Pasak Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas – istorinis momentas.
„Įmonių grupės veikla pasiekė naują lygmenį ir gali konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Šiuo metu turime tris dokus, juose galime remontuoti iki 33 tūkst. tonų sveriančius laivus. Po įlankos gilinimo didžiausias remontuotas laivas buvo 249 m ilgio ir 34 m pločio, darbai buvo atliekami didžiausiame Baltijos šalyse plaukiojančiame doke – 235 m ilgio ir 45 m pločio. Apie galimybę priimti tokius laivus svajojome 30 metų, dabar galima svajones realizuoti“, – teigė A. Šileika.
Įlanka išvalyta ir pagilinta
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, tvarkant Malkų įlanką pirmiausia buvo iškastas jos dugne susikaupęs užterštas gruntas, o vėliau įlanka pagilinta.
„Praėjusio amžiaus 6-7 dešimtmetyje Malkų įlankos teritorijoje pradėjus vykdyti industrinę laivų remonto veiklą, ko gero, mažiausias dėmesys buvo kreipiamas į aplinkosaugą – medžiagas ar technologijas, kurios būtų draugiškos gamtai. Remontuojant laivus kaupėsi daug medžiagų, kurios nusėdo į Malkų įlanką ir taip susidarė dideli kiekiai užteršto grunto. Iš viso iškasta apie 250 tūkst. kubinių metrų šio grunto“, – kalba A. Latakas.
Pasirinkta technologija iškastą ir išvalytą gruntą leis panaudoti dar kartą. Gruntas susiurbtas į specialius itin didelius maišus, kur tam tikrą periodą išlaikius ir užpylus paprastu gruntu jį bus galima naudoti krantinių įrengimui.
Išgilinus visą Malkų įlanką nuo 11 m iki 14,5 m, čia gali įplaukti didesnių parametrų laivai.
Kompleksiniu Malkų įlankos išvystymo projektu buvo siekiama pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas šioje zonoje, padidinti laivybos saugumą ir įdiegti priemones, saugosiančias Smeltės botaninį draustinį ir jame saugomas augalų rūšis.
Pasak A. Latako, laivų parametrai kasmet didėja, tad buvusios navigacinės sąlygos Malkų įlankoje nebeatitiko besikeičiančių pasaulinių laivybos tendencijų.
„Rekonstrukcijos metu buvo padidintas Malkų įlankos navigacinis saugumas, nuo šiol į čia esančius terminalus galima saugiai priimti „Panamax“ ir „Postpanamax“ tipo laivus. Galima pakrauti ir iškrauti didesnį krovinių kiekį vienu metu, užtikrinant masto ekonomiją ir taip sumažinant išmetamųjų dujų kiekį. Pokyčiai jau akivaizdūs – vien perkrautų krovinių kiekis padidėjo nuo maždaug 6 mln. t iki 8 mln. t. Be Europos Sąjungos lėšomis finansuoto projekto darbų būtume arba visai negalėję atlikti, arba jie būtų trukę daug ilgiau“, – teigia pašnekovas.
Šiuo metu jau baigiamas kitas projektas pagilinti visą akvatoriją iki Malkų įlankos iki 15 m, ateities planuose numatytas gilinimas iki maksimalaus 17 m gylio, nes didesnio gylio reikalaujantys laivai neįplaukia į Baltijos jūrą.
Ir remontuoja, ir prikelia antram gyvenimui
A. Latakas teigia, kad uosto pasididžiavimas yra Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, kurianti pridėtinę vertę ne tik uostui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai. Laivų statybai persikeliant į Azijos šalis, daugelyje Vakarų šalių laivų gamybos įmonės arba sumenkino, arba išnyko. Tuo tarpu Vakarų laivų gamykla visą laiką augo, o šiandien jau priima remontui ir didžiulius Baltijos jūroje plaukiojančius „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivus.
Anot A. Šileikos, į Klaipėdą remontui atplaukia įvairios paskirties laivai − žemsiurbės, dujovežiai, krovininiai, žvejybiniai laivai, baržos, ekspediciniai ledo klasės laivai, automobiliams ir keleiviams gabenti skirti keltai. Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto įgyvendinimas šioje srityje atvėrė naujas konkurencines galimybes.
