Vienos mokyklos šiuo metu atostogauja, kitos karštligiškai, „per naktį“, ruošia planus ir strateguoja, kaip nuo šiol atrodys mokinio diena, kai jis nuo ryto iki vakaro ją leis namuose. Na, o treti jau buvo pasiruošę tokiems išbandymams.
Vilniaus privačios gimnazijos rinkodaros ir projektų vadovė, VDU edukologijos mokslų doktorantė Agnė Liubertaitė pasakoja, kaip daugiau nei 400 jų mokyklos moksleivių dar pirmadienį persikėlė į virtualią mokymosi erdvę. Pirma privati gimnazija mūsų šalyje jau prieš metus laiko pradėjo kurti analogų neturinčią virtualaus mokymo programą su pamokomis, namų ruoša, žinių tikrinimu, būreliais ir net psichologų pagalba, todėl šiandien tai ne mėgėjiškai, greitai paruošta platforma, o daugiau nei 100-o mokytojų bei kitų specialistų sukurta mokykla be sienų.
Mokykla ir kelionėje, ir namuose
„Prieš kelias dienas pradėjo veikti mūsų virtuali mokymo sistema www.virtualimokykla.lt. Prie jos šiuo metu kasdien jungiasi daugiau nei 400 mūsų mokyklos moksleivių ir joje bei su ja kasdien dirba daugiau nei šimtas mokytojų ir kitų specialistų. Tai mokykla, kurią vaikai galės lankyti ir kelionėse, ir namuose, kalbant apie dabartinę, koronaviruso karantino situaciją, tai išsigelbėjimas šeimoms, kurioms svarbus kokybiškas jų vaikų laikas“, – sako edukologijos mokslų doktorantė.
Pasak specialistės, tokia platforma yra labai profesionali ir kokybiška, nes buvo kuriama ilgai, kruopščiai, įtraukiant labai daug specialistų. „Visi mūsų mokyklos darbuotojai kažkaip prisideda: nuo mokytojų iki psichologų, logopedų. Platforma pradėta kurti prieš metus, nes mokykla pastebėjo, kad tam yra didelis poreikis. Kodėl? Pirmiausia, šeimos tapo ypač mobilios. Šiais laikais žmonės daug keliauja, nusprendžia po vieną ar kelis žiemos mėnesius praleisti šiltuose kraštuose, tačiau puikiai suvokia, kad negali nutraukti pastovaus savo vaikų ugdymo proceso. Taip pat atsiranda vis daugiau vaikų su įvairiais specialiais poreikiais (pavyzdžiui, po sunkios ligos, su emocinėmis ar fizinėmis problemomis), tad jiems reikalingos tokios platformos, kad namuose jie gautų gerą išsilavinimą. Seimas šį rudenį patvirtino ir mokymąsi šeimoje, tačiau ugdymo turinį ir formą turi konstruoti mokymo įstaiga, taip pat – ir prisiimti atsakomybę. Taigi, ši mokykla be sienų atveria galimybes ir tiems, kurie vaikus nori ugdyti patys. Na, o dabartinė situacija geriausiai iliustruoja, kodėl mokyklos privalo turėti savo virtualųjį variantą.“
Mokytojams tai iššūkis, tačiau toks, dėl kurio jie džiaugiasi
Daugelio mokymo įstaigų mokytojai šiandien patiria didelį stresą ir nežinomybę. Kaip vykdyti tą nuotolinį mokymą? Kaip ruošti pamokas? Kaip šis procesas turi atrodyti? Kaip tikrinti mokinių žinias? Pasak vienos www.virtualimokykla.lt kūrėjų, mokytojai turi žinoti, kad chaosas ir stojimas į vėžias gali tęstis kelias dienas, tačiau neturi užtrukti kelias savaites ar mėnesius. Čia ji kalba apie pačios mokyklos požiūrį tiek į mokinius, tiek į mokytojus.
