Nebereikia sukti galvos, ką užsieniečiui papasakoti apie Lietuvą: apie naują strategiją – ekspertų lūpomis

Turbūt nė vienam iš mūsų nekiltų problemų kitam žmogui pristatyti save. O kaip pristatytumėte Lietuvą tam, kuris apie ją žino nedaug arba išvis nieko? Kad nereikėtų svarstyti, kaip gi ją pristatyti pasauliui, parengta šalies pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija. Ji skirta užsieniečiams ir padės išryškinti Lietuvos pasiekimus ekonomikos, kultūros, valdymo ir talentų pritraukimo srityse.

Strategiją kūrė žvelgdami iš užsieniečio perspektyvos

Į strategijos kūrimą buvo įtrauktas ne vienas žinomas Lietuvos žmogus, įvairios institucijos ir įmonės. Viena jų – VšĮ „Versli Lietuva“, kuri, kaip sako organizacijos generalinė direktorė Daina Kleponė, į strategijos kūrimo procesą buvo įtraukta nuo pirmųjų dienų: nuo privačių pokalbių ir diskusijų iki dalyvavimo projekto priežiūros grupėje.

Pašnekovė teigia, kad dar rengimo proceso metu jų organizacija patikėjo keliu, kuriuo nuspręsta vesti Lietuvą, didinant šalies žinomumą užsienyje, ir atskleidžia keletą strategijos aspektų, padėsiančių ne tik geriau pristatyti šalį, bet ir plėstis.

„Tikime, kad įgyvendinant strategiją pavyks pasiekti apčiuopiamą naudą Lietuvos verslui: pritraukti ir išlaikyti talentus, sustiprinti Lietuvos eksporto įvaizdį užsienyje, turėti didesnį stimulą inovacijų kūrimui drauge su užsienio partneriais, investuotojais ir tai, be abejonės, prisidės prie naujų technologinių sričių vystymosi šalyje bei aukštos pridėtinės vertės eksporto plėtros“, – teigia Daina Kleponė.

Ji atskleidžia, kad strategijoje numatyta sukurti naują prekės ženklą eksportui – tai padės sustiprinti nežinomų arba neigiamą reputaciją turinčių sektorių įvaizdį užsienyje.

„Mes labai palaikome šį strateginį pasiūlymą, nes iki šiol vieningo Lietuvos eksporto prekės ženklo nebuvimas kėlė nemenką sumaištį pozicionuojant Lietuvos eksporto galimybes užsienyje. Tai bus labai didelis ir svarbus pokytis, kurį „Versli Lietuva“ įgyvendins drauge su kitomis suinteresuotomis institucijomis, būtinai įtraukiant pačius eksportuotojus, kad pozicionavimo efektas būtų kuo stipresnis bei atneštų naudą tiek konkrečioms eksportuojančioms Lietuvos įmonėms, tiek bendrai sustiprintų Lietuvos eksporto įvaizdį užsienyje“, – aiškina pašnekovė.

D. Kleponė priduria, kad galvojant apie Lietuvos įvaizdį, pirmiausia, svarstyta, kas yra, ar galėtų būti, patrauklu užsieniečiams.

„Žiūrint iš užsieniečio perspektyvos, aš labai tikiu, kad mes jam tapsime įdomūs, nes sutarėme, kad kalbėsime ne tai, kas mus atrodo įdomu, bet iš pasaulio perspektyvos, tuo rakursu, kuris jam įdomus. Tai taip pat bus labai didelis pokytis, nes nėra paprasta priimti poziciją, kad esi niekam neįdomus. Tačiau iš prigimties esame kūrybinga tauta – ši strategija neleidžia mums atsipalaiduoti, o įpareigoja panaudoti savo stiprybes ir pradėti kalbėtis su pasauliu, atkreipti užsieniečių dėmesį, išlaikyti jų susidomėjimą ir suteikti jiems tas vertes, kurias išskyrėme kaip mūsų šalies galimybes prasiveržti“, – įsitikinusi ji.

Daugiau galimybių Lietuvos menininkams

Prie strategijos kūrimo prisidėjo ir Lietuvos kultūros institutas. Jo darbuotojai pasidalijo tarptautinės veiklos patirtimi, įsitraukė į projekto priežiūros grupės darbą: vertino ruošiamą strategiją, teikė Instituto kompetencijas atitinkančias įžvalgas, diskutavo su kūrėjų komanda.

Kaip sako Lietuvos kultūros instituto Žinių ir komunikacijos projektų vadovė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, tai reikalinga tam, kad Lietuvos kultūra dar stipriau atsivertų pasauliui, taip pat – pritrauktume daugiau užsienio kultūros organizacijų, menininkų kultūrinėms partnerystėms tiek mūsų šalyje, tiek svetur.

