Augalams reikia įvairių medžiagų

E. Šakys pasakoja, kad augalai, kaip ir bet kas kitas gamtoje, yra sudaryti iš atskirų cheminių elementų ir jų junginių. Kuo didesnę augalų masę planuojama užauginti, tuo daugiau cheminių junginių reikia. Pagrindiniai augalų maisto elementai yra gaunami iš dirvos, tačiau, kaip žinia, dirvos Lietuvoje nėra labai derlingos, žemės derlingumas labai skirtingas, jis gali skirtis net tame pačiame lauke. Kadangi dirvos derlingumo nepakanka, norėdami užauginti ekonomiškai apsimokantį produkcijos kiekį, ūkininkai turi dirvą tręšti papildomai. Tačiau, anot „Agrokoncerno“ direktoriaus, labai svarbu tinkamai įvertinti, kokį kiekį ir kokių trąšų reikia berti į konkrečią dirvą.

„Mokslininkai, atlikdami tyrimus, yra nustatę maisto medžiagų kiekį, reikalingą 1 tonai produkcijos užauginti. Pagal dirvos derlingumą dažniausiai papildomam tręšimui naudojamos azoto, fosforo, kalio, sieros, magnio turinčios trąšos. Jei imtume hektarą pasėlių, tai kai kurių cheminių medžiagų tame plote augančiuose augaluose rastume dešimtis, o kai kurių - net šimtus kilogramų“, - pasakoja E. Šakys. Pasak jo, be azoto, fosforo, kalio, sieros ir magnio, augalai turi gauti dar ir mikroelementų, kurių hektarui augalų reikia apie keletą kilogramų.

„Bendraudami su ūkininkais atkreipiame dėmesį, kaip svarbu dirvos nepertręšti. Beriant daugiau trąšų gerokai išauga sąnaudos, nes trąšos tikrai nėra pigios. O ir dirvai nėra naudinga gauti per daug trąšų“, – savo patirtimi dalijasi E.Šakys.

Trąšų mišiniu tręšti pigiau ir saugiau

Pastaruoju metu labai daug dėmesio sulaukė azotinės trąšos ir jų rūšys. Šiandien rinkoje jų yra labai daug ir įvairių azotinių trąšų rūšių. Pavyzdžiui, amonio salietra, kalcio salietra, NPK 30-4-4, karbamidas, amonio sulfatas ir t.t.

Foto: Organizacijos nuotr.

Kokias ir kokios sudėties trąšas gaminti, gamyklos pasirenka pagal savo galimybes ir situaciją. Paprastai viena gamykla per metus pagamina apie 1-1,5 mln. tonų trąšų. Viena įmonė (pavyzdžiui, UAB „Agrokoncernas“), parduodanti keletą šimtų tūkstančių tonų įvairių trąšų per metus, neturi galimybės diktuoti gamyklai, kokias trąšas gaminti, kokią trąšų sudėtį pasirinkti– tokius sprendimus nulemia žaliavų kainos, situacija rinkoje, konkurencija ir kiti veiksniai.

„Esame per maži, kad į mūsų pageidavimus būtų atsižvelgiama, bet, svarstydami rinkoje esančią pasiūlą, ieškome optimalių sprendimų ūkininkams. Įvežant trąšas į Lietuvą, tenka sumokėti ir nustatytus mokesčius, todėl reikia gerai pasistengti, kad mūsų pasiūlymai ūkininkams būtų patrauklūs, nes rinkoje tokiomis pačiomis sąlygomis dirba apie 20 konkurentų. Visi dirbame pagal tuos pačius teisės aktus, visi mokame tokius pačius mokesčius“, – sako E.Šakys.

Jis atkreipia dėmesį, kad tręšiant augalus NPK 30-4-4 (NPK - azotas, fosforas ir kalis), dirvai suteikiame ne tik azotą, bet ir dalį reikiamo fosforo ir kalio kiekio. Tokie mišiniai yra naudingi ir vertinant aplinkosaugos aspektą – trąšų junginiu tręšti tikrai saugiau, nei vienu elementu atskirai.

„Lietuvoje, kaip ir ilgas ūkininkavimo tradicijas turinčiose Vakarų Europos šalyse, dažniausiai naudojamos trąšos, kuriose yra visi tris pagrindiniai cheminiai elementai, reikalingi augalams (NPK), kai kurių gamintojų trąšų sudėtyje yra dar ir ketvirtas būtinas augalams cheminis elementas – siera“, – ako E.Šakys.

Pastaruoju metu NPK trąšos yra populiarios, nes jas naudodami ūkininkai sutaupo tręšimo sąnaudas, nes vieną kartą pervažiavus per lauką išbarstoma daugiau augalų maisto elementų. Taip taupomas laikas, kuras, geriau apsaugomi pasėliai.

„Kaip žinia, turime neblogą galimybę savo parduodamą produkciją patikrinti savo dirvose – patys importuojamas išbandom, galime palyginti. Visi „Agrokoncerno“ ūkiai dirba naudodami tręšimo sensorius, nes taip tiksliausiai apskaičiuojamas reikalingų trąšų kiekis, tuomet nekyla pavojus pertręšti, nereikia be reikalo išleisti lėšų trąšoms. Ne paslaptis, kad mūsų ūkiuose gaunami derliai yra vieni iš geresnių, gerokai geresni, negu Lietuvos vidurkis“, – pasakoja E.Šakys, rekomenduodamas ūkininkams apsvarstyti galimybę įsigyti sensorius.

Vadovaujasi pasauline patirtimi

„Augalams svarbu maitintis įvairiomis medžiagomis, nes juk ir mes nesimaitiname viena maisto rūšimi“, – sako UAB „Agrokoncernas“ direktorius. Anot jo, labai panašios sudėties trąšas naudoja ir importuoja tiekėjai į rinkas visame pasaulyje, tai nėra kažkoks lietuviškas išradimas.

Rinkoje dėl ūkininkų konkuruojant apie 20 stambių trąšų tiekėjų, neretai tenka pasitempti – siūlyti ūkininkams palankesnius sprendimus, ieškoti optimalių variantų tiek kainos, tiek kokybės požiūriu.

„Lietuvos ūkininkai yra labai išsilavinę ir turi daug informacijos, tai ir mus priverčia pasitempti. Norėdami neprarasti savo pozicijų rinkoje, turime ieškoti pačių geriausių sprendimų, konkuruoti skaidriai ir būti sąžiningi“, - sako E.Šakys. Anot jo, valstybės institucijos tikrai užtikrina visiems vienodas konkurencijos sąlygas - UAB “Agrokoncernas“ į Lietuvą importuojamos trąšos yra apmokestinamos pagal galiojančius ES įstatymus ir įmonė sumoka visus privalomus mokesčius pagal įvežamų trąšų kategorijas.