Pradėti reiktų nuo to, jog kalno padėtis 2016-ųjų pavasarį, kai įvyko viena didžiausių nuošliaužų, ir šiandien radikaliai skiriasi. 2017-ųjų balandžio – 2018-ųjų gruodžio mėnesiais Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) vykdo projektą „Gedimino kalno tvarkyba Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate“, kurio metu sutvarkytas šiaurės vakarų šlaitas, įrengta piliakalnio šlaitų ir statinių stabilumo stebėjimo sistema.
LNM strateginių projektų vadovė Dalia Dubovskė teigia, kad kalnas iki šiol niekuomet nebuvo kompleksiškai tvarkomas, o pirmosios nuošliaužos vyko dar XIV amžiuje.
„Kalnas yra gamtos kūrinys – tai piliakalnis, kurį žmogus šimtmečius naudoja savo tikslams. Antrojo pasaulinio karo metais iškastas tunelis, gausus supiltinio grunto kiekis, ne visada apgalvota ir kokybiška statybų invazija atvedė į paskutinių metų situaciją: grunto sėdimas ir vanduo sąlygojo supiltinio grunto nuošliaužas, – aiškina D. Dubovskė.
Svarbiausias atliktas darbas, užtikrinantis kalno saugumą – specialios stebėjimo sistemos įdiegimas. Kalno statinių ir žemės judesių šlaituose stebėjimo sistema sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji – grunto judesio davikliai, išdėstyti visuose kalno šlaituose, kur potencialiai galimos nuošliaužos. Iš keturių pusių aplink kalną pastatyti tacheometrai – prietaisai, lazeriniu spinduliu registruojantys daviklių duomenis ir fiksuojantys grunto poslinkius. Taip išskaičiuojama poslinkio kryptis, matavimus tikslinant kas valandą.
Antroji stebėjimo sistemos dalis – tai posvyrių stebėjimo sistema (tiltmetriai), kurios pagalba taip pat tiksliai matuojami statinių posvyriai.
„Grunto judesio daviklių rodmenys fiksuojami kompiuterinėje stebėsenos sistemoje. Sistemą įrengė ir už jos eksploataciją bei priežiūrą atsakinga UAB „GPS partneris“. Išsamiai analizuojami dviejų savaičių duomenys, o kasdien judesio daviklių parodymai yra stebimi muziejaus atsakingų darbuotojų. Kartu vyksta nuolatinė vizuali kalno šlaitų apžiūra. Judesio davikliams fiksuojant judesius imamasi prevencinių priemonių“, – sako muziejaus inžinierius geologas dr. Vytautas Račkauskas.
Be šlaitų ir statinių stebėsenos sistemos Gedimino kalno šiaurės vakariniame šlaite įrengta ir išmani laistymo sistema, kuria sekama, ar žolė yra perdžiūvusi bei užtikrina jos palaistymą. Taip norima sustiprinti augalus, tiek antžeminę jų dalį, tiek šaknyną, kad iš jų formuotųsi tanki velėna.
„Įrengta savarankiška laistymo sistema sausesniais laikotarpiais grunte palaikys reikiamą drėgmę, neleis žolinei dangai sunykti. Vanduo laistymui bus imamas iš Vilnelės upės“, – teigia LNM strateginių projektų vadovė.
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos finansavimas pagal investicinį prioritetą „Kultūros ir gamtos paveldo apsauga, propagavimas ir vystymas“ panaudotas atkurti šiaurės vakarų šlaitą, jį sustiprinant ir įdiegiant prevencines šlaitų slinkties priemones.
Projektui įgyvendinti Aplinkos ministerija skyrė daugiau kaip 3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų ir nors projekto vykdymo laikotarpis dar nesibaigė, nuo š. m. (2018 m.) rugpjūčio lankytojai jau gali lankyti Gedimino kalno dalį ir aplankyti patį Gedimino bokštą. Visi numatyti rangos darbai šiaurės vakarų šlaite jau baigti. Likę darbai daugiau susiję ne su tvarkyba, bet su padarytų darbų viešinimu. Na, ir žinoma, sutvarkyto šlaito stebėjimu.
Per metus vien Gedimino pilies bokšto ekspoziciją aplanko virš 200 tūkst. žmonių. Prognozuojama, jog atnaujinus nusidėvėjusį keltuvą lankytojų skaičius dar padidės.
„Vėl atvėrę kalną, lankytojų Gedimino pilies bokšte iškart sulaukėme gerokai daugiau nei įprastai. Esame labai laimingi, kad gyventojai ir miesto svečiai čia vėl ir vėl sugrįžta. Belaukdami, kol statybininkai baigs savo darbus, įrengėme bokšte naują ekspoziciją, todėl kviečiame visus apsilankyti“, – džiaugiasi D. Dubovskė.
Užsakymo nr.: PT_79733385