„Manau, kad kiekvienoje mokykloje labai svarbu, kad mokytojams būtų suteikta galimybė naudotis viena sistema, perteikiant žinias vaikams. Sistemingumas ir žinojimas, kaip jie dabar dirba, kaip atrodo jų darbo diena, lengvas kompiuterinės sistemos, su kuria nuo šiol reikės dirbti, perpratimas – labai svarbu. Na, pavyzdžiui, jei geografijos mokytoja savo pamokas perkelia į skaipą, matematikos – naudojasi nauja, išmania sistema, lietuvių – siunčia garso įrašus, pasimetimas bus ne tik mokyklos viduje, tačiau ir išorėje: tarp moksleivių bei tėvų. Nors šiuolaikinė visuomenė labai išmani, tačiau vaikams būtina paprastai naudojama, aiški, vientisa kompiuterinė sistema visam ugdymo procesui namuose. Jie neturėtų blaškytis ir „dirbti“ dėl to, kad susirasti, įsijungti, gauti atskirai kiekvieno mokytojo pamoką. Tas pats ir su pedagogais. Aiški, vientisa sistema jiems leidžia toliau kokybiškai vaikams perteikti savo žinias bei sėkmingai vykdyti mokymo procesą.“
Dabar, kai visuomenėje jaučiasi labai neramios nuotaikos, pedagogai suprato, kad virtuali mokykla padės nuraminti tėvus, o vaikams suteiks galimybę gauti stabilų, užtikrintą mokymą.
„Dabar ir mokytojai jau džiaugiasi, kad turime virtualią mokyklą: su malonumu toliau filmuoja, ruošia pamokas, prisideda prie sistemos tobulinimo. Jiems toks mokymas „per kompiuterio ekraną“ irgi nėra lengvas – tai naujas iššūkis jų darbe, tačiau visi labai šauniai su tuo tvarkosi, deda dideles pastangas ir, tikiu, moksleiviams suteikia ne mažiau nei fiziškai kartu su jais būdami vienoje klasėje. Juk jokia platforma, jokia sistema neveiks, jei joje nebus žmonių. Esame labai dėkingi visam mūsų mokyklos kolektyvui už galėjimą bei gebėjimą mobilizuotis, įjungti savo maksimalias pajėgas ir startuoti kaip raketoms“, – gražių žodžių savo mokyklos kolektyvui negaili A. Liubertaitė.
Ne tik savos gimnazijos moksleiviams, tačiau ir plačiajai visuomenei
Kol valstybinių mokymo įstaigų mokiniai atostogauja, jų tėvai dienas leidžia prie kompiuterių ekranų ir su nuolat skambančiais telefonais, nes spaudžia atsakomybės, įsipareigojimai. Vieni renkasi lengviausią kelią – liepia vaikams patiems konstruoti savo karantininę dieną, kuri neretai leidžiama prie televizijos ekranų, tačiau kiti patys arba jų mokymo įstaigos ieško sprendimų.
Vilniaus privačios gimnazijos sukurta ir moksleivių sėkmingai naudojama mokymosi platforma www.virtualimokykla.lt prieinama visiems, kas to nori: nuo priešmokyklinės iki pat dvyliktos klasės. Pamokos vyksta kasdien, visą savaitę (nuo 9 iki 14 val.), po jų – būreliai (nuo aikido, teatro, baleto iki kūrybinių industrijų ar sporto užsiėmimų).
„Tai ta pati mokykla, tik be mokyklos sienų, o ten, kur vaikui ir tėvams patogu. Dabartinės situacijos akivaizdoje – namuose. Žinome, kad daugelis mokyklų neturėjo nei plano, nei minčių, kaip visą mokymosi sistemą perkelti į virtualią erdvę, todėl savo platformą darome prieinama ir kitų mokyklų moksleiviams bei mokytojams. Vaikams, už tam tikrą savaitinį mokestį, suteiksime prisijungimus prie sistemos. Mokytojams, mokyklų administracijoms, vadovams – galime suteikti konsultacijas, apmokyti“, – pasakoja privačios Vilniaus gimnazijos rinkodaros ir projektų vadovė.
