Aplinkosaugos koalicijos, Baltijos aplinkos forumo ir Lietuvos ornitologų draugijos parengtas lūkesčių laiškas apima biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, miškininkystės, žiedinės ekonomikos, energetikos, oro taršos, žemės ūkio ir pelkių atkūrimo temas. Jose esama aplinkosauginė pažanga yra nepakankama ir reikalingi esamos politikos pokyčiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pažymi, kad Lietuvos aplinkos būklė iš esmės yra prasta.
„Aplinkosaugos koalicija kasmet rengia Visuomeninę aplinkos būklės apžvalgą, kuri parodo esamą aplinkos būklę pagal naujausius prieinamus duomenis ir pažangą ją gerinant. Taip pat įtraukiame oficialiuose dokumentuose įvardytus Lietuvos tikslus ir stebime, ar prie jų artėjama. Deja, aplinkos būklės apžvalga nedžiugina – daugelis rodiklių yra blogi arba pokytis į geresnę pusę yra nepakankamas.“ – pabrėžia L. Paškevičiūtė.
Ji priduria, kad aplinkos ir gamtos apsauga turėtų būti integrali beveik visų viešojo valdymo sričių dalis, o ne atskira, tik vienos ministerijos tema.
Vienu iš sektorių, kurio politiką planuojant būtina įtraukti ir aplinkosaugos dedamąją, aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius Žymantas Morkvėnas įvardija žemės ūkį.
„Žemės ūkis atsakingas už 21 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, prisideda prie vandens taršos, kaimo paukščių nykimo, kartu tai yra labiausiai išmokomis remiamas sektorius, nes neša naudą visuomenei. Politikai turi galią ir pareigą formuoti žemės ūkio politiką taip, kad jo duodama nauda didėtų, o žala – mažėtų. Tikimės, kad mūsų suformuluoti siūlymai įkvėps politines partijas įtraukti gamtai ir klimatui palankaus ūkininkavimo tikslus į savo planuojamus darbus“, – akcentuoja jis.
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis pastebi, kad iš tiesų politinės partijos ir atskiri politikai aplinkos klausimus dažniausiai nustumia į paraštes, o visuomenei socioekonominės problemos vis dar rūpi labiau nei per pastaruosius 20 metų daugiau negu perpus sumažėjęs įprastų paukščių skaičius.
„ Biologinės įvairovės nykimui didelę įtaką daro ir klimato kaita, todėl būtina dėti visas įmanomas pastangas sustabdyti šį procesą atkuriant nusausintas šlapynes, mažinant iškastinio kuro naudojimą, skatinant saugios aplinkai atsinaujinančios energetikos vystymą, ką remia Lietuvos ornitologų draugija. Atkreipdami politikų dėmesį į aktualias mūsų visų gyvenimą liečiančias aplinkos problemas, norime paskatinti juos nykstančios, teršiamos ir grėsmingas permainas išgyvenančios gamtos klausimams skirti daugiau dėmesio rinkiminėse programose.“ – kviečia L. Raudonikis.
Nevyriausybinių organizacijos dėmesys artėjantiems rinkimams neapsiribos politinėms partijoms išsiųstais lūkesčiais. Visuomenei planuojama skelbti partijų aplinkosauginių nuostatų vertinimus, apimančius ir partijų rinkimų programas, ir balsavimus dabartiniame Seime.
