„Lavazza“ kavos eksperimentų sostine tapo ir Vilnius

1979 m. „Lavazza“ nusprendė nebeapsiriboti masine kavos gamyba ir atidarė padalinį, skirtą eksperimentams – „Lavazza“ kavos mokymų centrą. Jau netrukus naujų kavos sričių ieškojimai buvo vainikuoti sėkme – „Lavazza“ kavos tyrėjai sukūrė naujus receptus ir unikalių produktų seriją, kuri sulaukė visuotinio pasisekimo tarp šio prekės ženklo mėgėjų. Viena pirmųjų ir garsiausių naujovių, sukurta kavos mokymų centre – populiari „I Piaceri del Caffè” (liet. „Kavos malonumas“) receptų kolekcija, kurią kasmet papildo vis nauji receptai.

Tačiau erdvės inovacijoms kasmet reikėjo vis daugiau. 1996 m. „Lavazza“ pradėjo bendradarbiauti su unikaliu maisto kultūros judėjimu „Slow Food“, akcentuojančiu kokybišką „lėto“ maisto kultūrą. Netrukus ši partnerystė peraugo į bendradarbiavimą su „Slow Food“ įkurtu pirmuoju pasaulyje Gastronomijos mokslų universitetu. Šiandien tarp svarbiausių bendro darbo rezultatų – sėkmingai drauge su studentais įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (angl. Research and development, R&D) projektai bei universiteto sprendimas naudoti Turine įsikūrusį „Lavazza“ kavos mokymų centrą kaip savo padalinį, kuriame galima įgyti Kavos studijų magistro laipsnį.

Lavazza Training Center Vilniuje vadovas Darius Kodis (nuotr. J. Kalinsko)

„Svarbu pažymėti, kad „Lavazza“ kavos mokymų centrų plėtra nėra grįsta tik giluminiu požiūriu, kai nuolat tobulinama studijų programa. Šiuo metu jau sukurtas tokių kavos mokymų centrų tinklas visame pasaulyje – jam priklauso 8 kavos mokymo centrai Italijoje ir 47 kitose šalyse. Šiemet vasarą UAB „Amoka“ dar vieną kavos mokymų centrą atidarė ir Vilniuje. Šio centro įsteigimas – komplimentas visai maisto kultūrai Lietuvoje. Pradedantys ir pažengę baristai šiame centre gali gilinti savo žinias, prisiliesti prie inovatyviausių kavos pasaulio naujovių ir, žinoma, eksperimentuoti, kurdami savo kavos gėrimus“, – pasakoja jau dvidešimt metų Lietuvoje „Lavazza“ kompanijai atstovaujančios UAB „Amoka“ reklamos ir komunikacijos vadovė Agnė Žukauskienė.

Lavazza Training Center Vilniuje patalpos įrengtos pagal pasaulinius Lavazza mokymų centrų standartus (nuotr. J. Kalinsko)

Žingsnis į molekulinę gastronomiją

Į XXI a. „Lavazza“ įžengė užimdama vis tvirtesnes pozicijas naujausių tendencijų, maisto madų plėtros srityje. Tam didelės įtakos turėjo 2002 m. prasidėjęs bendradarbiavimas su ispanu Ferranu Adrià – visame pasaulyje žinomu maisto filosofu ir pripažintu virtuvės šefu, kurio restoranai „El Bulli“ pažįstami išrankiausiems gurmanams.

Bendrus eksperimentus, kuriuose ieškota bendrumų tarp gastronomijos ir kavos pasaulių, vainikavo kietosios kavos sukūrimas. Vėliau „El Bulli“ ir „Lavazza“ komandos tęsė partnerystę ieškodamos naujų kavos formų ir skonio bei užtikrintai įsitvirtino tuo metu populiarėjusiame kavos dizaine. Be to, netrukus sukurtas unikalus gaivinantis kokteilis „Passion>Me“ iš kavos ir pasifloro sulčių.

Tačiau inovacijų vystymas šiais pasiekimais neapsiribojo – netrukus „El Bulli“ ir „Lavazza“ komandos pirmą kartą istorijoje pritaikė kavos ruošimui molekulinėje gastronomijoje naudojamą sferifikaciją. Jos pagrindu sukurti kavos gėrimai „Coffesphere“ ir „Coffee Caviar“.

Gastronomijos istoriją kuriantys vardai

2008 m. „Lavazza“ pradėjo partnerystę su dar vienu pasaulinio lygio virtuvės šefu – Carlo Cracco ir drauge sukūrė kavos lęšius „Coffee Lens“ – dar vieną kavos dizaino naujovę. Laisvė ir originalumas, kurį suteikė maisto pasaulis, paskatino „Lavazza“ pradėti bendradarbiavimą su vis daugiau virtuvės šefų iš skirtingų šalių.

Kaip pasakoja A. Žukauskienė, tokį kelią „Lavazza“ pasirinko ne tik stengdamasi įtvirtinti savo prekės ženklą pasaulinio garso restoranuose, bet ir ieškodama dar neatrastų dalykų kavos dizaino srityje bei drąsindama platesnį, „tarpdisciplininį“ požiūrį į kavą. „Tarp garsiausių vardų, su kuriais šiuo metu bendradarbiauja „Lavazza“ – žymus italų kilmės virtuvės šefas Massimo Bottura, kuris pernai buvo pripažintas geriausiu pasaulyje virtuvės šefu bei drauge su „Lavazza“ komanda sukūrė kavos gėrimo „Vieni in Italia con Me“ (liet. „Keliauk į Italiją su manimi“) receptą. Taip pat bendradarbiaujama su Davide Oldani, Denny Imborisi, Loretta Fanella ir kitais“, – vardija UAB „Amoka“ atstovė.

Lavazza espesso - kietoji kava
Foto: Organizatorių nuotr.

Atradimai tęsiasi: prabangiausių švenčių dalis

Drauge su gastronomijos vardais sukurtos „Lavazza“ inovacijos netruko rasti geriausią degustacijos erdvę – prabangiausius pramogų ir gastronomijos pasaulių renginius. Tarp svarbiausių: „Grammy“ apdovanojimai, renginys „the Night Before The Oscars“, skirtas Oskarų ceremonijai, prestižinės maisto parodos „Omnivore Food Festival“ Prancūzijoje ir „Identità Golose“ Italijoje.

„Ypatingą vietą tarp renginių, kuriuose pristatomos „Lavazza“ inovacijos, užima „the World’s 50 Best Restaurant Awards“ (liet. „50 geriausių pasaulio restoranų apdovanojimai“). Šis renginys laikomas vienu iš svarbiausių tarptautinių apdovanojimų maisto pasaulyje. Labiausiai džiugina, kad „Lavazza“ galima užsisakyti ir pačiuose geriausiuose Lietuvos restoranuose. Net 12-oje iš 30-ies šiemet geriausiais pripažintų restoranų galima pasimėgauti puodeliu „Lavazza“ kavos“, – pastebi UAB „Amoka“ reklamos ir komunikacijos vadovė.

Kavos ikrų gaminimo procesas (nuotr. J. Kalinsko)

A. Žukauskienės teigimu, „Lavazza“ ir toliau stiprina savo santykius su gastronomijos pasauliu. Vienas iš pavyzdžių – tęsiamas bendradarbiavimas su „Eataly“ – išskirtiniu itališkų restoranų tinklu, kurio padaliniai jau veikia Niujorke, Čikagoje, Kopenhagoje ir netrukus duris atvers Maskvoje, Los Andžele ir Bolonijoje.