55 straipsnių
Gyventojai šiemet iš dalies atgaus pernai prarastą perkamąją galią, o infliacija rodys išsikvėpimo ženklus, sako ekonomistai. Tačiau kainų kritimas ir, tuo labiau, grįžimas į ikipandeminį lygį liks neišsipildžiusiu lūkesčiu. Pavienių maisto produktų kainoms sumažėjus, bendro jų pigimo taip pat never...
Trumpos maisto tiekimo grandinės, įprastos daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje vis dar sunkiai skinasi kelią. Nuo 2016 metų pagal KPP veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ patvirtintos 27 paraiškos už 3,2 mln. eurų, nors galimybės buvo ...
Žemės ūkis sukuria 3,5 proc. BVP – tai dvigubai daugiau negu ES vidurkis, o kartu su maisto pramone ir miškininkyste šiame sektoriuje dirba 11 proc. darbuotojų. Tačiau turėdami tokius rodiklius, kurie iš esmės lemia, kad žemės ūkis yra svarbesnis negu pramonė, nesugebame susitarti dėl bendros ir sva...
Pigesnių maisto produktų parduotuvių lentynose nebus ir po Naujųjų. Atvirkščiai – specialistai skaičiuoja, kad po švenčių maisto kainos šoktels dar labiau ir nekris mažiausiai pusmetį.
Šalies ūkininkai dėl sausros ir kaitros šiemet sako bulvių prikasiantys mažiau nei pernai, be to, jos bus smulkesnės.
Daržovių rinkoje sumaištis. Augintojai sako, kad ankstyvasis derlius prastas, kainos pašoko vos ne dvigubai. Prekybininkai savo ruožtu atkerta, kad su derliumi viskas tvarkoje ir kainos nekilo, o tiesiog po prekybos tinklų karų grįžo į įprastinį lygį.
Dalinant paramą vystyti ūkiams Žemės ūkio ministerija prieš porą metų planavo paskatinti daržovių augintojus, kad šie galėtų vystyti savo verslą, statyti saugyklas ir mūsų kaimas galėtų pagaliau suklestėti. Tačiau nutiko taip, kad šie pinigai atiteko grūdų augintojams, kurių plėtrą mėginta stabdyti.
Žemės ūkio viceministras žada, kad ūkininkams, praėjusių metų derliaus daržoves priverstiems parduoti trečdaliu pigiau, bus teikiama valstybės parama.
„Tai absoliučiai išskirtinė situacija su ilgalaikėmis ir skaudžiomis pasekmėmis“, – kalbėdamas apie pandemijos poveikį šalies žemės ūkiui tvirtino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Nerimas ir nežinomybė – būsenos, kuriomis vasarą pasitiko šalies ūkin...
Lietuvos daržovių augintojai pradeda sezoną, tačiau nerimauja dėl ateities – dalis derliaus dėl pasikeitusios rinkos iki šiol sandėliuose. Kaip vystysis tarptautinė prekyba niekas nežino.
Pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, sienos su užsienio valstybėmis yra uždaromos. Tai gali lemti sutrikusį daržovių tiekimą į Lietuvą iš kitų šalių, tačiau leis atsigauti vietos augintojams.
Šylantis klimatas išryškino ir kelias problemas – pirmoji, tai keistis turi žemės ūkis. Reikia naujų technologijų ir augalų veislių. Antroji, prie klimato kaitos turi prisitaikyti ir valdininkai, nes dalis įvairių reglamentų pritaikyti „senajam“ klimatui.
Ūkininkai, kalbėdami apie 2020 metus, vienu balsu sako, kad pokyčių bus gana daug ir tie, kurie neturi stipraus pagrindo po kojomis ir neinvestuoja į naujausias technologijas, gali paprasčiausiai neišgyventi.
Nors ūkininkai vasarą sakė, kad bulvės gali neužaugti, tačiau jos užderėjo pakankamai gerai, tik eiliniams lietuvaičiams savo krašte išauginto derliaus gali taip ir netekti paragauti, nes į mūsų derlių žvalgosi užsieniečiai.
Šiemet dalis daržovių brangesnės nei pernai, tačiau vasarą ūkininkus alinusi sausra šiek tiek sumažino morkų kainas, o didelis eksporto poreikis į trečiąsias šalis kilstelėjo bulvių kainas, sako daržovių augintojai. Tuo metu mažmeninės prekybos tinklų atstovai teigia, jog nuo rugpjūčio daržovių kain...
Klimato anomalijos jau kelintus metus dalį daržovių augintojų varo į kampą. Šiųmetis derlius, mažesnis ne tik Lietuvoje, bet ir pas kaimynus, vartotojams nieko gero nežada – menkai užderėjusios daržovės žiemą greičiausiai nebus visiems lengvai įperkamos.
Šiemet žemdirbius kamavusi sausra, tikėtina, brangins daržoves, kurių derlius bus kuklesnis nei įprastai. Nors kainas diktuoja tendencijos visoje Europoje, augintojai pastebi, kad derlius ir kitose šalyse šiemet nedžiugina.
Kintantis klimatas keičia ne derlingumą, bet ir ekonomines pozicijas – lietuviams gali tekti trauktis iš rinkų, kurias sunkiai atkovojo iš kitų valstybių ir kuriose mes jau tapome matomi Europoje.
Šią savaitę posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasigedo konkretumo sprendžiant sausros sukeltas problemas.
Lietuvos daržovių augintojai kryžminėje ugnyje. Iš vienos pusės jiems tenka konkuruoti su pigesnę produkciją siūlančiais lenkais, iš kitos jie įsukti į prekybos tinklų tarpusavio karus.