Kaip atrodo virtualios mokyklos moksleivio diena?
Virtuali mokykla veikia taip, kad mokinys turi savo pamokas, jis „vaikšto“ per mokomuosius dalykus, jei jam yra klausimų, jis prisijungia prie mokytojos, kuri budi „online“. „Šiuo metu kiekvienas mokytojas laukia savo virtualiame kabinete ir jis gali išdėstyti naują temą, konsultuoti, padėti, patikrinti ar nukreipti. Kiekvienai temai, užduočiai yra įvertinimas.
Pasak edukologijos mokslų specialistės, labai svarbu dar pirmomis savaitėmis namuose išugdyti mokinio sugebėjimą dirbti nuotoliniu būdu: „Puikus pavyzdys – patys tėvai, kuriems dabar tenka dirbti iš namų. Jau po pirmų dienų visų iliuzijos sudužo ir romantizavimas to laisvo darbo be biuro sienų baigėsi. Tai labai sunku, reikalauja didelio susikaupimo, savikontrolės tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Dabartinė situacija parodė, kas yra kas, tiek kolektyvuose, tiek bendruomenėje apskritai“.
Namuose nuobodžiaujantys vaikai – rimtas pavojus
Jei dvi ar net penkias savaites „ištrauksime“ iš vaikų ugdymo proceso, galime turėti esminių padarinių vaikų pasiruošimui egzaminams ir, apskritai, jų ateičiai. Kaip nukentės tie vaikai, kurių tėvai nuspręs, kad karantinas – laisvas laikas, o moksleiviams visai nepakenks pagyventi be pamokų?
A. Liubertaitė neslepia, kad daug priklauso nuo to, apie kokios amžiaus grupės vaikus kalbame: „Jei apie darželinukus, jie nukentės mažiausiai (dėl socializacijos trūkumo). Kai kalbame apie ikimokyklinukus, pradinukus, gimnazistus ar progimnazistus, mes jau turime omenyje „nepraeitą“ programą, kitaip tariant – žinių spragas. Taigi, turime tokią situaciją, kai didžioji dalis Lietuvos vaikų gali „neišeiti“ ugdymo plano arba, kad tas planas bus pagreitintai dėstomas. Kalbant apie pačius vyriausius moksleivius, dvyliktokus, tai viskas jų pačių rankose, jų sąmoningume. Mokytojui telieka tik mentoriaus pozicija, jis gali padėti, kai reikia, uždegti, pamatyti, pastebėti, ko vaikas nemoka. Tačiau visiems kitiems tiesiog būtina gauti galimybę mokytis.“
Pašnekovė atvira, visos mokymo sistemos perėjimas į virtualią net ir jiems, platformą ruošusiems metus laiko, buvo nelengvas iššūkis. „Per vieną–dvi dienas, kai tik pradėjo veikti mūsų virtuali mokykla, gavome labai daug praktinių pamokų. Taip, visą platformą ilgai ruošėme, jos bazė didelė, kruopščiai atrinkta, įvairiapusė, tačiau techninius niuansus buvo sunku įvertinti. Pavyzdžiui, serverio „pakibimai“ dėl didelio žmonių srauto ir t.t. Tačiau reaguojame labai operatyviai ir problemas sprendžiame, mokomės, tobulėjame.“
Kodėl tėvams patiems geriau nesiimti mokytojų rolės?
Specialistai spėja, kad dalis tėvų, nežinodami, ką daryti ir kaip užtikrinti vaikams kokybišką mokymą, patys imsis iniciatyvos, tačiau tai nėra pats geriausias sprendimas. Ugdymo įstaigų darbuotojai pastebi, kad tai gali baigtis kaip su mokymu vairuoti, kai tėvams pagal savas taisykles to išmokius, instruktorių laukia iššūkis „permokyti“ vairuoti taisyklingai.
