Saldi riekelė su namine uogiene

Paprastai pirmoji Velykų diena būdavo skiriama šeimai: ne tik į svečius, bet net ir į kiemą buvo vengiama eiti. O štai Žemaitijoje buvo paprotys iki paryčių saugoti šeimos židinio ugnį, tad vaikai net ir namuose siausti negalėdavo - kad tik ugnis netyčia neužgestų. Tad visi nekantriai laukdavo vakaro ir vakarienės, pasaldintos šaukšteliu džiaugsmo: specialiai šiai progai virta vyšnių uogiene gausiai apteptos Velykų bobos riekelės.

Monami
Foto: Organizatorių nuotr.

Svečiavimuisi, margučių ridenimui, supynėms, dūkynėms ir saldžioms vaišėms bei lauktuvėms būdavo paskirta antra Velykų diena. Ant stalo atsirasdavo didžiulis pyragas - kone per pusę stalo, nes jo turėdavo užtekti visoms švenčių dienoms ir dar lauktuvėms, putlios mielinės pynės (kuo putlesnė, tuo geresni bus metai!), cukriniai pyragiukai, bandelės, rupesnių miltų ragaišiai ir papločiai, puošti meduje mirkytais džiovintais vaisiais, mozūrai, varškė, išsukta su vaisiais ir riešutais, saldus sūris, grietinėle balinta saldi obuolienė ir t.t. Tikras vaikų ir smaližių rojus!

Monami
Foto: Organizatorių nuotr.

Velykės sausainiai ir Zuikio pyragas

Nors laikai ir kai kurios tradicijos keičiasi arba išnyksta, tačiau Velykė Velykų rytą vaikus vis dar aplanko. Mažieji tiki gražia istorija, kad tai - miela bobulytė arba jauna mergina, kuri pamiškėje kartu su kiškiais margina kiaušinius, kepa sausainius ir “Zuikio pyragą”, o gardžias dovanas išslapsto sode arba pievelėje šalia namų. Velykų rytą, vos prakrapštę akis, vaikai bėga jų ieškoti. Ir randa!

Nebūtina išmanyti Zuikio pyrago recepto arba ką į sausainius įdeda Velykė, bet svarbu pasistengti, kad Velykų rytą vaikai turėtų, ko ieškoti, o radę neprarastų tikėjimo, kad tai tikrų tikriausios kiškių ir Velykės iškeptos dovanos, nes niekas kitas taip tiesiog nesugebėtų! Jos turi tirpti burnoje ir tapti skaniausiu vaikystės prisiminimu.

Monami
Foto: Organizatorių nuotr.

Kepyklėlė “MonAmi” kviečia į Velykės gardumynų krepšelį šiemet įdėti rankų darbo, į šakočio panašios sviestinės tešlos grybukų, kurių kepurės išmirkusios prabangiame belgiškame šokolade, o koteliai - cukriniame kreme, o taip pat įvairių spalvų tikro šokolado raštais išmargintų meduolinių “Margučių”. Kiekvienas - vis kitoks, savitas, unikalus, kepėjos rankų nuglostytas ir dėmesiu sušildytas - kad vaikas jaustųsi taip, lyg “tas kiškutis” šį skanėstą kepė tik jam!

Velykų stalo karalius

Saldūs, purūs, iš daugybės kiaušinių ir baltų miltų kepti apvalios formos kepiniai, gardinti įvairiausiais kremais, aplieti glajais ir šventiškai išpuošti yra ne tik aukščiausia saldaus stalo nata, šventės kulminacija, bet ir būtinas simbolis. Visais laikais aukštas pyragas, daugiasluoksnis tortas simbolizavo gerą gyvenimą ir lyg “užkalbėjimą” ateičiai: kad ji būtų soti, saldi ir turtinga. O jeigu jį, tą geros ateities simbolį, dar perteptume tikro sviesto prabangiai sodraus skonio kremu, pagardintume traškiu karamelės sluoksneliu ir užlietume aukščiausios kokybės belgišku šokoladu…?

Monami
Foto: Organizatorių nuotr.

Per dešimt metų kepyklėlė "MonAmi" didžiausioms metų ir asmeninėms šventėms “užaugino” solidžią “šeimą” - devyniolika ypatingų rūšių, skirtingų skonių derinių ir sąskambių tortų, kuriais lepina išrankiausius smaližius ir labiausiai išlavinto skonio gurmanus. Unikalu tai, skonis tortų, sukurtų prieš dešimt metų, ir kuriamų šiandien, nė kiek nepasikeitęs: pavyzdžiui, “Napoleonas”, kurį įsimylėjote per Velykas prieš penkerius metus, šiandien yra lygiai toks toks pats, kokį pamilote tądien. Tai įmanoma tik nuosekliai ir pagarbiai laikantis pačių susikurtų ir geriausių kulinarijos tradicijų - nepasiduodant laikiniems skonių, spalvų ir kitų madingų tendencijų vėjams.

Kiekvienas tortas - su savo skonio istorija

„Mon Ami“ tortai yra tobulas tradicinės konditerijos pavyzdys. Įdomios, labai skirtingos ir įvairios sluoksnių tekstūros, stiprūs ir sodrūs skoniai, tobulai suderinta kiekvieno torto visuma - jau pirmas kąsnelis “nuneša” svajonių, prisiminimų, naujų pojūčių link…

Monami
Foto: Organizatorių nuotr.

Kiekvieno torto kūryba – su sava istorija. Vienas ypatingas skirtingų sluoksnių struktūrų gausa: minkštutį, sutirpstantį biskvitą keičia traškus lakštas ar sluoksnelis, klampų kremą papildo žaismingas marcipanas ir netikėtai smagus traškėjimas – daugybė pojūčių viename kąsnelyje! Kitas pojūčius pavergia kremo subtilumu ir prabanga - jis toks lengvas, bet kartu ir “gilus”, kad ik šeštasis pojūtis išduoda, kiek talento ir darbo reikia, kad kremas primintų švelnius kokosinių ledų akcentus…

Puoselėkite tradicijas, skonio - ypač. Nes tortas karalius lieka prisiminimuose ir šeimos švenčių istorijoje.