„To bus siekiama įvairiais būdais. Jei Institutui bus suteiktos šiuo metu planuojamos finansinės galimybės, jau kitais metais pradėsime anglų kalba rengti Lietuvos kultūros naujienas, platinti užsienio redakcijoms skirtus pranešimus spaudai, leisime specialų naujienlaikraštį, intensyviau komunikuosime socialiniuose tinkluose. Taip pat ketiname organizuoti užsienio kultūros žurnalistų vizitus Lietuvoje.

Džiaugiuosi, kad ir šiai veiklai galėsime pasitelkti turimą patirtį, kurią įgijome rengdami žurnalistų vizitus Lietuvoje prieš svarbiausius mūsų šalies kultūros pristatymus Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Instituto vizituose dalyvavę užsienio žurnalistai kiekvienąkart savo skaitytojams plačiai ir pozityviai pasakodavo apie Lietuvą, jos istoriją, kultūrą, žmones. Tikiuosi, kad Instituto ir kultūros atašė veikla bei strategiškai planuojama komunikacija padės auginti Lietuvos kultūros žinomumą, o drauge – stiprins įvairiapusiškesnį Lietuvos įvaizdį“, – kalba pašnekovė.

R. Statulevičiūtės-Kaučikienės teigimu, kryptingi numatyti veiksmai Lietuvą padarys patrauklesnę kultūros profesionalams ir atvers naujų galimybių vietiniams šios srities atstovams.

„Lietuva turėtų tapti dar patrauklesne dėl savo kultūros lauko atvirumo ir iš jo gimstančių nekonvencinių įžvalgų, novatoriškų požiūrių į socialines, politines, ekologines aktualijas. Pavyzdžiui, šiuo metu visame pasaulyje itin trokštama opera-performansas „Saulė ir jūra“, pernai Venecijos bienalėje įvertinta Auksiniu liūtu. Iš kitos pusės, tikiu, kad plačiąją visuomenę pasiekiančios žinios apie pasauliniu lygiu įvertintus Lietuvos menininkus turėtų ją padrąsinti į savo kultūrinius žemėlapius įsileisti Lietuvos kūrėjus ir atlikėjus.

Čia galima būtų paminėti pilnas sales renkančius Asmik Grigorian, Mirgą Gražinytę-Tylą, Oskarą Koršunovą, visame pasaulyje vertinamus Jono Meko, Goerge‘o Mačiūno kūrybinius palikimus. Tikiuosi, kad užsieniečiai per savo šalių žiniasklaidą ir per sau artimiausių kultūros organizacijų veiklą galės atrasti vis daugiau Lietuvos menininkų ir susipažinti su jų kūryba“, – dalijasi Lietuvos kultūros instituto atstovė.

Padės pritraukti naujų tarptautinių kompanijų

Įvaizdžio strategijos kūrime dalyvavo ir „Investuok Lietuvoje“ komanda. Organizacijos Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Rūta Nemunytė džiaugiasi, kad nuo pat pradžių buvo mąstoma apie visą Lietuvos prekės ženklo architektūrą, įtraukiant esminius segmentus atstovaujančias institucijas.

„Lietuvos įvaizdį kuria ne tik daugybė institucijų, privačių verslų ir iniciatyvų, bet ir kiekvienas iš mūsų. Neturint bendro sutarimo, kokios yra Lietuvos stiprybės, kokią vertę mes kuriame ir kodėl galime būti įdomūs pasauliui, visiems, kurių rezultatai stipriai priklauso nuo Lietuvos žinomumo, tampa gerokai sunkiau jų siekti. Nors ir geros, pavienės iniciatyvos duoda tik trumpalaikius rezultatus, jei jos nėra kryptingo ir nuosekliai kuriamo šalies naratyvo dalis. Strategijos turėjimas leidžia suvienodinti Lietuvos, kaip produkto (bei atskirų jo segmentų), suvokimą, sustyguoti procesus, efektyviau koordinuoti veiklas (pvz., atsisakant dubliavimų, maksimaliai išnaudojant skirtingų institucijų ar iniciatyvų sukuriamus turinio vienetus) ir užtikrinti kokybės standartą“,– įsitikinusi ji.

R. Nemunytė priduria, kad kalbant apie Tiesiogines užsienio investicijas (TUI) negalime sakyti, jog šioje srityje ypatingai atsiliekame ar pralaimime. Vis tik, dabartiniai rezultatai – sunkaus ir kryptingo „Investuok Lietuvoje“ darbo rezultatas.

„Realybė tokia – jeigu nepavyksta „pataikyti“ atkreipti dėmesį tuo metu, kai įmonė išties svarsto plėtros planus, Lietuva vis dar rečiau nei galėtų patenka į įmonių svarstomų lokacijų sąrašus. Natūralu – mūsų nesvarsto, nes nežino. Todėl kryptingas, nuoseklus įvaizdžio kūrimas ir stiprinimas padėtų Lietuvai dažniau atsirasti tarp svarstomų lokacijų naujiems investiciniams projektams. Taip turėtume daugiau galimybių sukonkuruoti, įrodyti savo tinkamumą, galiausiai – sėkmingai pritraukti naują tarptautinę kompaniją“, – sako pašnekovė.