Su šia nuomone sutinka ir A. Liubertaitė: „Vilniaus privačios gimnazijos mokiniai namų darbus visada atlieka mokykloje. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad išugdyti atsakomybės jausmą: aš ėmiausi kažko ir tai turiu pabaigti. Tai labai svarbu šiuolaikinėje, verslioje, visuomenėje. Kitas dalykas – norint, kad nesusidarytų spragos. Tačiau esminis dalykas, kad tėvams tai netaptų kasdieninė pareiga ir atsakomybė. Gerai, kai jie stebi, padeda, tačiau nereikia „perspausti“, o verčiau pasitikėti mokytojais. Taip pat pastebime, kad mokiniai kartais pradeda nusivilti savo tėvų kompetencija, o juk normalu, kad jų tėčiai ir mamos visų mokomųjų dalykų neišmano taip puikiai kaip atskiri mokytojai. Dalis suaugusiųjų gal ir gali, turi žinių, tačiau jiems pritrunka kantrybės. Žinau anekdotą apie tai: skelbimas laikraštyje „dviejų programuotojų dukra, ieško, kas ją galėtų be stresto, nerėkdamas išmokyti, kaip naudotis kompiuteriu“. Ši situacija iliustruoja seną taisyklę – kiekvienas dirbkime savo darbus: programuotoja – tegul programuoja, o mokytoja ar mokytojas – moko jos vaikus. O tėvų svarbiausia misija laisvu savo ir vaikų laiku būti šimtu procentų su savo mažyliais, dalintis emocijomis, patirtimis, refleksijomis“.
Svarbiausia karantininės kasdienybės sąlyga – dienotvarkė
Šią savaitę daugelis šeimų visaip bando dėliotis pasikeitusias savo dienotvarkes. Pasak specialistės, kasdien dirbančios su šeimomis, kai po vienu stogu nuolat būna visa šeima, svarbūs du dalykai: režimas ir kito privatumo gerbimas.
„Pirmiausia tėvai turi pasirūpinti tinkama vaiko darbo-mokslo priemone. Tai turi būti normalus kompiuterio ekranas, o ne telefonas ar planšetinis kompiuteris. Vaikui turi būti paruošta, suteikta švari darbo vieta, kurioje jo niekas neblaškytų. Kuo mažesnis vaikas – tuo svarbiau laikytis režimo net ir karantininiu laikotarpiu. Kaip tokia diena turi atrodyti? Iki 9 val. reikėtų pradėti dieną: atsikelti, nusiprausti, apsirengti, papusryčiauti. Tuomet – mokslai, ugdomoji veikla. Laukas, grynas oras, poilsio metas. Po pietų valgio ir poilsio – laisvieji žaidimai. Tėvai turi užtikrinti vaikui mokymosi pertraukėlės: pas mažylius – kas 30 min, pas vyresnius – kas 45 min.“
Vilniaus privačios gimnazijos rinkodaros ir projektų vadovė tėvams rekomenduoja pasitelkti kūrybiškumą ir tą poilsį išnaudoti pamokų kartojimui-žaidimams. Pavyzdžiui, tėvai kartu su vaiku vaikšto po namus ir ieško „pasislėpusių“ balsių bei priebalsių arba kartu lauke su akmenukais praktiškai taiko matematikos pamokos žinias. Svarbu periodiškai, tikslingai atsitraukti nuo kompiuterių ekranų. Suaugusiems, kurie darbuojasi iš namų, tos pertraukėlės irgi labai reikalingos.
Virtuali mokykla savo pagalbą siūlo tiek šeimoms, tiek pedagogams
Jeigu jūsų namuose jau savaitę mokyklinio ar priešmokyklio amžiaus vaikai neranda veiklų, norite pasitarti, atrasti jiems geriausią nuotolinio ugdymo variantą, o gal esate mokytojai, kuriems trūksta žinių patarimų, kaip organizuoti mokymo procesą šiuo sudėtingu periodu, Vilniaus privati gimnazija į visus klausimus atsakys el. paštu: info@gimnazija.lt ir socialinėje savo mokyklos erdvėje.
Užsakymo nr.: PT_83817901