vaičiakas.
Kryžminis deklaravimas – žingsnis skaidraus lobizmo link
Šiemet sausį įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, kurioje įteisintas kryžminis deklaravimas. Taigi atsiskaityti visuomenei turi ne tik lobistai, bet ir asmenys, kuriuos jie įtikinėja. Tai leidžia ir VTEK sekti lobistinės veiklos procesus, lyginti deklaracijas bei užkirsti kelią pažeidimams.
„Aiškus standartas, kaip viskas turi būti viešinama, savaime yra tam tikra vertybė, kuri potencialiai padėtų ateityje mažinti „tamsių“ susitarimų skaičių. Jeigu viena pusė deklaruoja susitikimą, kitai pusei savaime atsiranda aiškesnis interesas taip pat paviešinti šią informaciją, tad nutylėjimų turėtų būti gerokai mažiau. Kita vertus, jei kalba eina apie piktavališkus susitarimus, ar būtų sunku susitarti, kad abi pusės nieko nedeklaruos? Kryžminis deklaravimas visų pirma turi teorinę reikšmę, bet teorija visada yra tam tikras raktas“, – savo nuomonę išsakė dr. P. Ragauskas.
Asociacijos „Investors’ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė pastebi, kad lobistinės veiklos deklaravime nuo pat pradžių buvo pradėta ne iš tos pusės – būtent politikams ar valstybės tarnautojams turėtų kilti didesnė pareiga deklaruoti savo susitikimus: „Tai yra žmonės, kurie yra išrinkti arba atlieka valstybės tarnybą, todėl ir pagrindinė jų atsakomybė prieš visuomenę – deklaruoti savo susitikimus, rodyti, su kuo ir apie ką yra diskutuojama. Iniciatyva sveikintina, nes visos pusės bus suinteresuotos įsivesti tam tikrą aiškumą. Vis tik kryžminis deklaravimas – naujas dalykas, nėra akivaizdu, kada reikia deklaruoti savo susitikimus, kada ne. Natūralu, kad tuo klausimu gali kilti problemų, kuomet lobisto bei politiko ar valstybės tarnautojo interpretacijos dėl poreikio deklaruoti susitikimą prasilenks“.
VTEK pabrėžia, kad lobistine veikla yra laikytini tik konkretūs pasiūlymai dėl teisės akto priėmimo, nepriėmimo, ar kad teisės aktas būtų formuluojamas vienu ar kitu būdu.
Šiuo metu šalyje yra 189 lobistai. Vien per tris šių metų mėnesius buvo pateikta beveik 300 deklaracijų. Dėl kokių teisės aktų šalyje siekiama daryti įtaką, sužinoti galima sistemoje SKAIDRIS.
Užsakymo nr.: PT_86831565