370 straipsnių
Žydai (hebr. יְהוּדִים , tar. jehudím) – semitų tauta. Žydais taip pat vadinami ir judaizmo išpažinėjai. „Žydų tauta“ pačių žydų būna suprantama šiek tiek skirtingai, nei kitos tautos, nes yra susijusi ir su tikinčiųjų bendruomenės idėja ir „tauta“ labiau reiškia tai, kad žydai esą vieno protėvio palikuonys.
Holokaustas sunaikino ne tik ištisas žydų bendruomenes, bet ir jų materialinį palikimą, kartu su tauta siekiant ištrinti ir jos istoriją. Tai buvo labai svarbi ir tikslingai vykdyta holokausto dalis. Kiek Antrojo pasaulinio karo metais nacionalizuota, konfiskuota ar likviduota žydų turto, net nėra ž...
Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nutarė pradėti tyrimą dėl žydų bendruomenę įžeidusio Seimo nario Audrio Šimo balsavimo metu atlikto veiksmo, kuris papiktino žydų bendruomenę, nes priminė nacistinį saliutavimą.
Bene visi tėvai nori, kad jų vaikas būtų protingiausias, greičiausias, gražiausiai dainuotų ir dailiausiai pieštų, bet pamiršta vieną svarbų dalyką – pasiteirauti, o ko nori pats vaikas? Nors pastebėti ir puoselėti vaiko gabumus yra tėvų pareiga, jei tai vyks per prievartą, vargu, ar bus naudos. Vyt...
Net ir šiais laikais dar yra žmonių, nemėgstančių žydų, tačiau, ar jie susimąsto kodėl? Juk kaltinimai žydams tebuvo Hitlerio liguistos fantazijos vaisius. Iš tiesų tas, kas nemėgsta žydų, nemėgsta protingų ir stiprių žmonių, kurie sugebėjo išsilaikyti ir nesiduoti visiškai sunaikinamiems 1933–1945 ...
Naujasis koronavirusas skverbiasi į svarbiausius žydų ultraortodoksų gyvenimo centrus, nors juos abu skiria beveik 10 000 kilometrų atstumas.
Panevėžį ir tarpukariu pelnytai buvo galima vadinti garsių sportininkų kalve.
Didžiausia Austrijos tragedija – kad po Antrojo pasaulinio karo į kažkada prašmatniais Zigmundo Froido, Gustavas Malerio, Stefano Cveigo ir Artūro Šniclerio namais buvusią Vieną žydų grįžo nedaug. XX a. pradžioje Vienoje žydų buvo maždaug 150 000; šiandien miesto žydų bendruomenę sudaro tik apie 7 0...
Lietuvoje šiandien yra švenčiama archajiška ir gilias tradicijas turinti šventė, kurios metu senovėje žemdirbiai prašydavo protėvių pagalbos ir užtarimo. Kaip ir visos šventės, ši taip pat ilgainiui keitėsi ir ypač tarpukariu įgavo tokių bruožų, kuriems šiuolaikinė visuomenė turėtų būti ypač kritišk...
Savivaldybės tarybos Kolegijos posėdyje pasiūlyta rekonstruojamą buvusios žydų rabinų mokyklos pastatą Iždinės gatvėje, vadinamą „ješibotu“, Telšiuose perduoti Žemaičių muziejui „Alka“.
Tie, kurie naikina žmones dėl jų skirtingumo – antai tokie anokie yra nereikalingi, žalingi, naikintini – pirmiausiai paneigia save kaip žmones.
1944 m. pavasarį sąjungininkų pajėgos gavo sukrečiančios žvalgybinės informacijos apie protu nesuvokiamus žiaurumus, vykstančius Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, esančioje pietinėje Lenkijos dalyje. Šiandien Aušvicas žinomas kaip viena baisiausių iš visų nacių įkurtų naikinimo stovyklų.
Grigorijaus Kanovičiaus prisiminimų romanas „Miestelio romansas“ sugrįžta su nauju Jokūbo Jacovskio dizainu. Tai autentiškų prisiminimų romanas, kuriame pasakojama, kaip 1920–1941 metų istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų, rusų – likimus.
Želva – miestelis šalia Ukmergės, seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Žinoma, kad jame dabar gyvena mažiau žmonių nei XIX a. pabaigoje. Tačiau tikriausiai nedaug kas Lietuvoje žino, kokią turtingą istoriją turi Želva.
Aš Julibu. Esu mišrūnė. Mano tėvas žydas, mama lietuvė. Pagal žydus, niekaip ne žydė. Pagal lietuvius – nelabai lietuvė. Aš save priskiriu visiems, o kartu niekam. Viską niekame ir nieko viskame praktikuoju per jogą ir budistinę meditaciją. Aš save vadinu Julibu.
Šią tragišką istoriją savo prisiminimuose pavadinęs „Išėjo tėvelis lovos pakloti...“ aprašė vienas šviesiausių visų laikų kretingiškių – Ignas Jablonskis (1911–1991 m.), inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, Sibiro tremtinys, humanistas.
1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė palengvėjimą per karą išlikusiems Darbėnų miestelio žydams, kai prie jų gelbėjimo prisidėjusios Katerinos ir Benedikto Bagdanavičių šeimos laukė nauji sunkūs likimo išbandymai.
Rugsėjo 23-iąją minime Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbdami Vilniaus geto likvidavimo 1943-iaisiais aukas. Tai buvo kraupi diena, kai buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutiniai išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.
Visame pasaulyje yra žinomi Pasaulio teisuoliai – olandų verslininkas ir diplomatas Janas Zvartendijkas ir japonų konsulinis pareigūnas Chiune Sugihara. Jie, gyvendami ir dirbdami diplomatinėje tarnyboje Lietuvoje išgelbėjo tūkstančius žydų, suteikdami tranzitines Olandijos ir Japonijos vizas. Tačia...
Primenu šį tą iš Grigorijaus Smoliakovo str. „Rauda su vilties prošvaistėlėm“ – „Literatūra ir menas“, 1988-09-24.
Prieš keletą metų archyvuose šių eilučių autoriaus rasta Bagdanavičių šeimos tremties byla – unikalus sovietinio laikotarpio dokumentas, bylojantis apie šios šeimos ryžtą ir pasiaukojimą nacistinės okupacijos 1941–1944 metais gelbėjant nuo genocido niekuo nekaltus Darbėnų miestelio žmones bei vėliau...