„Per trejus metus į technologijų ir gamybos vystymą investavome apie 100 mln. Eur. Šis projektas yra ir puikus viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Mūsų laivų remonto pajėgumai jau išaugo keletą kartų, augant gamybos apimtims, sukurta iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų generuojami papildomi mokesčiai valstybei“, – teigia jis.
Pirmasis remontui priimtas „Panamax“ tipo laivas buvo vokiečių kompanijos konteinervežis „Minerva“, kurio ilgis − 189 m, o plotis – 30,5 m. Jo remonto darbai truko apie 2 savaites.
Vienas didžiausių projektų įmonės istorijoje − uosto gilinimo laivo „Pearl River“ remontas. 27 metus skaičiuojančio, beveik 183 m ilgio ir 28 m pločio laivo remontas truko ilgiau nei 4 mėnesius. A. Šileika sako, kad laivo savininkai buvo nusprendę jį utilizuoti, tačiau įmonės laivų remonto komanda jį prikėlė naujam gyvenimui.
„Rekonstruota Malkų įlankos infrastruktūra suaktyvino ne tik remonto, bet ir krovos veiklą. Nauji krantinių parametrai leidžia švartuoti 13,5 m grimzlės laivus. Pernai krovai sulaukėme pirmojo „Panamax“ tipo laivo – vieno didžiausių įmonės istorijoje atplaukusių „Panamax“ tipo laivų, 225 m ilgio ir 32 m pločio. Į jį buvo pakrauta beveik 60 tūkst. t krovinio“, – prisimena įmonių grupės vadovas.
Remontuoja „baltuosius“ laivus
Vienu iš sudėtingiausių ir atsakingiausių laikomas keleivinių keltų remontas, mat jais plukdomas didžiulis kiekis žmonių. Vakarų laivų gamykloje tokie taip pat jau remontuojami. Didžiausi – „TT-Line“ kompanijos 220 m ilgio ir 30 m pločio keltas „Peter Pan“, „Tallink“ kompanijos keltas „Victoria 1“, kurio ilgis siekė beveik 193 m, o plotis − 29 m, DFDS priklausantis 186 m ilgio ir 25 m pločio keltas „Optima Seaways“ ir daugelis kitų.
„Visų laivų remontininkų svajonė yra remontuoti „baltuosius“ laivus − keltus. Pagaliau šita svajonė išsipildė ir mums, investavus į naujus dokus. Tai, kad keltai atplaukia pas mus remontui, rodo, kad užsakovai vertina įmonės komandos profesionalumą, darbų kokybę bei terminus“, – sako A. Šileika.
Per metus įmonė iš viso suremontuoja apie 70-80 įvairaus tonažo, dydžio ir paskirties laivų. Didžiąją dalį remonto darbų sudaro klasės remontas. Ši remonto rūšis laivams yra atliekama kas penkerius metus, jį, pasak A. Šileikos, vaizdžiai galima palyginti su automobilių techniniu remontu rengiantis techninei apžiūrai, nes laivų eksploatacija reikalauja atitinkamos priežiūros.
„Kasmet įvykdome ir po 10-15 modernizacijos projektų – tai laivų atnaujinimas sumontuojant juose balastinių vandenų valymo sistemas arba/ir išmetamųjų dujų valymo sistemas. Instaliavus šiuos įrenginius, laivai tampa kur kas draugiškesni aplinkai, skleidžia mažiau teršalų“, – tikina pašnekovas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas sako, kad šiuo metu vykdoma apie 50 projektų, kuriais siekiama sukurti dar tinkamesnes sąlygas konkurencijai su kitais uostais. Didžiausias – taip pat ES lėšomis finansuojama uosto vartų, tai yra bangolaužių rekonstrukcija.
„Dėl oro sąlygų didieji laivai dažnai negali įplaukti į uostą, patirdami nuostolius, kasdien siekiančius dešimtimis tūkstančių eurų, nes nėra saugūs vartai. Šis projektas tokių „laukimo“ dienų skaičių leis sumažinti apie 30-50 proc., taip pat padidins saugumo sąlygas“, – skaičiuoja A. Latakas.