Nauda matoma jau dabar
Visai neseniai „Sodra“ išmokėjo pirmuosius pensijų anuitetus. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės, jau galime pastebėti pokyčius – pensijų anuitetų įsigyjama daugiau nei anksčiau.
„Jeigu šiuo metu vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekia 399 eurus, tai vidutinis „Sodros“ mokamas anuitetas – apie 90 eurų. Tad, matome, kad kaupiantys nuo pat pradžių jau gali prisidėti beveik ketvirtadalį pensijos. O ateityje proporcijos tik didės“, – aiškino specialistė.
Jos teigimu, aiškiai matomas ir padidėjęs savarankiškai, aktyviai kaupiančių žmonių kiekis.
„Iš viso pensijų kaupimo dalyvių skaičius siekia beveik 1,4 mln. gyventojų. Svarbu žiūrėti į aktyvius dalyvius – žmones, kurie moka įmokas savo pinigais. Iki reformos savo pinigais įmokas mokėjo apie 400 tūkst. aktyvių dalyvių. Jie prisidėdavo pagal tuomet galiojusią schemą 2+2+2 – du procentai skiriami „Sodros“, du – paties žmogaus ir likusi dalis – valstybės. Kiti dalyviai – antra tiek aktyvių dalyvių, mokėjo tik „Sodros“ įmoką, savo pinigais neprisidėdami visiškai. Po pensijų reformos dalyvių, prie įmokos prisidedančių ir savo pinigais, padvigubėjo. Šiemet dalyvių, mokančių įmokas, skaičius šiek tiek koregavo COVID-19 situacija. Vis tik, vasario mėnesį, prieš pandeminę situaciją, savo pinigais įmokas mokėjo beveik 800 tūkst. žmonių“, – kalba I. Buškutė.
Ilgėjant gyvenimo trukmei, kaupti pensiją – būtina
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė pastebi, kad praėję metai II pakopos pensijų fondams buvo rekordiški – jie skaičiavo itin didelę grąžą.
„Šių metų pirmasis pusmetis nebuvo toks sėkmingas dėl pandemijos iššauktų finansų rinkų svyravimų. Tačiau pensijų fondai yra skirti ilgalaikiam kaupimui, todėl jaudintis dėl trumpalaikių svyravimų nėra prasminga: analizuoti ir vertinti derėtų ilgojo laikotarpio rezultatus“, – ramina pašnekovė.
Kalbėdama apie ilgalaikę perspektyvą, specialistė išskiria, jog jaunuoliai, papildomai pensijai pradėję kaupti dar karjeros pradžioje, turės didesnę galimybę reikšmingai padidinti savo senatvės pajamas.
Specialistai skaičiuoja, jog pradėjęs kaupti nuo 20 m. amžiaus, asmuo senatvėje galėtų tikėtis gauti net apie 70 proc. didesnę pensiją, nei gautų nekaupdamas papildomai. Tai leistų užtikrinti reikšmingas nuolatines papildomas pajamas senatvėje. Pradėjęs kaupti antrojoje pakopoje, 40 metų amžiaus vidutines pajamas gaunantis asmuo galėtų tikėtis gauti apie 30 proc. didesnę senatvės pensiją nei gautų nekaupiant papildomai.
„Skaičiavimai rodo, kad kaupimas prasmingiausias tuomet, kai nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų. Taigi rekomenduojama II pakopos pensijų fonduose pradėti kaupti vos pradėjus gauti pirmas reguliarias pajamas“, – skaičiavimais dalijosi V. Dičpinigaitienė.
Nors pensijų kaupimo nauda gali užtikrinti stabilias pajamas senatvėje, dažnai jis yra nustumiamas į šoną kaip antraeilis dalykas. Tačiau Lietuvos banko atstovė įsitikinusi, kad į šį procesą nevertėtų numoti ranka ir vardija daugiau priežasčių, kodėl verta aktyviai dalyvauti pensijų kaupime.
„Žmogui, sulaukusiam vidutinio amžiaus, pensija nebeatrodo it tolimas miražas ir vis ima labiau rūpėti, kaip teks gyventi išėjus į pensiją. Demografiniai duomenys rodo, kad gyvenimo trukmė ilgėja, tad didžioji dauguma šiandieninių jaunuolių pensijos tikrai sulauks, tik ar jos užteks pragyvenimui – nežinia. Dėl demografinių iššūkių ateityje bus vis sudėtingiau išlaikyti panašaus dydžio vadinamąją pajamų pakeitimo normą. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro 377 eurus ir tai yra apie 43 proc. vidutinio atlyginimo. Yra paskaičiuota, kad norint išsaugoti panašią gyvenimo kokybę kaip ir dirbant bei gaunant atlyginimą, išėjus į pensiją pajamos turėtų sudaryti ne mažiau nei 70 proc. buvusių pajamų – todėl papildomas kaupimas pensijai – būtinas“, – įsitikinusi specialistė.
Čia gali suskaičiuoti savo būsimą pensiją.
Atsisakę kaupti dar galės prisijungti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė I. Buškutė primena, kad visi atsisakę kaupti pensijų fonduose, gali vėliau persigalvoti ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį savarankiškai.
„Tačiau paprastai nekaupiantiems, 40 metų dar nesulaukusiems ir darbo pajamas gaunantiems gyventojams metų pradžioje „Sodra“ pasiūlo dalyvauti kaupime. Tai vadiname įtraukimu į pensijų kaupimą. Gyventojas gauna pranešimą, kad yra įtraukiamas į pensijų kaupimą, jam atsitiktine tvarka priskiriamas pensijų fondas, kurį vėliau galima keisti pagal savo norą. Jeigu asmuo visiškai nieko nedaro, laikoma, kad jis sutinka su pasiūlymu kaupti pensijai papildomai“, - sako I. Buškutė.
Jeigu jaunas žmogus gavęs pranešimą apie jo įtraukimą praneša, kad pensijų kaupime dalyvauti nenori, dalyviu jis netampa ir toliau nuo savo darbo užmokesčio moka tik socialinio draudimo įmokas.
Pasiūlymas kaupti antroje pakopoje kartojamas kas trejus metus iki gyventojas sulaukia 40 metų.
Kaip kaupti ir gauti didesnę pensiją sužinokite daugiau www.prisijunkirtu.lt
Užsakymo nr.: PT_85185865